Klaipėdos LEZ darbą pradėjo nauja į eksportą orientuota REHAU gamykla

Sausio 20 dieną Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) oficialiai atidaryta moderni Vokietijos polimerų kompanijos REHAU gamykla, kuri yra 35-oji pasaulyje ir 15-oji Europoje. Individualiems įmonės poreikiams pritaikytą 19 tūkst. kv. m ploto gamyklą per rekordiškai trumpą laiką pastatė darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Praėjusių metų pabaigoje vystytojas gamyklą pardavė Maltos investicijų kompanijai „Hili Properties“, iš kurios Vokietijos įmonė patalpas nuomosis.

Moderni 19.000 kv. m ploto Vokietijos polimerų milžinės REHAU gamykla yra pirmoji kompanijos gamykla Šiaurės Europoje. Vos per metus pastatytoje gamykloje artimiausiu metu bus įdarbinta apie 100 darbuotojų, o per ateinančius pora metų jų skaičius išaugs iki 200. Pažangiausiais inžineriniais sprendimais ir technologijomis aprūpintoje vienoje moderniausių gamyklų Lietuvoje bus gaminami statybų industrijai skirti polimeriniai vamzdžiai ir eksportuojami į daugiau nei 10 pasaulio šalių. Pilną gamybos apimtį planuojama pasiekti 2022 m. IV ketvirtį.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, šios Vokietijos investicijos prisideda prie šalies gamybos sektoriaus stiprinimo, naujų darbo vietų kūrimo ir šalies konkurencingumo didinimo.

„Stipri auganti pramonė – pagrindinis veiksnys tiek visos šalies, tiek atskirų miestų ir regionų patrauklumo ir konkurencingumo kontekste. Džiaugiuosi, kad viena pirmaujančių Vokietijos įmonių, investuodama Lietuvoje ir diegdama pažangiausius sprendimus bei technologijas, kuria pridėtinę vertę mums visiems“,  – teigia A. Armonaitė.

Anot REHAU Statybinių sprendimų skyriaus vadovo dr. Roger Schönborn, planuodami strateginę plėtrą Europoje, vertinome daugelį potencialių lokacijų įvairiuose Europos regionuose. Naujoji gamykla Klaipėdoje yra REHAU Statybinių sprendimų skyriaus sėkmė, nes užtikrins didesnes gamybos apimtis bei efektyvesnį produkcijos tiekimą į Europos ir kitas rinkas.

REHAU gamyklos vadovo Giedriaus Kauko teigimu, sklandus gamyklos statybos procesas, nepaisant nepalankių aplinkybių – pandemijos ir dėl jos kilusių trukdžių tiekimo grandinėse, buvo pasiektas bendromis Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės, „YIT Lietuva“ ir REHAU komandų Vokietijoje bei Lietuvoje pastangomis.

„Statybos vystytoju ir generaliniu rangovu buvome pasirinkę darnios miestų plėtros ir statybos bendrovę „YIT Lietuva“, su kuriais jautėmės itin ramiai dėl šių turimos patirties valdant tokios apimties ir sudėtingumo projektus“, – komentuoja REHAU gamyklos vadovas G. Kaukas.

Jis pažymi, kad „YIT Lietuva“ įgyvendintas statybos projektas patvirtina vadinamojo build-to-suit modelio pranašumus – lankstumą ir galimybę pilnai užtikrinti mūsų įmonės poreikius atitinkančių sprendimų įgyvendinimą. Tokiu principu pastatytos ir įrengtos patalpos leido REHAU gamyklai pradėti veiklą greičiau ir be didelių pradinių investicijų. Tą įrodo praėjus vos metams nuo statybų pradžios atidaroma viena moderniausių gamyklų Lietuvoje. Į gamyklos statybą bei įrengimą iš viso investuota per 30 mln. eurų. Iš viso gamykloje bus sumontuotos 23 gamybos linijos, kurios per mėnesį bus pajėgios pagaminti iki 6600 km vamzdžių.

Šis REHAU gamyklos projektas buvo įgyvendintas neeiliniais metodais – Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė su partneriais pirmiausia paskelbė tarptautinį konkursą objekto vystymui, kurį laimėjo ir pagal kompanijos poreikius gamyklą pastatė UAB „YIT Lietuva“. REHAU pirmą kartą korporacijos istorijoje NT vystymą ir valdymą patikėjo trečiosioms šalims.

Praėjus vos daugiau nei 10 mėnesių nuo statybos pradžios, gamykloje jau buvo sumontuota pirmoji gamybos linija ir pagaminta testinė produkcija sertifikavimui. Dar po dviejų mėnesių gamykla buvo pilnai užbaigta ir perduota eksploatacijai, o nuo 2022 m. sausio 10 dienos pirmosios linijos pradėjo darbą nepertraukiamu režimu.

Minkštųjų baldų gamintoja „Vilmers“ investuoja Šiaulių LEZ

Minkštųjų baldų gamybos įmonė „Vilmers“ į naują gamyklą Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) investuoja apie 20 mln. eurų ir planuoja įdarbinti apie 300 darbuotojų. Bendrovė gamina sofas ir krėslus, o didžioji dalis produkcijos eksportuojama į Skandinavijos bei Vakarų Europos šalis.

„Vilmers“ su Energetikos ir inovacijų ministerija pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį. Šiaulių LEZ gamybą planuojama pradėti 2022 metų pabaigoje arba 2023 metų pradžioje. Bendrovė veiklos profilio nekeis, tačiau tikisi dvigubai padidinti gamybos apimtis. 2021 m. „Vilmers“ pajamos siekė 26,1 mln. eurų. Šiuo metu „Vilmers“ veikia buvusios televizorių gamyklos „Tauras“ patalpose, bendrovėje dirba apie 470 žmonių.

„Žaliojo“ koridoriaus iniciatyva stambiems investuotojams Lietuvos regionuose numato, kad verslui, investuojančiam ne mažiau kaip 20 mln. eurų į ilgalaikį kapitalą ir įsipareigojančiam sukurti ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų, suteikiamas Stambaus investicinio projekto statusas. Kompanijoms, turinčioms šį statusą, yra suteikiamos lengvatos greičiau ir lengviau įsikurti bei pradėti veiklą. Šioms bendrovėms iki 20 metų taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas. „Vilmers“ yra penkta kompanija Lietuvoje, kuriai suteiktas Stambaus investuotojo statusas. 

„MESTILLA“ investuos 30 mln. Eur į gamybos modernizavimą, plėtrą bei naujus aplinkosauginius sprendimus

Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti rapsų sėklų perdirbimo ir biodyzelino gamybos įmonė UAB „MESTILLA“ planuoja 2023 metais pradėti naują plėtros ir modernizacijos etapą: statyti naują modernią aliejinių sėklų giluminio perdirbimo liniją, kartu diegiant moderniausius aplinkosauginius sprendimus. Pirminiame etape į šiuos projektus planuojama investuoti apie 30 mln. Eur.

„Sprendimą investuoti padiktavo Europos žaliasis kursas, kasmet didėjantys užauginamų Lietuvoje rapsų kiekiai ir mūsų siekis gaminti didesnės pridėtinės vertės produkciją. Matome, kaip auga pašarams skirtų koncentruotų baltymų paklausa Lietuvoje bei kitose ES šalyse, didėja ir biodegalų poreikis. Modernizavę gamyklą, galėsime perdirbti 500 tūkst. tonų aliejinių sėklų ir vystysime žiedinę ekonomiką; pati gamykla bus energetiškai efektyvesnė ir mažins anglies dvideginio pėdsaką. O svarbiausia, kad bus eliminuota galimybė susidaryti juntamiems kvapams prie gyvenamųjų rajonų, taigi atliepsime kaimyninių bendruomenių lūkesčius,“ – sako UAB „MESTILLA“ generalinis direktorius Arūnas Zubas.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas teigia visiškai palaikantis šį projektą.

„Projektas iš esmės bus rekonstrukcija, kurios metu bus uždaroma dalis senųjų gamybos linijų ir atidaromos naujos. Džiaugiuosi, kad „MESTILLA“ verslo plėtrą derins su esminėmis investicijomis į kvapų mažinimo priemones, kurios gamybos pėdsaką padarys praktiškai neužuodžiamu. Taigi projektas bus modernesnis, kokybiškesnis ir labiau atliepiantis bendruomenių bei kaimynystės poreikius. Kartu „MESTILLA“ investicija kurs papildomą pridėtinę vertę Lietuvoje, bus perdirbamos vietinės žaliavos, kurios iki šiol eksportuojamos neperdirbtos, ir toliau stiprins vis aktualesnį Klaipėdos LEZ investicijų portfelį žiedinės ekonomikos, inovacijų, eksporto ir atsinaujinančios energetikos srityse“, – sako E. Kiudulas.

„Lietuvoje kasmet didėja užauginamų rapsų kiekiai, ši kultūra ne tik ekonomiškai patraukli ūkininkams, tačiau dėl savo savybių ypač naudinga dirvožemiui, sėjomainai, ekosistemai ir mažina bendrą trąšų poreikį dirvožemiui bei paskesnėms auginamoms kultūroms. Todėl labai svarbu ir sveikintina, kad kuo daugiau Lietuvoje užaugintų rapsų bus perdirbama vietoje, kuriama pridėtinė vertė, nes tai ir papildomos pajamos, ir darbo vietos visoje tiekimo grandinėje, taip pat papildomos pajamos Lietuvos biudžetui. Be to, išvengiama ilgų logistikos grandinių, todėl šitaip prisidedama prie taršos mažinimo ir aplinkosaugos gerinimo. Vykdant giluminį rapsų perdirbimą bus pagaminami inovatyvūs, baltyminiai produktai, kurių iki šiol Baltijos šalyse nebuvo gaminama, kurie ypač patrauklūs ir paklausūs nūdienos bei ateities maisto produktų ir pašarų pramonėje. O pažangių biodegalų gamyba padės pasiekti transporto taršos mažinimo, atsinaujinančios energijos direktyvos bei žiedinės ekonomikos keliamus tikslus“, – teigia Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė.

„MESTILLA“ kartu su projektavimo kompanija „Sweco Lietuva“ dar šių metų gruodį planuoja pradėti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą.

„MESTILLA“ gamykla Klaipėdos LEZ veikia nuo 2007 metų. Pagrindinė bendrovės produkcija yra biodyzelinas (riebiųjų rūgščių metilo esteris) ir baltyminiai pašarai iš rapsų sėklų. Įmonė, kartu su aptarnaujančiomis ir paslaugas įmonei teikiančiomis bendrovėmis, tiesiogiai sukuria apie 120 darbo vietų. 2020-2021 m. sezono bendrovės pajamos siekė 148,5 mln. Eur. Produkciją įmonė realizuoja vietos rinkoje bei eksportuoja į aplinkines ES rinkas.

Išmaniųjų miestų tendencijos: duomenys jau renkami, metas pradėti juos naudoti

Jei dar prieš keletą metų miestai siekė apskritai pradėti rinkti ir sisteminti įvairius duomenis, tai dabar jau pradedama galvoti, ką su jais daryti: kaip eismo, oro, energijos naudojimo ar kitą informaciją panaudoti problemų sprendimui bei geresnių paslaugų kūrimui. Šias ir kitas įžvalgas iš lapkritį Barselonoje vykusios parodos “Smart City Expo” parsivežė Klaipėdos LEZ inovacijų projektų vadovas Karlas Impinnisi.

Klaipėdos LEZ atstovai išmaniųjų miestų tendencijomis jau kurį laiką domisi dėl paprastos priežasties – LEZ teritorija faktiškai ir dabar yra „miestas mieste“ su 6000 tūkstančių darbuotojų bei vieninga infrastruktūra, tačiau tuo pačiu ji yra neatsiejama Klaipėdos miesto dalis, su miesto ekosistema glaudžiai susijusi socialiniais, eismo, inžineriniais ir kitais ryšiais. 

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė (VB) jau yra įgyvendinusi tokius išmaniuosius sprendimus kaip daiktų interneto (IoT) tinklą įvairiems davikliams, kvapų stebėsenos ir modeliavimo sistemąteritorijos 3D modelį, automatizuotus tam tikrus duomenų apsikeitimo ar skaitiklių informacijos nurašymo procesus. LEZ VB taip pat jau diegia ir pavasarį ketina paleisti išmaniąsias eismo srautų stebėsenos ir automobilių statymo sistemas, taip pat svarstomos ir ieškomos galimybės vystyti atliekų stebėjimo ir tvarkymo sistemą.

Dėl šių priežasčių K. Impinnisi Barselonoje nagrinėjo naujausias išmaniųjų miestų tendencijas, technologinius ir duomenų sprendimus bei galimas partnerystes.

Pasak jo, vienas ryškiausių šių metų renginio aspektų buvo „miestų skaitmeniniai dvyniai“, t.y. Miestų ar teritorijų ir jose vykstančių procesų atkartojimas virtualioje platformoje. Tokio tipo sprendimai leidžia patogiai skaitmeninėje erdvėje atvaizduoti tokius miestuose vykstančius procesus kaip eismas ir transportas, statybos ir teritorijų planavimas, ryšiai ir infrastruktūra ir kt.

„Skaitmeninių miestų dvynių vertė yra galimybė atlikti įvairius procesų modeliavimus dar prieš imantis konkrečių projektų ir šitaip prognozuoti jų teigiamą ar neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, bet kokį transporto infrastruktūros ar statybų poveikį žmonių ar automobilių eismui šitaip galima įvertinti kone realiomis sąlygomis ir pagal tai daryti sprendimus. Skaitmeniniai miestų dvyniai leidžia efektyviau valdyti miestų turimus resursus, o naujus sprendimus modeliuoti saugiai, atsakingai ir pasvertai“, – pasakoja K. Impinnisi.

Kita ryški tendencija iš Barselonos – duomenys. Jei pasaulio miestai ir teritorijoje jau kurį laiką kaupė eismo, šviesoforo, oro, atliekų, viešojo transporto ir kitų miesto paslaugų duomenis, tai dabar jau pradedama galvoti, kaip juos panaudoti praktikoje – optimizuojant esamas ir kuriant naujas paslaugas. Pavyzdžiui, tinkamai paruošti duomenys pamažu pradedami derinti su dirbtinio intelekto galimybėmis modeliuojant ir prognozuojant atitinkamus miesto poreikius, užbėgant problemoms už akių ar ieškant sunkiai pastebimų priklausomybių sistemose. Paprastas to pavyzdys galėtų būti automatizuotas eismo ir šviesoforų valdymas, nukreipiantis srautus nuo taršos šaltinių ar priešingai – nerekomenduojantis vykti į didesnę taršą patiriančias vietas.

Dar viena ryški šių metų tendencija – taršos ir oro kokybės stebėsena. Pasaulio miestai vis daugiau dėmesio skiria gyvenimo kokybei, aplinkai, problemų prevencijai, realaus laiko įspėjimams, dėl to renginyje buvo pristatoma daug techninių sprendimų – jutiklių, sensorių, stotelių, sistemų ir platformų. Žinoma, parodoje buvo gausu ir elektrinių ar vandeniliu varomų transporto priemonių, saulės energetikos, darnaus judumo ir kitų sprendimų.

Pasak K. Impinnisi, Barselonos parodos tendencijos patvirtina poreikį esamus technologinius sprendimus ar turimus duomenis jungti į vieningas informacines platformas, vienodinti technologinius standartus, dalintis ištekliais. 

“Šiandien su duomenimis galima padaryti didelių ir svarbių sprendimų. Svarbu, kad kuo daugiau duomenų būtų apskritai prieinami, o tuomet – tinkamai sisteminami, apibendrinami, analizuojami ir, svarbiausia, pasitelkiami sprendimų priėmimui. Klaipėdos LEZ duomenų klausimu įsipareigoja laikytis atviro požiūrio tiek teritorijos viduje, tiek su miesto ir rajono partneriais – daugelis jau turime įvairiausių jutiklių ir statistikos, todėl būtų prasminga visa tai jungti ir matyti bendrą vaizdą, pagal kurį miestas ir pavienės organizacijos galėtų įgyvendinti taiklius, apskaičiuotus ir daugeliui aktualius sprendimus”, – sako K. Impinnisi.

Susipažinkite su išskirtiniu Klaipėdos LEZ skaitmeniniu albumu

Puikiai iliustruotas ne tik nuostabiomis fotografijomis, faktais, bet ir įkvepiančiomis sėkmės istorijomis Klaipėdos LEZ sukurtas leidinys! Čia rasite vadovų įžvalgas, konkrečius skaičius bei pasidalinimus, sužinosite, dėl kokių priežasčių didelė dalis Klaipėdos regiono bei užsienio kompanijų renkasi būtent Klaipėdos LEZ.

Šaltinis: https://issuu.com/klaipedafez/docs/lez_metu_leidinys

„Vingės logistika“ Klaipėdos LEZ išplėtė sandėlius

Klaipėdos LEZ veikianti sandėliavimo ir krovinių tvarkymo paslaugų kompanija UAB „Vingės logistika“ gruodį užbaigė sandėliavimo ploto plėtros projektą. Jo metu pastatyta 8.000 kv. m naujos sandėliavimo erdvės, šitaip bendrą bendrovės Klaipėdoje plotą padidinant iki 28.000 kv. m. Į projektą bendrovė investavo daugiau kaip 4 mln. EUR.

Pasak „Vingės logistikos“ direktorės Aušros Karalienės, pilnai įsisavinus naują plotą ir jame suderinus procesus, numatoma tolesnė plėtra. Dar 2019 m. bendrovė skelbė per kelis etapus sandėliavimo plotą išplėsti iki 40.000 kv. m investuojant apie 12 mln. EUR – šio strateginio plano neatsisakoma, bet jo konkretesnius terminus lems esamų klientų ir rinkos poreikiai.

„Mes siekiame kurti pridėtinę vertę mūsų klientų verslui, todėl naujojo pastato dalis bus skirta paslaugų teikiamų mūsų ilgamečiam klientui  UAB „DSV Lithuania“  plėtrai. Lygiagrečiai vyksta sąlygų derinimas su klientais dėl likusio laisvo ploto. Ši plėtra sustiprins mūsų pozicijas sandėliavimo paslaugų srityje, suteiks mums galimybei greitai ir lanksčiai reaguoti į besikeičiančius klientų poreikius, bei leis teikti klientams aukščiausios kokybės paslaugas“, – komentuoja A. Karalienė.

Pasak jos, šis plėtros etapas leis bendrovei sukurti 10 naujų darbo vietų. Plėtros projektu neeilinėmis išorinėmis aplinkybėmis rūpinosi statybos valdytoja UAB „Traktus“.

„Vingės logistika“ šiuo metu taip pat skiria dėmesį procesų optimizavimui, paslaugų portfelio stiprinimui ir plėtrai. Viena iš krypčių, kurioje bendrovė mato daugiausiai komercinio potencialo, yra vidinė logistika gamybos sektoriuje, t.y. klientams teikiami visi procesai – nuo savalaikio medžiagų pristatymo iki paruoštos produkcijos išvežimo iš gamybos sandėlių.

„Šiame segmente jau esame sukaupę nemažą patirtį. Tikiu, kad išorinės ir vidinės logistikos paslaugų sujungimas „vienose rankose“ yra viena iš paslaugų, kuri tikrai kuria pridėtinę vertę klientui ir šiuo metu turi didelį tolesnį augimo potencialą“, – sako A. Karalienė.

Kita strateginė „Vingės logistikos“ kryptis, vadovės teigimu, yra žalioji logistika, tampanti vis aktualesnė tiek klientams, tiek plačiajai visuomenei.

Tokios tendencijos paskatino mūsų įmonę į savo veiklą įtraukti „žaliuosius“ sprendimus. Nuo 2017 m. mes pradėjome naudoti saulės elektrinės gaminamą elektros energiją, tad dar vieną jėgainę įsirengsime ir ant naujojo pastato stogo. Įgyvendiname ir kitus tvariuosius sprendimus bei nuolat šioje srityje ieškome naujovių“, – tvirtina A. Karalienė.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, nuo 2009 m. laisvosios zonos teritorijoje veikianti „Vingės logistika“ pandemiją sėkmingai išnaudojo tvariai verslo plėtrai.

„Džiugu, kad „Vingės logistika“ sėkmingai naudojasi verslo galimybėmis tiek mūsų bendruomenės viduje, tiek už jos ribų, taip pat plečiasi tvariai keletu aspektų – tiek gerai apskaičiuotai, tiek investuojant į aplinkosaugos sprendimus“, – komentuoja E. Kiudulas.

Šiuo metu „Vingės logistikoje“ dirba apie 90 darbuotojų. Bendroves pajamos pernai siekė 3,5 mln. EUR. Bendrovė specializuojasi kompleksinėse logistikos paslaugose – sandėliavime, muitinės tarpininkavime, krovos darbuose ir kt.

REHAU nekilnojamąjį turtą LEZ perka Maltos investicijų kompanija

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pranešė su Maltos investicijų kompanija „Hili Properties“ pasirašiusi sutartį dėl Vokietijos polimerų kompanijos „Rehau“ gamyklos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje perleidimo, rašo „Verslo žinios“.

Investuotoja už neskelbiamą sumą perka 19.000 kv. m ploto pastatą akcijų sandoriu, o „Rehau“ jį nuomosis. Sandorį baigti ketinama iki metų pabaigos.

„Šis turtas papildys mūsų turimus 6 prekybos centrus ir 6 restoranus Baltijos šalyse ir atitinka mūsų strategiją diversifikuoti portfelį bei nuomininkų įvairovę. Objektas, kuriame įrengtos naujausių technologijų gamybinės patalpos, atitinka įvairius tvarumo kriterijus ir mums yra patikima ilgalaikė investicija“, – pranešime teigia George‘as Kakourasas, „Hili Properties“ generalinis direktorius.

„Rehau“ ir „YIT Lietuva“ 2020 m. sukirto rankomis dėl šios gamyklos plėtros. Pagal sutartį, „YIT Lietuva“ investavo į mikrokabelių vamzdžių sistemų gamyklos plėtrą, o gamybininkė ją nuomosis.

Kęstutis Vanagas, „YIT Lietuvos“ generalinis direktorius, sako, jog 2022 m. sausį pradėsianti veikti gamykla pagal užsakovo poreikius pastatyta per rekordiškai trumpą laiką: projektas nuo sklypo parengimo iki investuotojo pritraukimo truko 12 mėnesių.

„Nors projektas pasižymėjo kompleksiškumu, o įgyvendinant jį kilo papildomų iššūkių dėl pandemijos ir trukdžių tiekimo grandinėse, planuojame pabaigti laiku – iki lapkričio pabaigos. Neabejojame, kad jis bus naudingas visoms pusėms, o svarbiausia – Klaipėdos regiono ir visos Lietuvos ekonomikai“, – pranešime teigia K. Vanagas.

REHAU gamykloje bus sukurta 190 darbo vietų, joje bus gaminami grindų šildymo vamzdeliai ir kabelių kanalai – atitinkamai 9.000 ir 20.000 t per metus. Klaipėdoje gaminama produkcija bus daugiausia tiekiama didmenininkams, telekomunikacijų bendrovėms ir savivaldybėms Europos šalyse

Nors Lietuvoje REHAU pavadinimas pirmiausia siejamas su plastikiniais langais, šios Vokietijos kompanijos veikla yra gerokai platesnė – bendrovės polimerų sprendiniai naudojami automobilių, statybų, baldų, aviacijos ir kitose pramonėse. REHAU prasidėjo kaip ir tebėra šeimos verslas, bet šiandien kompanija visame pasaulyje turi daugiau kaip 170 padalinių, o jos metinė apyvarta yra apie 3 mlrd. EUR.

Prieš du metus kompanija visoje Europoje žvalgėsi vietos naujai gamyklai, o būtent Klaipėdos LEZ vokiečiams pasiūlė ne tik išplėtotą infrastruktūrą bei aktyvią verslo bendruomenę, bet ir įvairius sprendimus, leidusius kone pusmečiu paankstinti norimą veiklos pradžios datą. 

Klaipėdos LEZ – „Financial Times“ grupės leidinio įvertinimai

Klaipėdos Laisvoji ekonominė zona pelnė specialiuosius prizus (angl. honourable mention) „Financial Times“ grupei priklausančio tiesioginių užsienio investicijų leidinio „fDi Intelligence“ kasmetinių laisvųjų zonų apdovanojimų atitikties ES teisės aktams ir 5G ryšio kategorijose.

Didžiąją dalį atitikties ES teisės aktams apdovanojimo Klaipėdos LEZ atnešė su Europos sąjungos aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdysenos (ang. Environmental Social and Governance, ESG) tikslais suderinami sprendimai: kartu su gyventojų ir mokslo bendruomenėmis įgyvendintas oro srautų ir kvapų stebėsenos projektas, valdymo bendrovės ir pavienių įmonių investicijos į darnų judumą ir žaliąją energetiką, taip pat dešimtis ir šimtus milijonų kasmet siekiantys sumokami mokesčiai bei pirkimai Lietuvoje, reikšmingai prisidedantys prie tvaresnės regiono ir visos šalies ekonomikos.

5G specialųjį prizą Klaipėdos LEZ gavo kaip viena pirmųjų gamybos teritorijų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, praėjusių metų pabaigoje pateikusi šį naujos kartos ryšį. Kartu LEZ bendrovė įgyvendina ir daiktų interneto tinklo technologiją. Abu šie tinkai yra itin aktualūs verslui, galinčiam kurti naujos kartos robotizavimo ir automatizavimo sprendimus.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, šie „fDi Intelligence“ įvertinimai nuosekliai įrodo ne tik teisingai pasirinktas strategines kryptis, bet ir jų unikalumą pasauliniame laisvųjų zonų kontekste.

„Tvarumas, inovacijos, socialinis įgalinimas – šiandien labai populiarios sąvokos, todėl malonu, kad šiose srityse galime kalbėti darbais, esame matomi, o prie šių pasiekimų prisideda vietos ir užsienio investuotojai. Kartu tai svarbus pripažinimas visai Klaipėdai, siekiančiai būti matomai kaip regiono inovacijų lyderė bei norinčiai ugdyti, išlaikyti ir pritraukti talentus“, – teigia E. Kiudulas.

5G ryšį Klaipėdos LEZ teritorijoje įdiegė „Telia“, šios technologijos bandymus Lietuvoje atliekanti beveik trejus metus. Pasak bendrovės verslo klientų vadovo Danieliaus Karpovičiaus, prognozuojama, kad 5G ryšio galimybės atneš pokyčius, kurie visame pasaulyje skatins įmones tobulinti esamas ir kurti naujas paslaugas ar net naujus verslus, o tai kurs aiškią pridėtinę vertę. Operatoriai 5G naudą gaus siūlydami naujas paslaugas, įskaitant uždarus 5G tinklus įmonėms ar jungiant milijonus daiktų interneto jutiklių.

„Kartu su Klaipėdos LEZ žengėme dar vieną tvirtą žingsnį ateities link, o per artimiausius kelerius metus parodysime Europai, kad Lietuva gali pirmauti plėtojant 5G ryšio technologiją“, – sako D. Karpovičius.

Ankstesniais metais Klaipėdos LEZ yra pelniusi ir kitų reikšmingų, pagrindinių „fDi Intelligence“ laisvųjų zonų apdovanojimų, įskaitant greito verslo starto (2017 m.) ir tvarumo (2020 m.) kategorijose.

Spalio pradžioje Klaipėdos LEZ pelnė ir kitą reikšmingą įvertinimą – pagrindinius titulus tiesioginių užsienio investicijų analizės leidinio „Investment Monitor“ laisvųjų zonų apdovanojimų skaitmenizacijos ir biurokratijos mažinimo kategorijose, taip pat papildomus įvertinimus Pramonės 4.0 bei teigiamos įtakos miestui srityse.

Įmonių grupė „Elme Metall“ Lietuvoje atidarė sandėlių kompleksą

„BLRT Grupp“ koncernui priklausanti „Elme Metall“ įmonių grupė Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) baigė statyti naują sandėlių kompleksą.

Didžiausio regione sandėlių komplekso, skirto metalo produkcijos saugojimui ir platinimui, statyba yra dar vienas žingsnis, įgyvendinant įmonių grupės „Elme Metall“ vystymo strategiją, rašoma bendrovės pranešime. Techninė įranga visiškai atitinka visus prekių saugojimui keliamus šiuolaikinius reikalavimus, o vidinė logistikos tarnyba užtikrina krovinio paruošimą išsiuntimui bet kuriuo kliento pasirinktu laiku. Naujame sandėlių komplekse vienu metu galima aptarnauti didelį skaičių krovininių transporto priemonių.

„Padidėjus sandėliavimo plotui, mes galėsime išplėsti siūlomos produkcijos nomenklatūrą ir sukurti palankesnes sąlygas mažmeninei ir smulkiai didmeninei prekybai regione vystyti, pagerinti bendrą klientų aptarnavimo lygį, o tai leis mums sustiprinti savo pozicijas Lietuvos rinkoje. Klientai, pateikdami užsakymus internetinėje parduotuvėje, galės produkciją atsiimti sandėlyje, arba, esant poreikiui, kroviniai bus pristatyti nurodytu adresu. Modernus sandėlių kompleksas užtikrina nenutrūkstamą, savalaikį ir greitą klientų aptarnavimą, o patogus susisiekimas atveria galimybes užsakymus pristatyti greičiau ir operatyviau“, teigė UAB „Elme Metall Lithuania“ direktorius Vytautas Jankūnas. 

Kitas „Elme Metall“ vystymo strategijos įgyvendinimo etapas – naujo didžiausio Baltijos šalyse metalo apdirbimo gamybos komplekso statyba Klaipėdos LEZ teritorijoje. Dėl patogios geografinės padėties, žymiai pagerės užsakymų vykdymo procesai tiek Baltijos šalių rinkoje, tiek ir Skandinavijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose bei kituose netoliese esančiuose regionuose.

Sandėlių plėtra – sudėtinė, apie 20 mln. EUR vertės „Elme Metall“ investicinio projekto Klaipėdos LEZ dalis. Dar 2019 m. paskelbta, kad „Elme Metall“ pasirašė sutartį su Klaipėdos LEZ dėl investicijų į prekybos, logistikos ir gamybos kompleksą. Kitame plėtros etape bus vystomas šiuolaikinis lakštinio ir profilinio metalo apdirbimo kompleksas.

„Elme Metall Lithuania“ direktorius Vytautas Jankūnas tuomet sakė, kad visa kompanijos veikla Klaipėdos regione buvo vykdoma „Vakarų laivų gamyklos“ teritorijoje Klaipėdos uoste. Todėl šiuolaikinio gamybos ir logistikos komplekso statybos ir galima tolesnė jo plėtra reikalauja naujų erdvių.

„Kompleksas Klaipėdos LEZ teritorijoje leis sukurti geresnes sąlygas klientams, toliau gerinti jų aptarnavimo kokybę ir sustiprinti pozicijas Baltijos bei Lietuvos rinkose. Puiki LEZ infrastruktūra, prieiga prie geležinkelio bėgių ir šalia esančios automagistralės mūsų klientams atvers naujų logistinių galimybių“, – kalbėjo V. Jankūnas.

BALTIC FEZ MARIJAMPOLĖJE PRADEDA NAUJĄ PLĖTROS ETAPĄ

UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ (Baltic FEZ) pradeda įgyvendinti naują infrastruktūros plėtros etapą. Baigti ir Marijampolės savivaldybei įgyvendinti perduoti bendrovės užsakymu atlikti žiedinės sankryžos, naujo kelio, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros projektai. Jie taip pat apima visas reikiamas komunikacijos – elektros, vandentiekio, drenažo, lietaus, dujų, gatvės apšvietimo linijas. Projektavimo darbus atliko bendrovės ilgametė industrinių projektų valdymo ir projektavimo partnerė „Baltic Engineers“.

„Baigėsi vizijos kūrimo ir projektavimo etapas, pradedame sekantį rangos darbų ir naujų investicinių projektų plėtros penkmetį. Naujai LEZ suprojektuota žiedinė sankryža ir apie 20-ies ha teritorijoje išsidėsčiusius sklypus sujungianti gatvė sudarys sąlygas investuotojams pasiūlyti visą paslaugų spektrą – nuo tipinės gamybinės aplinkos suprojektavimo pačiuose LEZ sklypuose iki pastato rakto įteikimo. Per ateinančius 3-4 metus tikimės tapti pirmąja Lietuvoje 100%  įveiklinta laisvąja ekonomine zona“, – sako Baltic FEZ direktorius Simonas Petrulis.

Pasak jo, Marijampolės savivaldybei, kaip planuojama, per maždaug 1,5 metų įgyvendinus Baltic FEZ  naujos infrastruktūros įrengimo projektus, vos kelis kilometrus nutolusi nuo Marijampolės centro laisvoji ekonominė zona žmonėms bus lengvai pasiekiama ne tik automobiliu, tačiau ir ekologiniu transportu – dviračiais ar paspirtukais.

Reaguodama į šio laikmečio aktualijas ir klimato kaitos grėsmes, Marijampolės LEZ valdymo bendrovė mato galimybę ne tik Marijampoles LEZ teritorijoje, bet Marijampolės regione jungtis prie vienos iš gamtosaugos iniciatyvų – bičių populiacijos saugojimo. Kartu su startuoliu Urbanbee.lt kviečiame regiono įmones pramoninėse Marijampolės regiono teorijose puoselėti bitininkystę. Siekdami paskatinti socialiai atsakingas partnerystes, Marijampolės LEZ naujiems klientams dovanos bičių avilius.

„Orientuojamės į išskirtinai aukštos pridėtinės veiklos investuotojus vystančius tvarią gamybą ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Siūlome išskirtines galimybes investuotojams efektyviai vystyti savo veiklą 4M (maistas, mediena, metalas, mokslas) inžinerinės pramonės srityse kartu su visais LEZ mokestinių lengvatų pranašumais“, – Marijampolėje veikiančios Baltic FEZ išskirtinumą apibūdina Simonas Petrulis.

UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ (Baltic FEZ) – atvira atsakingai LEZ naujų ir išskirtinai aukštą pridėtinę vertę kuriančių Investuotojų partnerystei. Baltic FEZ valdymo bendrovė siekia naujų investicijų pritraukimo į vakarų Lietuvos regioną, kurį sudaro Marijampolės, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Šakių ir Kalvarijos savivaldybės. Baltic FEZ prioritetus teikia tvariai ir tolygiai ekonominei  plėtrai bei socialiai atsakingam verslui. Pirmasis Baltic FEZ įsikūręs investuotojas yra vienas didžiausių Europoje langų ir durų gamintojas „Dovista“.

© LAFEZ visos teisės saugomos 2021