Naujienos


15-10-2020

“Glassbel”: šiandienos tvarumo sprendimai darys įtaką už daugelio dešimtmečių

Modernūs operos rūmai Dubajuje, architektūra stebinantis Danijos jūrų muziejus, Nacionalinis Kataro muziejus, išskirtinė šventykla Čilėje. Jei kada nors teks lankytis netoli šių pastatų, atkreipkite dėmesį į juose esančius langus ir stiklus. Jie sukurti ir pagaminti Klaipėdos LEZ įsikūrusioje įmonėje „Glassbel“.

Portalo DELFI vizito Klaipėdos LEZ metu įmonės komercijos vadovas Valdas Virbalas į savo kabinetą pasikviečia šypsodamasis. Nors karantinas ir pandemija kaip reikiant supurtė įprastinį nekilnojamojo turto sektorių, kuris tiesiogiai susijęs su įmonės sėkme, bendrovės atstovas kupinas optimizmo.

Klaipėdoje gaminama „Glassbel“ produkcija keliauja į daugybę skirtingų šalių visame pasaulyje: šiuo metu V. Virbalas gali išvardyti bent 29 valstybes, kuriose jau stovi pastatai, padabinti Lietuvoje pagamintais langais.

Kaip tik šiuo metu baigiamas dar vienas projektas Niujorko Volstrite, pro kurį kasdien praeis šimtai ar net tūkstančiai finansų maklerių.

V. Virbalas pokalbio metu prisipažįsta, kad viena iš dažniausiai šiuo metu aptarinėjamų architektūros ir statybos temų – ką daryti, kad šis sektorius aplinkai darytų mažiau neigiamos įtakos.

„Ši tema liečia ir mus, nuolat diskutuojame su architektais, konsultantais tiek Londone, tiek Niujorke, tiek San Franciske, kaip ateityje turėtume statyti pastatus. Juk jie tarnauja apie 50 metų“, – kalbėjo pašnekovas.

Vieną iš sprendimų, prisidedančių prie pažangesnių sprendimų statybos srityje, V. Virbalas parodo pamojęs ranka į savo kabineto langus. Čia, už pagrindinio stiklo, įmontuotas papildomas stiklinis fasadas. Jame – saulės elementai, generuojantys elektrą.

Pastatų inžinerijos sprendimus ir tendencijas lemia ne tik vis didesnis dėmesys aplinkosaugai, bet ir netikėtai nutinkantys įvykiai. Pavyzdžiui, po daugiabučio gaisro Londone teko pergalvoti ir atsisakyti tam tikrų medžiagų, naudojamų statyboje. O dabar tendencijas gali pakeisti ir COVID-19.

„Galvojama, kaip žmonės turi judėti pastatuose. Gal reikia daugiau liftų, kad mažiau susitiktų. O kaip gyventi bute, kur neatsidaro nė vienas langas? Po pandemijos keisis tiek pastatai, tiek jų funkcijos, tiek savybės. Pastatai turės būti labiau prieinami, patogesni, oras ten – grynesnis“, – ateities viziją nupiešė įmonės komercijos vadovas.

Galvoja, kas bus, kai pastatą reikės „nurengti“

Iš tiesų langai ir iš jų gaminamas stiklas jau dabar kaip reikiant skiriasi nuo to, kuris buvo pradėtas naudoti statybose: modernūs stiklai neišleidžia šilumos, sulaiko ir per didelį šilumos kiekį, kuris galėtų patekti į patalpas. O ateityje, tikėtina, turėsime ir tokių išmaniųjų sprendimų, kurie prisitaikys prie žmogaus poreikio: stiklas reaguos į aplinką ir, pavyzdžiui, ryte leis daugiau šviesos, vakare – mažiau.

„Dėl to mažiau naudojama oro kondicionierių. Patys turime antrinį fasadą, kuris meta natūralų šešėlį, sulaikantį saulės šilumą, o žiemą mums vėjas nepučia į langus, tad patalpos per daug neatšaldomos“, – apie savo biuro Klaipėdos LEZ sprendimus kalbėjo pašnekovas ir pridėjo, kad kiekvienas sprendimas, susijęs su langais ar stiklu, gali lemti mažesnį energijos išteklių naudojimą.

„Kartu reikia galvoti ir apie tai, kas su pastatu nutiks ateityje, kai jis bus nebenaudojamas, jį reikės „nurengti“ ir liks tik karkasas“, – tęsė pokalbį jis.

Architektūros, inžinerijos, statybų sektoriuje taip pat diskutuojama, ką daryti su jau nebereikalingu stiklu. Jam pagaminti reikia didelių energijos išteklių, o kaupti stiklo sąvartynų nesinori.

„Norisi, kad ateityje būtų galima jį perdirbti, todėl dabar daug kalbama apie tai, kaip atskirti papildomas plėveles nuo stiklo, nes dabar yra laminuojami“,– pasakojo V. Virbalas.

Ištroškę inovacijų

„Glassbel“ komercijos vadovas pripažįsta, kad tik inovacijos padeda išsiskirti ir išsilaikyti rinkoje: „Gal ne visada jos suteikia didelę komercinę naudą, bet tikime, kad tik eidami kartu su inovacijomis galime būti įdomūs rinkoje.“

Jau dabar bendrovė gamina stiklus ne tik su saulės elementais, bet ir šildomus, pavyzdžiui, pastato stogui. Taip pat kuriami gaminiai su žaliuzėmis tarp stiklų.

Pranašumą ieškant klientų suteikia įmonės lankstumas. Klaipėdos LEZ įsikūrusi bendrovė pasauliniu mastu nėra laikoma didele gamykla, todėl klientams gali pasiūlyti ne tik tinkamą galutinį produktą, bet ir lanksčiai suteikti paslaugas iki paskutinės produkto gamybos stadijos.

V. Virbalas pastebi, kad užsakovai vis dažniau ištaria žodį žodis „tvarumas“.

„Jaučiamas ir visuomenės spaudimas, ir verslą darančių žmonių atsakingas požiūris. Tokius sprendimus daro ne tik politikai, ir tai labai svarbu. Investuotojai, kurie stato pastatus keliems dešimtmečiams, supranta, kad pastatas turi stovėti ir ateityje, be to, turėti vertę ir po kurio laiko. O kaip tu tai suprasi, jei nemodeliuosi, kaip keisis poreikiai, požiūris“, – retoriškai klausė pašnekovas.

„Glassbel“ jau ruošiasi ir galimai būsimiems griežtesniems reikalavimams statybų sektoriuje – investavo į skenavimo įrenginius, kurie leidžia tobulinti gamybos procesus, o, kai bus priimti reikalavimai, leis sertifikuoti pagal standartus esančius gaminius.

Stiprina LEZ tvarumo ekosistemą

Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, komentuoja, kad “Glassbel” siekis aktyviai kurti tvariuosius ir žaliuosius sprendimus iliustruoja ir toliau stiprina tendenciją LEZ verslo bendruomenei rinktis tyrimų, naujų produktų kūrimo ir tvarumo kelią.

“Džiaugiuosi, kad vis daugiau mūsų įmonių teritorijoje ne vien gamina, o kuria. Naujų produktų ar medžiagų kūrimas lemia aukštesnę pridėtinę vertę ir stipresnę regiono profesionalų bendruomenę. Dar džiugiau tai, kad “Glassbel” plėtojama kryptis prisideda prie mūsų teritorijos ir viso miesto siekio žengti tvariųjų ir švariųjų technologijų bei sprendimų keliu”, – sako E. Kiudulas.

Atgal į naujienas