„Evertis“ skelbia apie 30 mln. Eur vertės investiciją į naują gamyklą Klaipėdos LEZ

Didžiausia pasaulyje daugiasluoksnės PET plėvelės tiekėja maisto ir sveikatos pramonėms „Evertis“ ketvirtadienį pasirašė sutartį su Klaipėdos laisvąja ekonomine zona (LEZ) dėl naujos šiuolaikinės gamyklos vystymo. 30 mln. Eur vertės projektą numatoma įgyvendinti per 3 artimiausius metus, o naujoje gamykloje planuojama įdarbinti daugiau kaip 80 specialistų.

Apie šiuos plyno lauko investicijos planus ketvirtadienį oficialiai paskelbė „Evertis“ valdančios „IMG Group“ generalinis direktorius ir prezidentas Manuel Matos Gil, Klaipėdoje susitikęs su meru Arvydu Vaitkumi ir kitais miesto vadovais, Klaipėdos LEZ direktoriumi Eimantu Kiudulu, „Investuok Lietuvoje“ atstovais bei galimais verslo partneriais. M. M. Gil taip pat bendravo su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku.

„Evertis“ įsteigta UAB „Evertis Lithuania“ Klaipėdos LEZ ketina gaminti tvarią PET plėvelę, pirmiausia skirtą sveikatos apsaugos sektoriui. Kompanija papildys Klaipėdos LEZ jau veikiantį plastiko bei pakuočių įmonių klasterį bei jau numato žaliavų pirkimą iš esamų LEZ įmonių. „Evertis“ itin didelį dėmesį skiria tvarumui, perdirbtos žaliavos naudojimui bei biologinės kilmės medžiagų inovacijoms, taip pat žiedinės ekonomikos principams ir pėdsako aplinkai mažinimui.

„Tai – dar vienas itin svarbus žingsnis mums siekiant patenkinti klientų pakuotės poreikius ir kartu palaikant regiono ekonomikos augimą. Dėkoju visoms į šį procesą įsitraukusioms šalims už pozityvumą ir produktyvumą kiekviename žingsnyje. Ši investicija mums leis sutrumpinti tiekimo grandines bei sumažinti jų rizikas, taip pat geriau prisitaikyti prie rinkoje augančių žiedinę ekonomiką ir atsakomybę aplinkai akcentuojančių pakuotės poreikių“, – teigia M. M. Gil.

„Džiaugiamės naujomis investicijomis ir ypač vertiname įmonės dėmesį tvarumui. Linkiu, kad startas Klaipėdoje būtų sėkmingas bei atvertų naujas augimo galimybes tiek „Evertis“, tiek Klaipėdos LEZ jau veikiančioms įmonėms. Besikuriančios naujos įmonės stiprina ne tik miesto, bet ir viso regiono ekonominį potencialą, todėl kryptingai dirbame, kad Klaipėdos patrauklumas investuotojams tik augtų“, – komentuoja Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

„Dėl šios investicijos derėjomės apie tris metus ir turėjome konkuruoti su Lenkija bei šios šalies vyriausybės siūloma parama projektui. Esame dėkingi Klaipėdos savivaldybės, „Investuok Lietuvoje“ bei kitų institucijų ir partnerių komandoms, kurių dėka įtikinome investuotoją, kad Lietuvos pasiūlymas bus efektyvesnis“, – sako Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.

Klaipėdos LEZ „Evertis“ galės pasinaudoti sinergijos galimybėmis su čia jau kelis dešimtmečius dirbančiais stambiais PET gamintojais. Pavyzdžiui, 2023 m. „Evertis“ paskelbė apie partnerystę su Tailando polimerų kompanija „Indorama Ventures“ dėl perdirbto PET naudojimo gaminant tvarią maistinę plėvelę pakuotėms. „Indorama Ventures“ Klaipėdoje valdo stambią PET gamintoją UAB „Orion Global PET“.

„Evertis“ priklauso „IMG Group“ – daugiau kaip 65 metus polimerų srityje veikiančiai privačiai inovatyviais sprendimais ir pažangiomis technologijomis grįstai kompanijai. Investicija Klaipėdoje tęsia pastarojo meto „IMG Group“ plėtros ir diversifikacijos strategiją. Per 2024 m. grupė išplėtė savo kopoliesterių gamybos verslą „Selenis“ investavusi į naują gamyklą Šiaurės Karolinoje (JAV), taip pat pristatydama „Evercare“ ir „Selcare“ prekės ženklus pakuotės sprendimams sveikatos apsaugos sektoriui.

Hidraulikos gamintoja „HAWE Hydraulik” stiprina pozicijas Klaipėdos LEZ

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) šį rudenį veiklą pradės mechatronikos ir hidraulikos produktų bei sistemų gamintoja „HAWE Hydraulik“. Šiuo metu užbaigiamame „FlexStart 03“ pastate įsikursianti bendrovė Klaipėdoje pirmiausia gamins hidraulines sistemas Europos vėjo jėgainių sektoriui.

HAWE su Klaipėdos LEZ jau pasirašė sutartį dėl beveik 4300 kv. m ploto gamybinių ir administracinių patalpų nuomos ir užims pusę „FlexStart 03“ pastato ploto. Vokietijoje įsikūrusi kompanija gamybą ketina pradėti kone iškart užbaigus pastato statybas – šių metų rudenį. Iki 2027 m. HAWE Klaipėdoje planuoja būti surinkusi apie 40-ies specialistų komandą, o atrankas bendrovė pradeda jau dabar.

HAWE teigia Klaipėdą pasirinkusi dėl regione esančių kvalifikuotų specialistų skaičiaus bei profesionalaus vietos valdžios ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės palaikymo. Taip pat didelę reikšmę sprendimui turėjo oro uosto ir ypač jūrų uosto artumas – pastarasis kompanijai užtikrins efektyvesnius transporto maršrutus.

„HAWE stiprina pozicijas ne tik Azijoje ir Amerikoje, bet ir Europoje. Naujoji gamykla mums leis patenkinti klientų poreikius greičiau, ypač vėjo energijos srityje, ir būti konkurencingesniems“, – komentuoja generalinis direktorius Wolfgang Sochor.

Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, HAWE atėjimas stiprina iškart keletą strateginių krypčių: aukštos pridėtinės vertės gamybos ir atsinaujinančios energijos.

„Pasaulinio lygio žaidėjo atėjimas įrodo, kad Klaipėda išlieka konkurencinga, patraukli ir perspektyvi bei prisideda prie tiekimo grandinių, kompetencijų ir energetikos transformacijos“, – sako E. Kiudulas.

HAWE sprendimu džiaugėsi „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis, kurio teigimu, naujoji investuotoja stiprins mūsų šalies atsinaujinančios energetikos gamybinę ekosistemą.

„Lietuva tikslingai investuoja į atsinaujinančios energetikos plėtrą – jau 2028 m. siekiame, kad 100% mūsų suvartojamos elektros būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Ši strateginė kryptis tampa vis svarbesne ir globalioms pramonės įmonėms. Todėl džiaugiamės, kad „HAWE Hydraulik“ pasirinko Klaipėdos LEZ kaip savo plėtros vietą. Šis investuotojas ne tik stiprina mūsų gamybinę ekosistemą, bet ir prisideda prie aukštos pridėtinės vertės pramonės augimo bei tvaresnės Lietuvos ekonomikos kūrimo“, – teigia E. Čivilis.

„HAWE Hydraulik“ yra šeimos verslas, veikiantis nuo 1949 m. Kompanija kuria mechatronines ir elektrohidraulines valdymo sistemas daugiau kaip 70-čiai pramonės šakų. Bendrovėje šiuo metu dirba 2830 kolegų – 12-oje padalinių Vokietijoje bei padaliniuose dar 21-oje pasaulio valstybėje.

„Atlas Premium Lietuva“ įsigis kompaniją „Espersen Lietuva“

Žuvų perdirbimo įmonių grupė „Espersen“ prieš kelias savaites pranešė, kad šią vasarą stabdys veiklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir gamybą perkels į Lenkiją. Į jos vietą ateina „Atlas Premium Lietuva“, kurios pagrindinė akcininkė – Latvijos bendrovė SIA „Atlas Premium“, bendradarbiaujanti su Norvegijos įmone „Hofseth International“. Ši įmonė valdo savo lašišų fermas bei biotechnologijų kompaniją.

Sandoris dėl gamyklos perdavimo turėtų būti baigtas iki 2025 m. birželio pabaigos. Šis žingsnis reiškia pozityvius pokyčius 295 darbuotojams iš UAB „Espersen Lietuva“ – visi jie ir toliau dirbs su naujuoju savininku.

Iš pradžių SIA „Atlas Premium“ planavo naujos gamyklos statybas, bet sužinojusi apie „Espersen Lietuva“ sprendimą stabdyti veiklą, pradėjo derybas, kurios baigėsi sėkmingu įsigijimu.

Latvijoje įmonė specializuojasi šviežios ir šaldytos baltosios žuvies, ypač Atlanto menkės, perdirbime, o gamykla netoli Rygos jau tiekia produkciją JAV prekybos tinklams.

Tuo tarpu UAB „Espersen Lietuva“ buvo pirmoji plyno lauko investicija Klaipėdos LEZ teritorijoje. Visgi nuo 2022 m. vasaros įmonė susidūrė su sumažėjusia paklausa, todėl dalį darbuotojų teko atleisti. Kaip skelbiama žiniasklaidoje, žuvų perdirbimo sektorius susiduria su paklausos sumažėjimu ir prognozėmis, rodančiomis mažėjantį gamybos poreikį. Atsižvelgdama į perteklinius pajėgumus Europoje, „Espersen“ nusprendė sutelkti veiklą Lenkijoje – tai leis optimizuoti logistiką, planavimą bei tiekimo grandinę ir užtikrinti efektyvesnę veiklą.

Ši investicija – tai nauja plėtros kryptis „Atlas Premium Lietuva“ Lietuvoje. Gamyba Klaipėdoje bus vystoma glaudžiai bendradarbiaujant su Norvegijos partnere „Hofseth International“, kuri veikia visame jūrų gėrybių gamybos cikle – nuo ikrų auginimo iki galutinio produkto. Įmonė valdo kelias lašišų ir upėtakių auginimo fermas bei perdirbimo gamyklas. Be to, jos dukterinė biotechnologijų įmonė „Hofseth BioCare“ gamina produktus iš lašišų – papildų sudedamąsias dalis, aliejų, miltelius ir kt.

„Hofseth International“ įkūrėjas yra Rogeris Hofsethas, pats pradėjęs karjerą žuvininkystės sektoriuje. Jis 2001 m. įsteigė įmonę, kuri šiandien yra viena iš žuvininkystės srities lyderių. Įkūrėjo tikslas – tapti tvariausia pasaulio žuvininkystės įmone. Vienas iš pavyzdžių – JAV pristatyta „IceFresh“ technologija, leidžianti mažinti CO₂ emisijas transportuojant produkciją.

Klaipėdos LEZ iškils modernus „Lietuvos pašto“ siuntų skirstymo centras

Klaipėdos LEZ pradedamas statyti terminalas, kuriame iki šių metų pabaigos įsikurs 1,1 tūkst. kv. m. ploto AB Lietuvos pašto siuntų skirstymo centras. Likusią pusę pastato bus siekiama išnuomoti kitiems logistikos, sandėliavimo ar transporto srities rinkos dalyviams. Dar 2022 m. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė pasirašė sutartį su UAB „S.V.S“ dėl sklypo Pramonės g. 18 nuomos ir investicijų jame. Pagal pirminį sumanymą, investuotoja čia ketino išplėtoti gyventojams ir verslui skirtą išmaniojo sandėliavimo projektą, tačiau išsamesnė rinkos analizė šiuos planus atidėjo kiek tolesnei ateičiai.

Dabar, pasirašiusi sutartį su pagrindiniu nuomininku Lietuvos paštu, UAB „S.V.S“ dar kovą pradės 2150 kv. m. ploto sandėliavimo ir administracinės paskirties pastato – logistikos terminalo statybas. Į pastato projektą investuojama apie 2 mln. Eur. Pusę būsimojo terminalo ploto užims Lietuvos paštas, naujosiose patalpose galėsiantis efektyviau aptarnauti Vakarų Lietuvos regiono klientus ir sukurti geresnes sąlygas darbuotojams. Pradėjusi statybas, UAB „S.V.S“ iškart rinkai pradeda siūlyti galimybę įsikurti likusioje pusėje naujojo terminalo patalpų, tinkančių logistikos, siuntų operacijų, sandėliavimo, transporto ar susijusioms veikloms bei paslaugoms. Terminalas išsiskirs A++ energine klase, ant jo stogo numatoma saulės jėgainė.

Gretimoje teritorijoje Klaipėdos LEZ neatsisako ketinimų per artimiausius kelis metus išplėtoti ir 2022 m. skelbtą išmaniųjų saugojimo paslaugų projektą. „Startavusi kaip tradicinė gamybinė zona, Klaipėdos LEZ toliau ryškėja kaip produktų kūrimo, paslaugų teikimo, verslo procesų įgyvendinimo, netgi prekybinė ir administracinė teritorija. Transporto, logistikos ir sandėliavimo sritis Klaipėdos LEZ istoriškai buvo stipriai išplėtota, o vieno iš sektoriaus lyderių bei verslui ir gyventojams puikiai atpažįstamo Lietuvos pašto atėjimas turėtų skatinti mūsų teritorijoje kurtis ir dar daugiau šio profilio bendrovių“, – teigia Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.

Klaipėdos LEZ investuoja į ketvirtą „FlexStart“ pastatą

Aktyviai vykstant gamybinio pastato „FlexStart 03“ statyboms, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė projektuoja dar didesnį, 9 tūkst. kv. m ploto itin greitai nuomininkų poreikiams pritaikomą „FlexStart 04“. Naujausią „FlexStart“ šeimos pastatą Klaipėdos LEZ tikisi pradėti statyti dar šiemet, investicijos į projektą sieks apie 8,5 mln. Eur.

Trečiojo, 8 tūkst. kv. m ploto „FlexStart“ statybas Klaipėdos LEZ pradėjo antroje praėjusių metų pusėje ir šiuo metu projekte atlikta daugiau kaip 60 proc. darbų. Planuojama, kad gamybos, sandėliavimo, administracinėms ir prekybos funkcijoms tinkantis pastatas bus užbaigtas trečiąjį šių metų ketvirtį. Į šį projektą LEZ valdymo bendrovė investavo 8,5 mln. Eur, iš kurių 5,12 mln. Eur sudarė ILTE paskola.

Klaipėdos LEZ NT projektų vystymo vadovas Darius Urbonas komentuoja, kad nuosaikiai augantis Lietuvos ir Europos ekonominis aktyvumas bei sėkmingos derybos dėl jau veikiančių bei dar statomo „FlexStart“ patalpų lėmė bendrovės sprendimą plėsti lanksčiųjų gamybinių pastatų portfelį.

„Vietos ir užsienio investuotojų dėmesys įrodo, kad modernios, funkcionalios ir lanksčios gamybinės-administracinės patalpos, kuriose galima itin greitai pradėti naują ar išplėsti esamą veiklą, yra sėkminga tiek mūsų, tiek mūsų pastangas palaikančių valstybės organizacijų strategija. Tikimės, kad jau netrukus galėsime paskelbti naujų vardų, kuriuos į Lietuvą pritraukėme visų pirma dėl „FlexStart“ projektų siūlomų galimybių. Nors dar neužbaigėme „FlexStart 03“ statybų, esame aktyvioje jau ketvirtojo „FlexStart“ pastato projektavimo fazėje: statyti tikimės pradėti dar šių metų pabaigoje, o užbaigti dar per metus“, – sako D. Urbonas.

Jis atkreipia dėmesį, kad trečiajame, dar statomame „FlexStart“ pastate didžioji patalpų dalis jau yra išnuomota užsienio investuotojams, tačiau pastaraisiais mėnesiais atsirado kelios laisvos erdvės „FlexStart 01“ ir „FlexStart 02“ projektuose. Preliminarios derybos su investuotojais jau vyksta ir dėl nuomos „FlexStart 04“ pastate. Šiam projektui LEZ valdymo bendrovė dar sieks užsitikrinti ILTE finansavimą. Anksčiau ILTE „FlexStart“ projektams skolindavo atsižvelgiant į jų didinamą Lietuvos patrauklumą investuotojams bei stiprinamą itin sparčiai verslus integruojančios valstybės įvaizdį.

Projektuojamas naujasis „FlexStart 04“ išsiskirs didžiausiu plotu visoje „FlexStart“ pastatų šeimoje. Projekte numatomi 4 segmentai, pritaikomi gamybinei, sandėliavimo, administracinei ar prekybinei veiklai. Pastatas, projektuojamas Pramonės g. 33, nuo iš pirmtakų išsiskirs patobulinta logistikos prieiga, taip pat papildomomis tvarumo technologijomis, moderniais gerovės sprendimais. Kaip ir kituose Klaipėdos LEZ pastatuose ar sklypuose, visų „FlexStart“ pastatų nuomininkai gali mėgautis pagrindiniais teritorijos privalumais: geresnėmis mokestinėmis sąlygomis, stipria verslo bendruomene, modernia infrastruktūra, prieiga prie pagrindinių transporto koridorių, vietos, regioninių ir nacionalinių partnerių tinklu, profesionaliu teritorijos valdymu ir priežiūra bei kt.

Pirmuose dviejuose „FlexStart“ pastatuose jau kurį laiką veikia tokie investuotojai kaip „Werner Wirth Baltic“, „Etman“, „Glob-El“, „Pod Furniture“, „Albright“, „Retal Baltic Films“ ir kt. Pastarajai bendrovei – Klaipėdos LEZ ilgametei investuotojai – „FlexStart“ pastatas padėjo optimizuojant nuosavą nekilnojamąjį turtą ir gamybos procesus. Praėjusių metų pabaigoje „FlexStart 02“ pradėjo kurtis ir Lietuvos kapitalo balistinės apsaugos produktų gamintoja „KOVO Armor“ – pirmoji gynybos sektoriaus investuotoja Lietuvos laisvosiose zonose. 2017 m. pirmasis „FlexStart“ pastatas pelnė tuo metu pirmąjį pasaulyje „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už greitą investuotojų įsikūrimą.

Klaipėdos LEZ investuotojų bendrovėse šiuo metu dirba apie 2800 darbuotojų, o visoje teritorijoje – apie 5000. Bendra 46 Klaipėdos LEZ investuotojo statusą turinčių įmonių apyvarta 2023 m. sudarė 1,34 mlrd. Eur. Per paskutinius 10 metų Klaipėdos LEZ veikiantys investuotojai sumokėjo 78 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – didžioji šių lėšų dalis pateko būtent į uostamiesčio biudžetą. Per šį laikotarpį LEZ investuotojai sumokėjo dar ir 558 mln. Eur PVM bei Sodros mokesčių, patekusių į valstybės bei socialinės apsaugos biudžetus.

Klaipėdos LEZ veikianti „Retal Baltic Films“ sudėtingais metais išliko pelninga ir investavo

Klaipėdos LEZ veikiančios PET pakuotės gamintojos „Retal Baltic Films“ 2023 m. apyvarta sudarė 65,6 mln. Eur ir buvo 16 proc. mažesnė nei prieš metus, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją siekė 4,9 mln. Eur. Vis dėlto 5,8  mln. Eur investicijų pernai įgyvendinusi ir šiemet dar 3,5 mln. Eur investuojanti bendrovė šiuos metus jau pradėjo su kelių dešimčių procentų augimu.

Mažėjant žaliavų kainoms, 2023 m. susitraukė visų trijų pagrindinių „Retal Baltic Films“ produkcijos segmentų – maistinės APET plėvelės, lanksčios spausdintos plėvelės ir butelių kamštelių – pardavimo pajamos, tačiau jų rezultatus veikė kiek skirtingi faktoriai.

Plėvelės segmente praėjusių metų pradžioje buvo jaučiamas rekordinės infliacijos nulemtas vartojimo sumažėjimas, taip pat didesnė pakuotės gamintojų konkurencija ir dempinguotos kiniškos žaliavos įtaka. Visgi antroje 2023-ųjų pusėje plėvelės pardavimų kiekiai atsistatė ir stabilizavosi. Savo ruožtu kamštelių segmente rinka ruošėsi šiemet visoje ES įsigaliojusiam pritvirtintų kamštelių reglamentui: gėrimų gamintojai taikėsi prie pokyčių, rinkosi tinkamiausius dizainus ir koregavo savo tiekėjų portfelį.

„Retal Baltic Films“ direktorė Viktorija Grižienė komentuoja, kad neramiais metais kompanija liko ištikima savo ilgalaikei investicijų ir naujų produktų kūrimo strategijai, kuri pirmą šių metų pusmetį jau duoda ryškius rezultatus.

„Kryptingai laikomės ilgalaikių tikslų. Pernai užbaigėme 3,9 mln. Eur investiciją į naują plėvelės liniją, leisiančią reikšmingai padidinti gamybinius pajėgumus ir plėsti asortimentą. Dar 5,8 mln. Eur 2023-2024 m. investuojame į naujus kamštelių dizainus bei jiems skirtą įrangą ir technologijas. Į Klaipėdos LEZ „FlexStart“ pastatą perkėlėme esamas kamštelių gamybos linijas bei savo patalpose įdiegėme 2 naujas linijas. Ši plėtra užtikrins didesnius pajėgumus ir efektyvumą kamštelių segmente. Tikimės per ateinančius kelis metus pilnai įveiklinti visus naujuosius pajėgumus ir nuosekliai didinti pardavimų apimtis“, – sako V. Grižienė.

Jos teigimu, bendros rinkos stabilizacijos ir kompanijos investicijų efektas pradedamas jausti jau šiemet: plėvelės pardavimai per pirmą pusmetį išaugo 42 proc., o kamštelių pardavimai jau grįžo į pernykštį lygį.

„Lietuvos gyventojai taip pat jau pastebi vieną reikšmingiausių mūsų pramonės šakos pokyčių: perėjimą prie pritvirtintų butelių kamštelių. Šiai naujovei kryptingai ruošiamės kone penketą metų: kūrėme ir testavome naujus dizainus, investavome į naują gamybinę įrangą, liejimo formas ir kt. Visa tai koregavo mūsų klientų portfelį: netekome vienų pirkėjų, tačiau įgijome naujų, todėl jau galime teigti, kad perėjimas prie pritvirtintų kamštelių eros mūsų įmonėje yra įgyvendintas sėkmingai“, – teigia V. Grižienė.

Per praėjusius metus „Retal Baltic Films“ patentavo vieną kompanijos komandos išvystyto pritvirtinto butelio kamštelių dizainą, o šiemet kartu su partnere MB „Polimerų kompetencijos centras“ pradėjo kelis metus truksiantį, 2,18 mln. Eur vertės dalinai ES finansuojamą pilnai perdirbamų, skaidrių, ilgalaikio didelio barjeriškumo deguoniui mono-APET plėvelių gaminių prototipavimo projektą.

„Retal Baltic Films“ pernai daugiausiai eksportavo į Šveicariją (19 proc. produkcijos), Prancūziją (13 proc.), Vokietiją (10 proc.), Lenkiją (8 proc.), Švediją ir Suomiją (po 7 proc.) ir Nyderlandus (6 proc.). Lietuvoje buvo parduota 5 proc. bendrovės produkcijos. Vidutinis „Retal Baltic Films“ darbuotojų skaičius siekė 202 arba dešimčia kolegų daugiau nei 2022 m.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė uždirbo 2,6 mln. Eur pajamų

Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) administruojanti UAB “Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė” 2023 m. gavo 2,57 mln. Eur pajamų ir uždirbo 0,8 mln. Eur grynojo pelno. Mažesnius rezultatus nei anksčiau lėmė vienkartiniai reiškiniai, investicijos ir palyginamosios bazės efektas.

Pernai Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės pagrindiniai veiklos rodikliai buvo kuklesni nei 2021 ir 2022 m., kuomet pajamos viršijo 3 mln. Eur, o grynasis pelnas – 1 mln. Eur. Tačiau minėtu laikotarpiu bendrovės rezultatus buvo iškėlusios stambios vienkartinės operacijos, visų pirma susijusios su netradicine “REHAU” gamyklos plėtra, kuomet LEZ valdymo bendrovė pati investavo į pastatų vystymą.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas komentuoja, kad 2023 m. valdymo bendrovė ne tik grįžo į tvaraus augimo kelią, bet ir toliau investavo lėšas kuriant pagrindą greitesniam augimui ateityje – pirmiausia į greitam įsikūrimui skirtų gamybinių pastatų “FlexStart” vystymą.

“Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės tikslas visų pirma yra Lietuvos ir užsienio investuotojų pritraukimas bei jų plėtra, ką visuomet lydi naujos darbo vietos ir verslo galimybės regiono ar visos šalies kompanijoms. Sudėtingesniais laikais konkurencingumui užtikrinti reikalingi nestandartiniai ir kartu ilgalaikį potencialą kuriantys sprendimai, todėl džiaugiamės turėdami akcininkų palaikymą. Šiandienos Klaipėdos LEZ prioritetai yra aukštos pridėtinės vertės investicijoms reikalingos infrastruktūros ir ekosistemos kūrimas, taip pat mūsų teritorijoje jau veikiančių kompanijų sėkmė ir plėtra. Ją matome ir pastaruosius kelis iššūkių kupinus metus, o tai patvirtina mūsų strategijos svarbą”, – sako E. Kiudulas.

Jam antrina ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas, teigiantis, kad LEZ akcininkai kompaniją mato kaip neatsiejamą pajūrio regiono ir visos Lietuvos ekonominės raidos partnerę, nuolat kuriančią vertę ir savininkams.

“Klaipėdos LEZ verslo bendruomenė ne tik išlaiko išorinius bandymus, bet ir plečiasi bei transformuojasi aukštos pridėtinės vertės gamybos. Pati LEZ valdymo bendrovė demonstruoja gebėjimus prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, kuria naujas galimybes esamiems ir būsimiems investuotojams, todėl turi tvirtą akcininkų palaikymą”, – teigia P. Vasiliauskas.

Šiuo metu Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės akcininkai yra UAB „Baltic Fund Investments“ (37,066 proc.), KFEZ LLC (33,327 proc), UAB „SLEZ VB“ (15,775 proc.), AB „Akmenės cementas“ (2,870 proc.), AB „Klaipėdos baldai“ (2,639 proc.), UAB „Pasaulio prekybos centro projektų valdymas“ (1,982 proc.), UAB „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ (1,435 proc.), Eimantas Kiudulas (1,205 proc.) ir Povilas Vasiliauskas (1,205 proc.). Dar 8 fiziniams ir juridiniams asmenims priklauso po mažiau kaip 1% LEZ valdymo bendrovės akcijų. Vieną simbolinę akciją turi Klaipėdos miesto savivaldybė.

Klaipėdos LEZ investuotojų bendrovėse šiuo metu dirba apie 2800 darbuotojų, o visoje teritorijoje – apie 5000. Daugiau kaip 45 Klaipėdos LEZ veikiantys užsienio investuotojai 2022 m. sumokėjo daugiau kaip 107 mln. EUR GPM, PVM ir Sodros mokesčių ir Lietuvos rinkoje pirko prekių bei paslaugų už daugiau kaip 500 mln. Eur. Nuo veiklos pradžios 2002 m., Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės Klaipėdos LEZ yra įgyvendinusios arba suplanavusios 778 mln. Eur investicijų. O visas Klaipėdos LEZ įmonių mokestinis indėlis į miesto, valstybės ir socialinės apsaugos biudžetus per 10 paskutinių metų sudarė beveik 567 mln. Eur. Konsoliduoti LEZ investuotojų 2023-ųjų veiklos rezultatai bus paskelbti per artimiausią mėnesį.

Oficialiai pradedamos naujos „Mestilla“ gamyklos statybos

Penktadienį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) duotas oficialus startas biodyzelino gamintojos UAB „Mestilla“ 60 mln. Eur investicijai į naują modernią rapsų perdirbimo gamyklą ir pažangių biodegalų technologiją esamos gamyklos teritorijoje. Iki 2025 m. pabaigos įgyvendinus šiuos projektus, „Mestilla“ taps lygiaverčiu konkurentu didžiosioms Europos kompanijoms bei padės tašką likutinio kvapo klausime.

Visiškai naują rapsų perdirbimo gamyklą „Mestilla“ pradėjo statyti greta dabartinės savo infrastruktūros Klaipėdos Kretainio gatvėje. Įgyvendinus šį 50 mln. Eur vertės projektą, bendrovės rapsų sėklų perdirbimo pajėgumai išaugs iki 500 tūkst. tonų per metus, biodyzelino gamyba – iki 200 tūkst. tonų, o rapsų baltyminių priedų gamyba – iki 300 tūkst. tonų per metus. Tokie pajėgumai bus 2-3 kartus didesni nei leidžia dabartinė „Mestilla“ gamykla, ir dėl efektyvų technologijų bei masto ekonomijos kompanijai leis dar tvirčiau konkuruoti su stambiausiais Šiaurės ir Vakarų Europos biodyzelino rinkos žaidėjais.

Beveik du dešimtmečius veikiančios dabartinės „Mestilla“ gamybos linijos bus iš esmės modernizuojamos jas pritaikant panaudoto kepimo aliejaus perdirbimui ir pažangių biodegalų gamybai. Šis 10 mln. Eur vertės projektas iš panaudoto aliejaus leis išgauti 20-30 tūkst. tonų pažangių biodegalų, maišomų su įprastu biodyzelinu.

„Mestilla“ plėtroje numatytos įvairios jau pasiteisinusios ir naujos kvapų valdymo technologijos, įskaitant du naujus 70 m aukščio kaminus. Jie turėtų reikšmingai padidinti kvapo sklaidą ir minimizuoti jo pėdsaką gyvenamojoje aplinkoje. „Mestilla“ jau anksčiau buvo pasiekusi oficialias normas gerokai lenkiančius kvapų rodiklius, tačiau naujajame plėtros etape siekia galutinai išspręsti šį klausimą.

Kapsulės ateities kartoms įkasimo ceremonijos metu „Mestilla“ direktorius Arūnas Zubas kalbėjo, kad šis bendrovės žingsnis stiprina strateginius Lietuvos energetikos ir aplinkosaugos tikslus, šalies žemės ūkio sektorių bei visą ekonomiką.

„Per mūsų veiklos laikotarpį Lietuvoje išauginami rapsų kiekiai padidėjo 4-5 kartus, o supirkimo kainos – 2-3 kartus. Kiekvieno automobilio bake šiandien rastume 7-10 proc. atsinaujinančios lietuviškos energijos, duodančios darbo tūkstančiams ūkininkų, keičiančios importuojamas žaliavas ir leidžiančioms pinigams likti Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad mūsų verslo tikslai sutampa su svarbiausiai valstybės interesais, o klaipėdiečiai netrukus galės didžiuotis dar vienu strateginiu energetinės nepriklausomybės objektu“, – sakė A. Zubas.

„Džiugu, kad vis daugiau pramonės įmonių atsigręžią į aplinkai tvarias technologijas ir jas diegia gamyboje. Šios investicijos ne išimtis, kurias viliuosi, kad pajus daugelis klaipėdiečių ir rajono gyventojų. Labiausiai džiugina tai, kad „Mestilla“ milijoninės investicijos, pastačius du 70 metrų kaminus ir pakeičiant technologiją, sumažins kvapų sklaidą ir tikiu, kad įgyvendinus projektą vis mažiau sulauksime skundų dėl „blynų“ kvapo. Tai geras pavyzdys visoms įmonėms, kurios atsižvelgia į gyventojų nuogąstavimus, kuria pridėtinę vertę miestui ir investuoja į tvarias technologijas“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

„Iš „Mestilla“ ekologiškumo ir tvarumo idėjų galėtų semtis ir daugiau mūsų šalies atsakingo verslo atstovų. Ši įmonė vienu šūviu nušovė du zuikius. Bus išspręsta problema, kur dėti panaudotą aliejų, ir turėsime daugiau ekologiškų degalų – biodyzelino. Ši gamykla – puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, o jos ateityje gaminamas biodyzelinas leis Lietuvai sustiprinti energetinę priklausomybę. Linkiu šiai įmonei puikių ir gražių idėjų. Kurkite savo tvarų verslą ir Lietuvos gerovę“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

O pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, ši gamykla – puikus bioekonomikos pavyzdys, kai iš ūkininkų užaugintų žaliavų gaminami aukštos pridėtinės vertės produktai: biodyzelinas ir baltyminiai priedai.

,,Labai svarbu tai, kad pridėtinė vertė lieka Lietuvoje. Ypač aktualus panaudoto aliejaus perdirbimas į antros kartos kurą – tai puikus žiediškumo pavyzdys. Visa tai leis palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro. Tikimės, kad šioje gamykloje pagaminti biodegalai bus naudojami Lietuvoje”, – sakė ministras K. Navickas.

„Mestilla“ gamykloje bus diegiamos savo sričių pasaulinių lyderių – „Desmet“, „Cimbria“ ir „Alfa Laval“ – technologijos. Įgyvendinant projektą, bendradarbiaujama su tokiomis kompanijomis kaip „Eika Development“, „Sweco“, „Budrių statyba“, „Fern Group“, „Dotnuva Baltic“, „Vilniaus rentinys“, „Daimena“, „Pajūrio šaltinis“. Finansiniu projekto partneriu tapo „Swedbank“, o logistikos partneriu – „BLRT Grupp“ priklausanti „Vakarų krova“.

100 proc. „Mestilla“ akcijų priklauso AB „Akola group“ (buv. „Linas Agro Group“) – didžiausios Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupės – akcininkams. Kompanija Klaipėdos LEZ veikia nuo 2005 m., o 2005-2007 m. laikotarpiu išplėtota 45 mln. Eur vertės dabartinė „Mestilla“ gamykla savo metu buvo viena stambiausių plyno lauko investicijų į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje.

2023 m. „Mestilla“ pajamos viršijo 200 mln. Eur. Bendrovė produkciją parduoda Lietuvoje ir Baltijos regione, taip pat Skandinavijoje, Vakarų Europoje ir kitose šalyse. Įmonėje dirba apie 60 darbuotojų.

Tyrimas: Klaipėdos LEZ reputaciją teigiamai vertina 84 proc. regiono gyventojų

Klaipėdos LEZ reputaciją gerai arba labai gerai vertina 84 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų, o dar 75 proc. respondentų puikiai atsiliepia apie teritorijos verslo bendruomenę ir jos patikimumą, parodė nauja konsultacijų bendrovės „Civitta“ apklausa. Visos šios metrikos per paskutinius 3 metus pagerėjo.

Tyrimo duomenimis, 70 proc. ir daugiau kokią nors nuomonę turėjusių respondentų Klaipėdos LEZ verslo bendruomenę palankiai ar labai palankiai vertina kaip verslo darbdavį, verslo partnerį, klientą ar paslaugų teikėją.

Tarp dažniausiai regiono gyventojų minimų Klaipėdos LEZ reputacijos atributų buvo reikšmingas indėlis į miesto bei valstybės biudžetus, prisidėjimas prie Klaipėdos žinomumo, verslo augimas ir potencialas, patrauklumas skirtingų sričių specialistams, geras organizuotumas ir inovatyvumas, skaidrumas ir profesionalumas, taip pat tinkama teritorijos priežiūra. Apklaustieji Klaipėdos LEZ įmonėms šiemet labiausiai linkėjo vykdyti tęstinę socialinę veiklą, atsakingai naudoti gamtos išteklius bei toliau investuoti į darbuotojų gerovę.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas komentuoja, kad gyventojų atsiliepimai yra vienas svarbiausių verslo bendruomenės sėkmės rezultatų. Tai itin svarbu esamiems ir potencialiems investuotojams – tiek plečiant veiklą, tiek ieškant talentų.

„Manau, kad geri ir toliau gerėjantys reputacijos rodikliai yra nuoseklios LEZ integracijos į miestą pasekmė. Jau kurį laiką save suvokiame ne kaip gamybos teritoriją, o su miestu vientisą produktų kūrimo, inovacijų ir paslaugų bendruomenę. Nenuostabu, kad regiono gyventojai mus mato ne tik kaip darbovietę, bet ir kaip šiuolaikiškos vadybos, progreso bei kitų įkvėpimų šaltinį, tačiau be abejo, lūkesčiai auga nuolat, todėl privalome toliau vystyti gyventojams aktualiausias sritis ir galimybes“, – sako E. Kiudulas.

Tyrimą atlikusios bendrovės „Civitta“ partnerė Rūta Gaudiešienė atkreipia dėmesį, kad ir pati Klaipėda kaip miestas išsiskiria geriausia reputacija tarp Lietuvos didmiesčių. Savo ruožtu per keletą metų išaugę Klaipėdos LEZ rodikliai, pasak jos, rodo miesto gyventojų ir verslo bendruomenių gebėjimą prisitaikyti ir stiprinti pozicijas net sudėtingomis sąlygomis. Palyginimui, 2020 m. pabaigoje atlikto analogiško tyrimo metu buvo užfiksuota 80 proc. teigiamų reputacijos vertinimų dalis.

„Klaipėdos LEZ regiono ir miesto gyventojai mato kaip patrauklų darbdavį skirtingų profesijų atstovams, perspektyvią, sparčiai augančią verslo bendruomenę. LEZ įmonės išsiskiria gerai organizuoto, puikiai valdomo verslo reputacija ir inovatyviais sprendimais, kurie padeda stiprinti regiono ekonominę plėtrą“, – teigia R. Gaudiešienė.

Jos vertinimu, tiek Klaipėdai, tiek bet kuriam kitam rajonui siekiant augimo ir konkurencingumo, svarbu įtraukti jaunimą, skatinti jaunų talentų karjeros augimą, taip pat aktyvesnį bendradarbiavimą su savivaldybėmis bei ugdymo įstaigomis.

„Civitta“ skaičiavimais, bendras Klaipėdos LEZ reputacijos indeksas Lietuvoje užimtų 15-ą vietą ir būtų tarp verslo lyderių: nusileistų tik keletui startuolių, finansų bei biotechnologijų įmonių ir lenktų žinomas prekybos, telekomunikacijų bei paslaugų įmones.

Tarp geriausiai žinomų Klaipėdos LEZ investuotojų respondentai dažniausiai minėjo „Neo Group“, „Orion Global Pet“ („Indorama“), „Espersen“, „Skuba“, „Glassbel Baltic“, „AD REM LEZ“ ir „Lavango“.

500 respondentų apklausą „Civitta“ 2024 m. balandį atliko internetu, vadinamuoju CAWI formatu. Apklausti 18-74 m. amžiaus daugiausia Klaipėdos miesto ir rajono, taip pat Kretingos, Palangos, Skuodo ir Šilutės rajono gyventojai.

Beje, 2023 m. pabaigoje kartu su konsultacijų bendrove „Smart Continent LT“ klientų apklausos tyrimo duomenimis, Klaipėdos LEZ rekomenduotų net 94,3% investuotojų.

Klaipėdos LEZ investuotojų bendrovėse šiuo metu dirba apie 2800 darbuotojų, o visoje teritorijoje – apie 5000. Daugiau kaip 45 Klaipėdos LEZ veikiantys užsienio investuotojai 2022 m. sumokėjo daugiau kaip 107 mln. EUR GPM, PVM ir Sodros mokesčių ir Lietuvos rinkoje pirko prekių bei paslaugų už daugiau kaip 500 mln. Eur. Nuo veiklos pradžios 2002 m., Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės Klaipėdos LEZ yra įgyvendinusios arba suplanavusios 778 mln. Eur investicijų. O visas Klaipėdos LEZ įmonių mokestinis indėlis į miesto, valstybės ir socialinės apsaugos biudžetus per 10 paskutinių metų sudarė beveik 567 mln. Eur.

„Lavango“ sieks įkvėpti ateities inžinierių kartą

Klaipėdos LEZ veikianti įrangos maisto pramonei gamintoja „Lavango“ pavasarį pakvietė Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro studentus susipažinti su bendrovės gamykla, įranga ir procesais. Nors tai buvo viena pirmųjų bendrovės iniciatyvų su moksleiviais ir jaunimu, bendrovė yra motyvuota aktyviau prisidėti įkvėpiant jaunimą rinktis technines ir inžinerines specialybes.

Balandį P. Lindenau centro būsimi suvirintojai, santechnikai ir laivų elektrikai turėjo galimybę susipažinti su „Lavango“ gamykla, naujausia įranga, nerūdijančio metalo apdirbimo ir gamybos procesu, lenkimo ir pjovimo staklių veikimu, technologine eiga, skaitmenizacija, kokybės valdymu ir įvairiais verslo niuansais. Išsamios ekskursijos metu su bendrovės įranga studentai pagal iš anksto paruoštą brėžinį pasigamino ir atminimo suvenyrą mokyklai.

Pati mokykla komentuoja, kad ši ekskursija sėkmingai prisidėjo prie tikslo į ugdymo procesą integruoti praktines pažintines pamokas, atskleidžiančias įmonių specifiką. Tokio pobūdžio pamokų ir išvykų P. Lindenau centras turi po kelias per mėnesį, o tarp studentų jos itin populiarios.

„Moksleiviams apsilankymas „Lavango“ paliko stiprų įspūdį. Ir moksleivius, ir profesijos mokytojus sužavėjo, kaip įmonėje organizuojami darbo procesai, kaip stengiamasi organizuoti gamybą tvariai, panaudojant skaitmenizacijos atnešamas naujienas, kurios įmonei tampa būtinybe. Jaunimas buvo patenkintas, kad buvo galima išbandyti įrangą, patiems suvirinti nerūdijančio metalo detales. Viena yra įgūdžių lavinimas mūsų centro mokomosiose bazėse, o visai kas kita – specializuotos įmonės erdvėse“, – komentuoja Pauliaus Lindenau mokymo centro plėtros vadovė dr. Odeta Kupetienė.

„Lavango“ atstovai pasakoja, kad partnerystė su jaunimu iki šiol nebuvo bendrovės koziris: Klaipėdos bendrovė yra bendradarbiavusi su Klaipėdos kolegija, priima praktikantus, tačiau bent kol kas negarsėja kaip moksleivių ar jaunimo žinių ir patirčių šaltinis. Vis dėlto pusdienis su P. Lindenau mokymo centro moksleiviais kompaniją įkvėpė ne mažiau nei patį jaunimą.

„Kasdieniuose darbuose kartais pritrūksta laiko susimąstyti, kad turime nemažai ką papasakoti ir parodyti. Tačiau kalbėdamiesi su rinkos dalyviais, supratome, kad privalome įkvėpti būsimąją kartą. Šiuo metu fizikos ar chemijos pamokas renkasi ne daugiau kaip 10 proc. mokinių, o tai reiškia, kad ateityje rinka gali išvis nebeturėti inžinerines specialybes besirenkančių vaikų. Kasdienybėje viskas yra inžinerija, o norėdami vystytis kaip valstybė, visi išvien privalome padaryti daugiau. Jaunimą sudominti gali tiek strategijos, tiek stipendijos, tiek tiesiog patirtys ir realūs faktai“, – pasakoja „Lavango“ direktoriaus asistentė Irmina Boreišienė.

Todėl bendrovė nutarė ne tik įtraukti mažiausiai tris savo padalinių vadovus į ekskursiją su P. Lindenau centro moksleiviais, bet ir ateityje skirti daugiau dėmesio panašioms iniciatyvoms.

„Nepakartojamas jausmas matyti, kaip dega jaunimo akys, kaip jie nori sužinoti, išbandyti. Juos taip pat domina karjeros perspektyvos, darbo sąlygos, kolektyvas. Manau, mes renginio metu įsikvėpėme ne ką mažiau nei moksleiviai, todėl tikimės tęsti bendradarbystę ir parodyti galimybes inžinerinėje srityje. O jos beribės, kai pradedantis specialistas smalsus ir motyvuotas“, – sako „Lavango“ gamyklos direktorius Mindaugas Fetingas.

Vadovas pradėjo kaip suvirintojas

Beje, motyvuoto specialisto karjeros galimybių neriboja pasirinkti mokslai ar specialybė. Tai puikiai įrodo Mindaugas Fetingas, praėjusių metų pabaigoje tapęs „Lavango Engineering LT“ gamyklos vadovu.

Klaipėdos verslo ir paslaugų mokykloje prieš keliolika metų įgijęs autokėbulininko specialybę, pirmiausia jis dirbo autoservise, vėliau įvairiose įmonėse buvo šaltkalviu, suvirintoju ir montavimo padalinio vadovu, o 2012 m. klaipėdietis prisijungė prie „Lavango“ kaip gamybos meistras. Čia M. Fetingas taip pat dirbo gamybos vadovu, techninių sprendimų vadovu, projektų vadovu, projektų skyriaus vadovu, o prieš pusmetį tapo ir pažangių maisto pramonės įrenginių gamyklos direktoriumi.

Šiuo metu M. Fetingas yra atsakingas už visą „Lavango“ gamyklą Klaipėdos LEZ: jis turi užtikrinti kokybę, biudžeto laikymąsi, planų vykdymą, taip pat valdyti pinigų srautus, ieškoti efektyvumo ir verslo galimybių.

Visas šis karjeros kelias prasidėjo nuo to, kad dar jaunystėje M. Fetingas svajojo išsiaiškinti automobilių ar įvairių įrengimų mazgų veikimo principus ir paskirtį, o vėliau – ieškoti būdų tai patobulinti. Net ir dabar, būdamas gamyklos direktoriumi, klaipėdietis labiausiai mėgaujasi techninėmis užduotimis ir iššūkiais.

„Tai buvo nuotykių kupina kelionė su aštuoniomis pareigomis, kiekviena kurių formavo profesinę patirtį. Ir supratimą, kad kuo daugiau domimės ir mokomės, tuo platesniais tampa galimybių horizontai. Visose pareigose yra skirtingi procesai, kuriuos vertinga išmanyti, nes vadovaujant gamyklai atsiranda jų suvaldymo, komandų bendradarbiavimo ir užduočių delegavimo iššūkiai, kuriuos spręsti mokausi iki šiol“, – pasakoja M. Fetingas.

Vis dėlto jis teigia mėgstantis iššūkius ir problemų sprendimą, o kaip vadovą jį labiausiai erzina pasiteisinimų galvojimas vietoje pasiūlymo teikimo.

„Labai svarbu pasirinkti mylimą specialybę ir darbą, tuomet jame savaime norėsis tobulėti ir išmokti daugiau. Tad jaunimui palinkėčiau ieškoti patinkančios veiklos. Jei iš pirmų kartų nepavyksta – vis vien reikia nesustoti bandyti, tyrinėti, ieškoti. Atitinkamai, verslui palinkėčiau investuoti į jaunąją kartą: padedant jai atrasti savo pašaukimus, ją įkvepiant, parodant galimybes ir suteikiant žinių“, – sako „Lavango“ gamyklos vadovas.

Greta kasdienio vadovavimo gamyklai, M. Fetingas naujausiose savo pareigose taip pat aktyviai dalyvauja Klaipėdos LEZ veikloje, organizuoja mokymus, pristato „Lavango“ įvairiems potencialiems klientams ir kitiems interesantams.

© LAFEZ visos teisės saugomos 2021