Didžiausia pasaulyje daugiasluoksnės PET plėvelės tiekėja maisto ir sveikatos pramonėms „Evertis“ ketvirtadienį pasirašė sutartį su Klaipėdos laisvąja ekonomine zona (LEZ) dėl naujos šiuolaikinės gamyklos vystymo. 30 mln. Eur vertės projektą numatoma įgyvendinti per 3 artimiausius metus, o naujoje gamykloje planuojama įdarbinti daugiau kaip 80 specialistų.

Apie šiuos plyno lauko investicijos planus ketvirtadienį oficialiai paskelbė „Evertis“ valdančios „IMG Group“ generalinis direktorius ir prezidentas Manuel Matos Gil, Klaipėdoje susitikęs su meru Arvydu Vaitkumi ir kitais miesto vadovais, Klaipėdos LEZ direktoriumi Eimantu Kiudulu, „Investuok Lietuvoje“ atstovais bei galimais verslo partneriais. M. M. Gil taip pat bendravo su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku.

„Evertis“ įsteigta UAB „Evertis Lithuania“ Klaipėdos LEZ ketina gaminti tvarią PET plėvelę, pirmiausia skirtą sveikatos apsaugos sektoriui. Kompanija papildys Klaipėdos LEZ jau veikiantį plastiko bei pakuočių įmonių klasterį bei jau numato žaliavų pirkimą iš esamų LEZ įmonių. „Evertis“ itin didelį dėmesį skiria tvarumui, perdirbtos žaliavos naudojimui bei biologinės kilmės medžiagų inovacijoms, taip pat žiedinės ekonomikos principams ir pėdsako aplinkai mažinimui.

„Tai – dar vienas itin svarbus žingsnis mums siekiant patenkinti klientų pakuotės poreikius ir kartu palaikant regiono ekonomikos augimą. Dėkoju visoms į šį procesą įsitraukusioms šalims už pozityvumą ir produktyvumą kiekviename žingsnyje. Ši investicija mums leis sutrumpinti tiekimo grandines bei sumažinti jų rizikas, taip pat geriau prisitaikyti prie rinkoje augančių žiedinę ekonomiką ir atsakomybę aplinkai akcentuojančių pakuotės poreikių“, – teigia M. M. Gil.

„Džiaugiamės naujomis investicijomis ir ypač vertiname įmonės dėmesį tvarumui. Linkiu, kad startas Klaipėdoje būtų sėkmingas bei atvertų naujas augimo galimybes tiek „Evertis“, tiek Klaipėdos LEZ jau veikiančioms įmonėms. Besikuriančios naujos įmonės stiprina ne tik miesto, bet ir viso regiono ekonominį potencialą, todėl kryptingai dirbame, kad Klaipėdos patrauklumas investuotojams tik augtų“, – komentuoja Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

„Dėl šios investicijos derėjomės apie tris metus ir turėjome konkuruoti su Lenkija bei šios šalies vyriausybės siūloma parama projektui. Esame dėkingi Klaipėdos savivaldybės, „Investuok Lietuvoje“ bei kitų institucijų ir partnerių komandoms, kurių dėka įtikinome investuotoją, kad Lietuvos pasiūlymas bus efektyvesnis“, – sako Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.

Klaipėdos LEZ „Evertis“ galės pasinaudoti sinergijos galimybėmis su čia jau kelis dešimtmečius dirbančiais stambiais PET gamintojais. Pavyzdžiui, 2023 m. „Evertis“ paskelbė apie partnerystę su Tailando polimerų kompanija „Indorama Ventures“ dėl perdirbto PET naudojimo gaminant tvarią maistinę plėvelę pakuotėms. „Indorama Ventures“ Klaipėdoje valdo stambią PET gamintoją UAB „Orion Global PET“.

„Evertis“ priklauso „IMG Group“ – daugiau kaip 65 metus polimerų srityje veikiančiai privačiai inovatyviais sprendimais ir pažangiomis technologijomis grįstai kompanijai. Investicija Klaipėdoje tęsia pastarojo meto „IMG Group“ plėtros ir diversifikacijos strategiją. Per 2024 m. grupė išplėtė savo kopoliesterių gamybos verslą „Selenis“ investavusi į naują gamyklą Šiaurės Karolinoje (JAV), taip pat pristatydama „Evercare“ ir „Selcare“ prekės ženklus pakuotės sprendimams sveikatos apsaugos sektoriui.

Žuvų perdirbimo įmonių grupė „Espersen“ prieš kelias savaites pranešė, kad šią vasarą stabdys veiklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir gamybą perkels į Lenkiją. Į jos vietą ateina „Atlas Premium Lietuva“, kurios pagrindinė akcininkė – Latvijos bendrovė SIA „Atlas Premium“, bendradarbiaujanti su Norvegijos įmone „Hofseth International“. Ši įmonė valdo savo lašišų fermas bei biotechnologijų kompaniją.

Sandoris dėl gamyklos perdavimo turėtų būti baigtas iki 2025 m. birželio pabaigos. Šis žingsnis reiškia pozityvius pokyčius 295 darbuotojams iš UAB „Espersen Lietuva“ – visi jie ir toliau dirbs su naujuoju savininku.

Iš pradžių SIA „Atlas Premium“ planavo naujos gamyklos statybas, bet sužinojusi apie „Espersen Lietuva“ sprendimą stabdyti veiklą, pradėjo derybas, kurios baigėsi sėkmingu įsigijimu.

Latvijoje įmonė specializuojasi šviežios ir šaldytos baltosios žuvies, ypač Atlanto menkės, perdirbime, o gamykla netoli Rygos jau tiekia produkciją JAV prekybos tinklams.

Tuo tarpu UAB „Espersen Lietuva“ buvo pirmoji plyno lauko investicija Klaipėdos LEZ teritorijoje. Visgi nuo 2022 m. vasaros įmonė susidūrė su sumažėjusia paklausa, todėl dalį darbuotojų teko atleisti. Kaip skelbiama žiniasklaidoje, žuvų perdirbimo sektorius susiduria su paklausos sumažėjimu ir prognozėmis, rodančiomis mažėjantį gamybos poreikį. Atsižvelgdama į perteklinius pajėgumus Europoje, „Espersen“ nusprendė sutelkti veiklą Lenkijoje – tai leis optimizuoti logistiką, planavimą bei tiekimo grandinę ir užtikrinti efektyvesnę veiklą.

Ši investicija – tai nauja plėtros kryptis „Atlas Premium Lietuva“ Lietuvoje. Gamyba Klaipėdoje bus vystoma glaudžiai bendradarbiaujant su Norvegijos partnere „Hofseth International“, kuri veikia visame jūrų gėrybių gamybos cikle – nuo ikrų auginimo iki galutinio produkto. Įmonė valdo kelias lašišų ir upėtakių auginimo fermas bei perdirbimo gamyklas. Be to, jos dukterinė biotechnologijų įmonė „Hofseth BioCare“ gamina produktus iš lašišų – papildų sudedamąsias dalis, aliejų, miltelius ir kt.

„Hofseth International“ įkūrėjas yra Rogeris Hofsethas, pats pradėjęs karjerą žuvininkystės sektoriuje. Jis 2001 m. įsteigė įmonę, kuri šiandien yra viena iš žuvininkystės srities lyderių. Įkūrėjo tikslas – tapti tvariausia pasaulio žuvininkystės įmone. Vienas iš pavyzdžių – JAV pristatyta „IceFresh“ technologija, leidžianti mažinti CO₂ emisijas transportuojant produkciją.

Aktyviai vykstant gamybinio pastato „FlexStart 03“ statyboms, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė projektuoja dar didesnį, 9 tūkst. kv. m ploto itin greitai nuomininkų poreikiams pritaikomą „FlexStart 04“. Naujausią „FlexStart“ šeimos pastatą Klaipėdos LEZ tikisi pradėti statyti dar šiemet, investicijos į projektą sieks apie 8,5 mln. Eur.

Trečiojo, 8 tūkst. kv. m ploto „FlexStart“ statybas Klaipėdos LEZ pradėjo antroje praėjusių metų pusėje ir šiuo metu projekte atlikta daugiau kaip 60 proc. darbų. Planuojama, kad gamybos, sandėliavimo, administracinėms ir prekybos funkcijoms tinkantis pastatas bus užbaigtas trečiąjį šių metų ketvirtį. Į šį projektą LEZ valdymo bendrovė investavo 8,5 mln. Eur, iš kurių 5,12 mln. Eur sudarė ILTE paskola.

Klaipėdos LEZ NT projektų vystymo vadovas Darius Urbonas komentuoja, kad nuosaikiai augantis Lietuvos ir Europos ekonominis aktyvumas bei sėkmingos derybos dėl jau veikiančių bei dar statomo „FlexStart“ patalpų lėmė bendrovės sprendimą plėsti lanksčiųjų gamybinių pastatų portfelį.

„Vietos ir užsienio investuotojų dėmesys įrodo, kad modernios, funkcionalios ir lanksčios gamybinės-administracinės patalpos, kuriose galima itin greitai pradėti naują ar išplėsti esamą veiklą, yra sėkminga tiek mūsų, tiek mūsų pastangas palaikančių valstybės organizacijų strategija. Tikimės, kad jau netrukus galėsime paskelbti naujų vardų, kuriuos į Lietuvą pritraukėme visų pirma dėl „FlexStart“ projektų siūlomų galimybių. Nors dar neužbaigėme „FlexStart 03“ statybų, esame aktyvioje jau ketvirtojo „FlexStart“ pastato projektavimo fazėje: statyti tikimės pradėti dar šių metų pabaigoje, o užbaigti dar per metus“, – sako D. Urbonas.

Jis atkreipia dėmesį, kad trečiajame, dar statomame „FlexStart“ pastate didžioji patalpų dalis jau yra išnuomota užsienio investuotojams, tačiau pastaraisiais mėnesiais atsirado kelios laisvos erdvės „FlexStart 01“ ir „FlexStart 02“ projektuose. Preliminarios derybos su investuotojais jau vyksta ir dėl nuomos „FlexStart 04“ pastate. Šiam projektui LEZ valdymo bendrovė dar sieks užsitikrinti ILTE finansavimą. Anksčiau ILTE „FlexStart“ projektams skolindavo atsižvelgiant į jų didinamą Lietuvos patrauklumą investuotojams bei stiprinamą itin sparčiai verslus integruojančios valstybės įvaizdį.

Projektuojamas naujasis „FlexStart 04“ išsiskirs didžiausiu plotu visoje „FlexStart“ pastatų šeimoje. Projekte numatomi 4 segmentai, pritaikomi gamybinei, sandėliavimo, administracinei ar prekybinei veiklai. Pastatas, projektuojamas Pramonės g. 33, nuo iš pirmtakų išsiskirs patobulinta logistikos prieiga, taip pat papildomomis tvarumo technologijomis, moderniais gerovės sprendimais. Kaip ir kituose Klaipėdos LEZ pastatuose ar sklypuose, visų „FlexStart“ pastatų nuomininkai gali mėgautis pagrindiniais teritorijos privalumais: geresnėmis mokestinėmis sąlygomis, stipria verslo bendruomene, modernia infrastruktūra, prieiga prie pagrindinių transporto koridorių, vietos, regioninių ir nacionalinių partnerių tinklu, profesionaliu teritorijos valdymu ir priežiūra bei kt.

Pirmuose dviejuose „FlexStart“ pastatuose jau kurį laiką veikia tokie investuotojai kaip „Werner Wirth Baltic“, „Etman“, „Glob-El“, „Pod Furniture“, „Albright“, „Retal Baltic Films“ ir kt. Pastarajai bendrovei – Klaipėdos LEZ ilgametei investuotojai – „FlexStart“ pastatas padėjo optimizuojant nuosavą nekilnojamąjį turtą ir gamybos procesus. Praėjusių metų pabaigoje „FlexStart 02“ pradėjo kurtis ir Lietuvos kapitalo balistinės apsaugos produktų gamintoja „KOVO Armor“ – pirmoji gynybos sektoriaus investuotoja Lietuvos laisvosiose zonose. 2017 m. pirmasis „FlexStart“ pastatas pelnė tuo metu pirmąjį pasaulyje „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už greitą investuotojų įsikūrimą.

Klaipėdos LEZ investuotojų bendrovėse šiuo metu dirba apie 2800 darbuotojų, o visoje teritorijoje – apie 5000. Bendra 46 Klaipėdos LEZ investuotojo statusą turinčių įmonių apyvarta 2023 m. sudarė 1,34 mlrd. Eur. Per paskutinius 10 metų Klaipėdos LEZ veikiantys investuotojai sumokėjo 78 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – didžioji šių lėšų dalis pateko būtent į uostamiesčio biudžetą. Per šį laikotarpį LEZ investuotojai sumokėjo dar ir 558 mln. Eur PVM bei Sodros mokesčių, patekusių į valstybės bei socialinės apsaugos biudžetus.

Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) administruojanti UAB “Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė” 2023 m. gavo 2,57 mln. Eur pajamų ir uždirbo 0,8 mln. Eur grynojo pelno. Mažesnius rezultatus nei anksčiau lėmė vienkartiniai reiškiniai, investicijos ir palyginamosios bazės efektas.

Pernai Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės pagrindiniai veiklos rodikliai buvo kuklesni nei 2021 ir 2022 m., kuomet pajamos viršijo 3 mln. Eur, o grynasis pelnas – 1 mln. Eur. Tačiau minėtu laikotarpiu bendrovės rezultatus buvo iškėlusios stambios vienkartinės operacijos, visų pirma susijusios su netradicine “REHAU” gamyklos plėtra, kuomet LEZ valdymo bendrovė pati investavo į pastatų vystymą.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas komentuoja, kad 2023 m. valdymo bendrovė ne tik grįžo į tvaraus augimo kelią, bet ir toliau investavo lėšas kuriant pagrindą greitesniam augimui ateityje – pirmiausia į greitam įsikūrimui skirtų gamybinių pastatų “FlexStart” vystymą.

“Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės tikslas visų pirma yra Lietuvos ir užsienio investuotojų pritraukimas bei jų plėtra, ką visuomet lydi naujos darbo vietos ir verslo galimybės regiono ar visos šalies kompanijoms. Sudėtingesniais laikais konkurencingumui užtikrinti reikalingi nestandartiniai ir kartu ilgalaikį potencialą kuriantys sprendimai, todėl džiaugiamės turėdami akcininkų palaikymą. Šiandienos Klaipėdos LEZ prioritetai yra aukštos pridėtinės vertės investicijoms reikalingos infrastruktūros ir ekosistemos kūrimas, taip pat mūsų teritorijoje jau veikiančių kompanijų sėkmė ir plėtra. Ją matome ir pastaruosius kelis iššūkių kupinus metus, o tai patvirtina mūsų strategijos svarbą”, – sako E. Kiudulas.

Jam antrina ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas, teigiantis, kad LEZ akcininkai kompaniją mato kaip neatsiejamą pajūrio regiono ir visos Lietuvos ekonominės raidos partnerę, nuolat kuriančią vertę ir savininkams.

“Klaipėdos LEZ verslo bendruomenė ne tik išlaiko išorinius bandymus, bet ir plečiasi bei transformuojasi aukštos pridėtinės vertės gamybos. Pati LEZ valdymo bendrovė demonstruoja gebėjimus prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, kuria naujas galimybes esamiems ir būsimiems investuotojams, todėl turi tvirtą akcininkų palaikymą”, – teigia P. Vasiliauskas.

Šiuo metu Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės akcininkai yra UAB „Baltic Fund Investments“ (37,066 proc.), KFEZ LLC (33,327 proc), UAB „SLEZ VB“ (15,775 proc.), AB „Akmenės cementas“ (2,870 proc.), AB „Klaipėdos baldai“ (2,639 proc.), UAB „Pasaulio prekybos centro projektų valdymas“ (1,982 proc.), UAB „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ (1,435 proc.), Eimantas Kiudulas (1,205 proc.) ir Povilas Vasiliauskas (1,205 proc.). Dar 8 fiziniams ir juridiniams asmenims priklauso po mažiau kaip 1% LEZ valdymo bendrovės akcijų. Vieną simbolinę akciją turi Klaipėdos miesto savivaldybė.

Klaipėdos LEZ investuotojų bendrovėse šiuo metu dirba apie 2800 darbuotojų, o visoje teritorijoje – apie 5000. Daugiau kaip 45 Klaipėdos LEZ veikiantys užsienio investuotojai 2022 m. sumokėjo daugiau kaip 107 mln. EUR GPM, PVM ir Sodros mokesčių ir Lietuvos rinkoje pirko prekių bei paslaugų už daugiau kaip 500 mln. Eur. Nuo veiklos pradžios 2002 m., Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės Klaipėdos LEZ yra įgyvendinusios arba suplanavusios 778 mln. Eur investicijų. O visas Klaipėdos LEZ įmonių mokestinis indėlis į miesto, valstybės ir socialinės apsaugos biudžetus per 10 paskutinių metų sudarė beveik 567 mln. Eur. Konsoliduoti LEZ investuotojų 2023-ųjų veiklos rezultatai bus paskelbti per artimiausią mėnesį.

Klaipėdos LEZ reputaciją gerai arba labai gerai vertina 84 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų, o dar 75 proc. respondentų puikiai atsiliepia apie teritorijos verslo bendruomenę ir jos patikimumą, parodė nauja konsultacijų bendrovės „Civitta“ apklausa. Visos šios metrikos per paskutinius 3 metus pagerėjo.

Tyrimo duomenimis, 70 proc. ir daugiau kokią nors nuomonę turėjusių respondentų Klaipėdos LEZ verslo bendruomenę palankiai ar labai palankiai vertina kaip verslo darbdavį, verslo partnerį, klientą ar paslaugų teikėją.

Tarp dažniausiai regiono gyventojų minimų Klaipėdos LEZ reputacijos atributų buvo reikšmingas indėlis į miesto bei valstybės biudžetus, prisidėjimas prie Klaipėdos žinomumo, verslo augimas ir potencialas, patrauklumas skirtingų sričių specialistams, geras organizuotumas ir inovatyvumas, skaidrumas ir profesionalumas, taip pat tinkama teritorijos priežiūra. Apklaustieji Klaipėdos LEZ įmonėms šiemet labiausiai linkėjo vykdyti tęstinę socialinę veiklą, atsakingai naudoti gamtos išteklius bei toliau investuoti į darbuotojų gerovę.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas komentuoja, kad gyventojų atsiliepimai yra vienas svarbiausių verslo bendruomenės sėkmės rezultatų. Tai itin svarbu esamiems ir potencialiems investuotojams – tiek plečiant veiklą, tiek ieškant talentų.

„Manau, kad geri ir toliau gerėjantys reputacijos rodikliai yra nuoseklios LEZ integracijos į miestą pasekmė. Jau kurį laiką save suvokiame ne kaip gamybos teritoriją, o su miestu vientisą produktų kūrimo, inovacijų ir paslaugų bendruomenę. Nenuostabu, kad regiono gyventojai mus mato ne tik kaip darbovietę, bet ir kaip šiuolaikiškos vadybos, progreso bei kitų įkvėpimų šaltinį, tačiau be abejo, lūkesčiai auga nuolat, todėl privalome toliau vystyti gyventojams aktualiausias sritis ir galimybes“, – sako E. Kiudulas.

Tyrimą atlikusios bendrovės „Civitta“ partnerė Rūta Gaudiešienė atkreipia dėmesį, kad ir pati Klaipėda kaip miestas išsiskiria geriausia reputacija tarp Lietuvos didmiesčių. Savo ruožtu per keletą metų išaugę Klaipėdos LEZ rodikliai, pasak jos, rodo miesto gyventojų ir verslo bendruomenių gebėjimą prisitaikyti ir stiprinti pozicijas net sudėtingomis sąlygomis. Palyginimui, 2020 m. pabaigoje atlikto analogiško tyrimo metu buvo užfiksuota 80 proc. teigiamų reputacijos vertinimų dalis.

„Klaipėdos LEZ regiono ir miesto gyventojai mato kaip patrauklų darbdavį skirtingų profesijų atstovams, perspektyvią, sparčiai augančią verslo bendruomenę. LEZ įmonės išsiskiria gerai organizuoto, puikiai valdomo verslo reputacija ir inovatyviais sprendimais, kurie padeda stiprinti regiono ekonominę plėtrą“, – teigia R. Gaudiešienė.

Jos vertinimu, tiek Klaipėdai, tiek bet kuriam kitam rajonui siekiant augimo ir konkurencingumo, svarbu įtraukti jaunimą, skatinti jaunų talentų karjeros augimą, taip pat aktyvesnį bendradarbiavimą su savivaldybėmis bei ugdymo įstaigomis.

„Civitta“ skaičiavimais, bendras Klaipėdos LEZ reputacijos indeksas Lietuvoje užimtų 15-ą vietą ir būtų tarp verslo lyderių: nusileistų tik keletui startuolių, finansų bei biotechnologijų įmonių ir lenktų žinomas prekybos, telekomunikacijų bei paslaugų įmones.

Tarp geriausiai žinomų Klaipėdos LEZ investuotojų respondentai dažniausiai minėjo „Neo Group“, „Orion Global Pet“ („Indorama“), „Espersen“, „Skuba“, „Glassbel Baltic“, „AD REM LEZ“ ir „Lavango“.

500 respondentų apklausą „Civitta“ 2024 m. balandį atliko internetu, vadinamuoju CAWI formatu. Apklausti 18-74 m. amžiaus daugiausia Klaipėdos miesto ir rajono, taip pat Kretingos, Palangos, Skuodo ir Šilutės rajono gyventojai.

Beje, 2023 m. pabaigoje kartu su konsultacijų bendrove „Smart Continent LT“ klientų apklausos tyrimo duomenimis, Klaipėdos LEZ rekomenduotų net 94,3% investuotojų.

Klaipėdos LEZ investuotojų bendrovėse šiuo metu dirba apie 2800 darbuotojų, o visoje teritorijoje – apie 5000. Daugiau kaip 45 Klaipėdos LEZ veikiantys užsienio investuotojai 2022 m. sumokėjo daugiau kaip 107 mln. EUR GPM, PVM ir Sodros mokesčių ir Lietuvos rinkoje pirko prekių bei paslaugų už daugiau kaip 500 mln. Eur. Nuo veiklos pradžios 2002 m., Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės Klaipėdos LEZ yra įgyvendinusios arba suplanavusios 778 mln. Eur investicijų. O visas Klaipėdos LEZ įmonių mokestinis indėlis į miesto, valstybės ir socialinės apsaugos biudžetus per 10 paskutinių metų sudarė beveik 567 mln. Eur.