Lietuva išlieka tarp ES lyderių pagal užsienio investuotojų sukurtas darbo vietas
Nepaisant pasaulinių iššūkių, Lietuva pernai išliko viena sėkmingiausiai užsienio investicijas pritraukiančių valstybių, nurodoma naujausiame „Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus tyrime. Pernai Lietuva apskritai buvo plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų indekso ES lyderė, taip pat išlaikė trečią vietą pagal vienam gyventojui tenkančias užsienio investuotojų sukurtas darbo vietas, o visas šalies gamybos sektorius pademonstravo bendrą atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti. Be to, „Investuok Lietuvoje“ investuotojų apklausos duomenimis, beveik 70% Lietuvoje veikiančių kompanijų artimiausiais metais planuoja sukurti naujas arba stipriai išplėsti esamas gamybos funkcijas.
Per pastaruosius keletą metų gamybos sektorius patyrė daugybę sukrėtimų: Covid-19 pandemiją, lėmusios gamybos ribojimus, puslaidininkių krizę, energetikos šoką ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinius. Visa tai turėjo ryškų efektą tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautams, rašoma apžvalgoje.
Nepaisant to, Lietuva šiuo laikotarpiu sugebėjo išlaikyti trečią vietą tarp visų ES šalių vertinant tiesioginių užsienio investuotojų sukuriamas darbo vieta vienam gyventojui. Šis rezultatas pasiektas dar priešpandeminiais laikais ir išlaikytas nepaisant visų rinkos sukrėtimų. Lietuva pagal šį kriterijų nusileidžia tik Slovakijai ir Vengrijai. Beje, pačiame Covid įkarštyje 2000 m., Lietuva pagal TUI darbus vienam gyventojui netgi pirmavo visoje ES.
Be to, rašoma apžvalgoje, Lietuva užima trečią vietą Europoje pagal investicijas į ilgalaikį turtą (CAPEX), kurios vidutiniškai aptariamu laikotarpiu augo 22%. Vertinant CAPEX investicijas vienam projektui, jos per šį laikotarpį išaugo net 124%, žymiai daugiau nei ES ar Vidurio ir Rytų Europos vidurkiai. Vienas to paaiškinimų gali būti tai, kad po pandemijos kompanijos ėmė daug labiau investuoti į procesų automatizavimą, kas lėmė daugiau kapitalui intensyvių projektų.
Savo apžvalgoje „Investuok Lietuvoje“ pateikia ir išsamią 62 užsienio kapitalo kompanijų apklausą. Beveik 68% apklausų kompanijų nurodė planuojančios 2023-2024 metais sukurti naujas funkcijas arba stipriai plėsti jau esamas. Taip pat, 66% kompanijų nurodė plėsiančios gamybos, 13% – inžinerijos, o 10% – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros funkcijas. Nepaisant ekonominių ir geopolitinių neapibrėžtumų, net 23% kompanijų yra numačiusios plėsti bent dvi savo veiklos funkcijas.
Lietuvos darbo rinkai svarbu tai, kad apklaustos kompanijos šiemet vidutiniškai planuoja samdyti po 46 darbuotojus. Tai daugiau nei buvo nurodyta analogiškoje apklausoje pernai (32). Apskritai net 77% apklaustų kompanijų šiemet planuoja samdyti naujų darbuotojų, daugiau kaip trečdalis samdys bent 30 kolegų, o 8 gamintojai samdys bent 100 naujokų.
Pati darbo rinka, tyrimo autorių teigimu, Lietuvoje pademonstravo stebėtiną gebėjimą prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių. Pernai Lietuva užėmė trečią vietą Vidurio ir Rytų Europoje pagal gebėjimą pritraukti ir išlaikyti talentus. Apklausos duomenimis, pernai tarp užsienio investuotojų gamybos srityje fiksuota vos 19% darbuotojų kaita, per metus išaugusi vos 1%. Visos Lietuvos darbuotojų kaitos rodiklis pernai sudarė 30%. Tokie skirtumai nestebina, nes Lietuvoje veikiančios užsienio kompanijos turi geros patirties pritraukiant ir išlaikant talentus.
„Investuok Lietuvoje“ tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje išlieka glaudus užsienio investuotojų ir vietos ugdymo įstaigų bendradarbiavimas. Apie pusė apklaustų kompanijų nurodė turinčios nuolatines partnerystes su aukštosiomis ar profesinėmis mokyklomis. Net 67% ryšius su ugdymo įstaiga turinčių kompanijų bendradarbiauja su daugiau kaip viena mokykla.
Nors bendradarbiavimas su ugdymo įstaigomis tarp užsienio investuotojų yra gana įprastas, ne visos kompanijos renkasi šį kelią. 40% to nedarančių įmonių teigia, kad joms tai tiesiog neaktualu. Visgi tarp kitų įmonių priežastys yra kompleksiškesnės: vieniems investuotojams trūksta informacijos apie galimybes, kitos mano, kad nėra jų poreikius tenkinančių ugdymo įstaigų.
Nepriklausomai nuo to, bendradarbiauja užsienio investuotojas su ugdymo įstaiga ar ne, pagrindinis darbuotojų kompetencijų kėlimo būdas įmonėse buvo vidiniai mokymai. Net 82% apklaustų įmonių ugdo savo darbuotojus organizacijos viduje ir planuoja tai tęsti šiemet. Apklausos duomenimis, net 92% užsienio kapitalo gamybos kompanijų turi vienos ar kitos formos darbuotojų tobulėjimo programų. Tai nestebina, nes vis labiau automatizuojamos gamybos akivaizdoje įmonėms vis labiau aktualūs skaitmeniniai ir techniniai kolegų įgūdžiai.
Klaipėda „Investuok Lietuvoje“ tyrime nurodytas kaip miestas su pagrindinėmis uosto inžinerijos, metalų, plastikų ir maisto pramonės kompetencijomis. Uostamiestyje gamybos srityje pernai dirbo beveik 29 tūkst. darbuotojų – santykinai daugiau nei Kaune ar Vilniuje. Nedarbas Klaipėdoje pernai siekė 5,9% – kiek daugiau nei Kauna ar Vilniuje, bet mažiau nei kituose pagrindiniuose šalies miestuose. Taip pat, pernai prasidėjusiais mokslo metais Klaipėdoje mokslus pradėjo beveik 11 tūkst. studentų.
„Investuok Lietuvoje“ tyrimas ir apklausa taip pat nagrinėjo tokius aspektus kaip tiekimo grandinės ir įmonių atsakas į trikdžius, darbuotojų įvairovė ir įtraukimas, samdymo laikai, nefinansinės darbuotojų paskatos, energetika, socialinė atsakomybė ar nekilnojamasis turtas.