Naujienos


30-01-2020

Klaipėdos ambicija – išmani pramonė, IT ir uosto plėtra

Lyginant su kitais didmiesčiais, Klaipėda pastarąjį dešimtmetį priminė „miegančiąją gražuolę“, tačiau dabar uostamiestis turi geriausią potencialą ir pagrįstų ambicijų stiprėti tyrimais grįstos pramonės, informacinių technologijų ir švietimo srityse, šitaip pritraukdamas naujų investuotojų ir gyventojų. Taip šią savaitę pirmą kartą pagrindinių Klaipėdos verslo ir savivaldos organizacijų surengtame uostamiesčio verslo galimybių pristatymo renginyje Vilniuje kalbėjo ekonomikos, NT ir kitų sričių ekspertai.

Dar iki 2015 m. pagal BVP vienam gyventojui Klaipėda nuolat lenkė Kauną, tačiau nuo 2015-2016 m. krizės ir tranzito srautų su Rytų valstybėmis sumažėjimo šis rodiklis neatsistatė iki šiol ir uostamiestis tebėra trečias „turtingiausias“ šalies miestas. Kita vertus, nuo 2018 m. pradėjus smukti visos ES ir Vokietijos pramonei, Klaipėda su Kaunu labiausiai prisidėjo prie to, kad visos Lietuvos pramonės rodikliai išliktų teigiami.

Vis dėlto Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, kalbėjo, kad Vilniui pademonstravus proveržį prieš gerą dešimtmetį, o Kaunui spurtavus 2014-2015 m., šiandien geras galimybes „iššauti“ turėtų Klaipėda. Tačiau tam uostamiestis turėtų ne tik neapleisti ligšiolinių stiprybių – uosto ar pramonės – bet ir ieškoti galimybių didinti aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportą.

„Pagrindinės Klaipėdos problemos kartu yra ir galimybės: infrastruktūros ir talentų trūkumas. Pavyzdžiui, Vilnius su Kaunu turi daug gyventojų ir aukštos pridėtinės vertės sektoriuje dirbančių darbuotojų, todėl įmonės šiuose miestuose turi daugiau lankstumo tiek samdydamos, tiek atleisdamos. Į šiuos miestus lengviau ateiti investuotojams ir dėl to, kad čia jau yra daug verslo centrų. Manau, kad Klaipėdos verslo lyderiai turėtų susivienyti, galbūt net padaryti „va bank“ sprendimą investuoti į tam tikrus verslo centrus, kad įmonės turėtų kur įsikelti. Klaipėdos pramonės variklis labai stiprus, bet ieškant naujų proveržio krypčių, svarbus ir papildomas postūmis sukuriant verslo, akademinės bendruomenės ir talentų ekosistemą“, – sakė Ž. Mauricas.

Vis dėlto Simas Simanauskas, Klaipėdos miesto vystymo agentūros „Klaipėda ID“ direktorius, tikino, kad ambicingą strategiją „Klaipėda 2030“ pasitvirtinęs uostamiestis jau žengė pirmuosius kryptingus žingsnius jos įgyvendinimo link. Per dešimtmetį siekiama sukurti 25 000 naujų darbo vietų, sulaukti 1,5 mlrd. EUR naujų užsienio investicijų, 2 000 naujų įmonių ir 40 000 naujų gyventojų. Pasak S. Simanausko, per 2019 metus Klaipėdoje buvo sukurta daugiau nei 4 500 darbo vietų, o tuo pačiu pirmą kartą nuo 1996 metų Klaipėdos miesto gyventojų skaičius paaugo – miestas, išankstiniais duomenimis, pasipildė 3000 naujų gyventojų.

„Mūsų prioritetas išlieka švietimas. Puikiai suprantame, kad miestas be stipraus aukštojo mokslo nepasieks užsibrėžtų tikslų. Dėl to dirbame su aukštosiomis mokyklomis peržiūrint studijų programas, siekdami, kad jos atitiktų modernaus verslo poreikius. Taip pat praeitais metais suvienijome visas Klaipėdos aukštąsias mokyklas ir sukūrėme bendrą rinkodarinę kampaniją, kad didintume Klaipėdos studentų pyragą užuot jį aršiai dalinęsi. Kitą vertus, norime, kad studijas baigęs jaunimas galėtų įsidarbinti paslaugų sektoriaus įmonėse, kurios pastaruosius du metus augo sparčiausiai mieste – po 12%. 2019 m. Klaipėda pirmoji Lietuvoje pasiūlė finansinę paskatą paslaugų centrams kurtis ir plėstis, kur miestas kompensuoja dalį biuro nuomos kaštų už įsipareigojimą išlaikyti naujai sukurtas darbo vietas. Šiais metais norime pasiūlyti daugiau priemonių, kurios padėtų integruoti grįžtančius klaipediečius, išlaikytų mieste studijuojančius užsieniečius bei sukurtų terpę atvykti specialistams iš užsienio“, – teigė S. Simanauskas.

Savo ruožtu Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, komentavo, kad tikrą transformaciją per pastarąjį dešimtmetį išgyvena ir laisvoji zona: startavusi kaip tradicinė gamybos teritorija, šiandien LEZ turi apie 10 tyrimų centrų ir laboratorijų, kurios didina čia dirbančių įmonių kuriamą pridėtinę vertę.

„Anksčiau LEZ investuotojams pardavinėjome kaip infrastruktūrą ir pigesnę darbo jėgą. Šiandien investuotojams jau aktualiau bendruomenė, ekosistema, taip pat talentai, kurie čia ne tik gamintų, bet ir kurtų produktus. Galiu tik pasidžiaugti, kad pastarojo metų mūsų nauji investuotojai yra pirmiausia Klaipėdos protus įdarbinantys tyrėjai ir kūrėjai, ir tik tuomet gamintojai – tarp tokių pavyzdžių minėčiau naujoviškų statybinių medžiagų gamintoją iš Monako „GRH International“ ar tikrą lietuvišką sėkmės istoriją – „Dancer“ elektrobusus“, – kalbėjo E. Kiudulas.

Kita vertus, Klaipėda buvo ir liks uostamiesčiu, o Valstybinis Klaipėdos jūrų uostas jau jaučiasi išaugęs marškinius ir turintis tolesnių plėtros ambicijų.

Vidmantas Paukštė | Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l.e. generalinio direktoriaus pareigas teigė, kad į uosto gilinimo, navigacinių sąlygų gerinimo ir teritorijos plėtros (be išorinio uosto) projektus uostas yra numatęs per 600 mln. EUR investicijų. Šie projektai uostui leistų priimti didžiausius laivus Klaipėdos uoste, atitinkančius pasaulines tendencijas, o tai savo ruožtų didintų visų Klaipėdos ir Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą.

„Visi gali atsivežti prekių iš, tarkime, Kinijos, tačiau padidinus šalies logistikos konkurencingumą ir ją atpiginus, lietuviškas prekes galima padaryti gerokai konkurencingesnėmis. Dėl šios priežasties jau startuojame su uosto plėtros paruošiamaisiais darbais ir tikimės toliau didinti Klaipėdos konkurencingumą“, – kalbėjo V. Paukštė.

Mindaugas Kulbokas, tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas, Klaipėdai linkėjo daugiau drąsos įgyvendinant stambesnius nekilnojamojo turto projektus, kurie galėtų tapti tiek gyventojų, tiek verslo magnetu.

„Klaipėda šiuo metu nėra vieta, kuri savaime pasirenkama investicijoms. Tačiau Klaipėda, mūsų skaičiavimais, šiuo metu turi 130-140 tūkst. kv. m biurų potencialo. Labai linkiu miesto institucijoms palaikyti neeilinius, išskirtinius projektus, tokius kaip pastaraisiais metais viešumoje minėtos Danės žiočių daugiafunkcinio komplekso idėjos. Kita vertus, sėkmingai Klaipėdoje išplėtotas „Lighthouse“ projektas ne tik pasiteisino komerciškai, bet, tikiu, ir įkvėps kitus investuotojus“, – sakė M. Kulbokas.

Pirmąkart vykusį renginį „Klaipėda verslui“ kartu organizavo „Klaipėda ID“, Klaipėdos LEZ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovai.

Šaltinis: Klaipėdos laisvoji ekonominė zona

Atgal į naujienas