„Dancer” pasirašė ketinimų protokolą su Taivano transporto priemonių gamintoja

Rugpjūčio 10 dieną lietuviškus elektrinius autobusus „Dancer“ Klaipėdos LEZ kurianti ir gaminanti įmonė UAB „Vėjo projektai“ pasirašė ketinimų protokolą su didžiausia Taivane veikiančia keleivinio ir krovininio transporto priemonių gamintoja „Tangeng Advanced Vehicles Co“ (TAV). Dokumentas pasirašytas Lietuvos verslo delegacijos į Taivaną metu.

Klimato kaitos perspektyvoje vis griežtėjantys aplinkos apsaugos reikalavimai bei nauji standartai daro įtaką šiuo metu itin taršiam transporto sektoriui visose pasaulio šalyse. Todėl Lietuvos ir Taivano įmonių susitarimas pasirašomas siekiant sustiprinti konkurencinį pranašumą rinkoje ir kartu atliepti elektrinio transporto bei baterijų modulių paklausą Europos Sąjungos, Azijos valstybėse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.

UAB „Vėjo projektai“ generalinio direktoriaus Alvydo Naujėko teigimu, šis ketinimų protokolas yra pirmasis realus Lietuvos ir Taivano verslo susitarimas, atnešiantis naujas galimybes abiem šalims.

„Elektrinio transporto sektorius pasaulyje auga neregėtu tempu, todėl, siekiant atliepti rinkos poreikius žaliam ir inovatyviam transportui, būtinas technologinių gamybos įmonių bendradarbiavimas, užtikrinsiantis ilgalaikę sėkmę,“ – sako A. Naujėkas.

Remiantis ketinimų protokolu, abi susitarimo šalys ketina kurti bendrą įmonę, leisiančią tobulinti elektrinio transporto bei baterijų modulių technologijas ir užtikrinti elektrinių transporto priemonių gamybos plėtrą, steigiant gamybos padalinį Lietuvoje.

„Tangeng Advanced Vehicles Co“ generalinis direktorius Jonathan Ho pabrėžė, kad, pirmiausia, įmonė dirbs kartu su UAB „Vėjo projektai“ plėtojant skysčiu vėsinamų baterijų modulių technologiją ir steigs jų gamybos centrą, siekiant užtikrinti Europos elektrinio transporto gamybos poreikius.

„Ilgametis mūsų įmonės bendradarbiavimas su „Volvo Bus“ ir „Bombardier“ kompanijomis leido tobulinti technologijas ir siekti aukščiausios produktų kokybės, todėl tikime, kad šis bendradarbiavimas su Lietuvos įmone ne tik padės siekti verslo tikslų, bet ir prisidės prie tvarumo bei aplinkosaugos siekių,“ – teigė J. Ho.

Lietuvos ir Taivano įmonės taip pat ketina bendradarbiauti elektrinių transporto priemonių pardavimo srityje bei plačiau diegti inovatyvius pardavimo modelius, siūlant rinkoje kompleksines autobusų veiklos nuomos bei pilno aptarnavimo paslaugas. Be to, ketinimo protokolo pasirašymas sukuria prielaidas pritraukti papildomo finansinio kapitalo, teikiant paraiškas pagal Taivano Centrinio bei Rytų Europos paramos fondų priemones.

Ketinimų protokolo pasirašymas yra pirmasis žingsnis, plėtojant ilgalaikį Lietuvos ir Taivano įmonių bendradarbiavimą elektrinio transporto srityje bei stiprinant abiejų šalių technologinę lyderystę ir konkurencinį pranašumą rinkoje. Jau artimiausiu metu tolesniuose UAB „Vėjo projektai“ ir „Tangeng Advanced Vehicles Co“ susitarimuose bus išsamiau aptarti jungtinės veiklos principai, investicijų dydis ir plėtojami gamybiniai pajėgumai.

Rekordiniai metai Lietuvos laisvosioms ekonominėms zonoms

Nors Lietuvos, kaip ir viso pasaulio verslo struktūros, funkcionuoja neapibrėžtoje geopolitinėje situacijoje, mūsų šalies Laisvosios ekonominės zonos demonstruoja puikius rezultatus, skaičiuoja pritrauktus naujus investuotojus ir nuosekliai vysto infrastruktūros plėtros projektus. Bendrovės pagal apyvartas ne tik pasiekė ikipandeminį lygį, bet ir jį viršijo, o artimiausioje ateityje tikisi dar didesnio Lietuvos ir užsienio kompanijų susidomėjimo.

Viena iš naujausių tendencijų LEZ veikloje, – sparčiai LEZ teritorijose besikuriančios lietuviško kapitalo bendrovės. Kaip teigia Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos (LAFEZ) prezidentė Lina Mockutė, „dar prieš keletą metų visuomenėje ir verslo pasaulyje vyravo pozicija, kad LEZ yra sukurti labiau užsienio investicijų pritraukimui, tačiau požiūris sparčiai kinta“. LEZ ir toliau sėkmingai pritraukia užsienio investuotojus, tačiau vis dažniau vietos kapitalo įmonių žvilgsniai krypsta į LEZ. Akmenės LEZ jau veikia „VMG Grupė“, Panevėžio LEZ kuriasi paslaugas ir komponentus baldų pramonės įmonėms teikianti UAB „Elastas“, Kauno LEZ – „Brolis Timber“, nekilnojamojo turto vystytojai „SIRIN“, „EIKA“, „Rees“, Šiaulių LEZ – „Vilmers“ ir kt. 

LEZ teritorijose aktyviai kuriantis lietuviško kapitalo kompanijoms, tiesioginių užsienio investicijų svarba neabejotina. Glaudaus Valstybės, Savivaldos institucijų, LEZ Valdymo bendrovių bei „Invest Lithuania“ dėka į Lietuvą buvo pritrauktos pasaulinio lygio kompanijos „Continental Automotive Lithuania“, „Hella“ ir kt. LEZ kuriamos naujos darbo vietos, vystomi plėtros projektai, prisidedama prie spartesnio Lietuvos BVP augimo. LEZ pozicionuojamos kaip aukštą pridėtinę vertę kuriančios bendrovės, prisidedančios prie Lietuvos ekonomikos augimo, todėl dar aktyvesnis bendradarbiavimas tarp Valstybės ir LEZ pagreitintų naujų investuotojų pritraukimą. 

2021 m. LEZ veikiančios bendrovės pademonstravo rekordinius skaičius – vien Klaipėdos LEZ 44-ios investuotojo statusą turinčios bendrovės pasiekė bendrą 1,22 mlrd. eurų apyvartą. Bendras Klaipėdos LEZ įmonių eksportas, pernai siekęs 594 mln. eurų, buvo 24% didesnis nei 2020 m., – tai sudaro 1,7% visos Lietuvos eksporto. Nors praėjusių metų šuoliui didžiausią įtaką turėjo popandeminiai paklausos ir pasiūlos disbalansai bei žaliavų kainos, praktiškai visos teritorijos įmonės rodė didesnį ar mažesnį augimą.

2021 m. Kauno LEZ papildomai pritraukė 233 milijonų eurų tiesioginių investicijų, o čia nusprendusios įsikurti įmonės papildomai planuoja sukurti 1 600 darbo vietų, šalia jau dirbančių ar suplanuotų įdarbinti 6,2 tūkstančių. Per 2021-2022 metus subnuomota per 50 ha žemės sklypų plyno lauko investuotojams, kurių tarpe „Press Glass“, „Omniva“, „Eika asset management“, kurios vystomose patalpose įsikurs Vokietijos farmacijos distributorė „Tamro Baltics“. 

LAFEZ prezidentė ir Akmenės LEZ direktorė Lina Mockutė akcentuoja lietuviško kapitalo investicijų reikšmę. Nuo 2019 m. Akmenės LEZ pritraukta daugiau kaip 250 mln. eurų investicijų, šiemet duris atvers naujas „VMG Akmenės baldai“ fabrikas, kuriame bus sukurta keletas šimtų naujų darbo vietų, taip pat pradėtas vystyti naujas konstrukcinės medienos 

gamyklos projektas. 2021 m. investicijos su Akmenės LEZ susijusiai susisiekimo ir inžinerinei infrastruktūrai tobulinti viršijo 7 mln. eurų. 

Šiaulių LEZ plėtra įgavo pagreitį dėl sinergijos su partneriais ir miesto savivaldybe, plėtojant aplinkinę ir LEZ infrastruktūrą. Šiauliai tapo pramonės traukos centru ateities investicijoms, kadangi buvo ir yra investuojama į geležinkelio terminalą, atnaujinamas oro uostas, suplanuoti aplinkkeliai bei integracija į LEZ teritoriją. Sėkmingai startavo projektas „DPD“ logistikos centras kartu su „BSP (statytojais)“, suplanuota įspūdinga 40.000 kv. m. „Vilmers“ gamykla, kur darbai jau prasidėję.

Kėdainių LEZ kuriasi korporacija „PonBike“, kuri 12,7 ha plote statys dviračių surinkimo gamyklą. Yra žinoma, kad dėl geopolitinės situacijos pasaulyje kai kurių projektų vystymas sustojo arba sulėtėjo. Dėl Europos ir JAV įtemptų santykių su Kinija bei padidėjusių logistikos kaštų ir terminų, matomos puikios galimybės tarptautinėms kompanijoms perkeliant gamybinius projektus iš Kinijos į Europą, kur galėtų būti puikiai išnaudotas ir Lietuvos potencialas.

Šiuo metu Marijampolės LEZ yra jau išnuomojusi 87% savo ploto investuotojams. Naujiems investuotojams siūloma beveik 10 ha teritorija, kur įrengti inžineriniai tinklai ir kita infrastruktūra, sudarytos galimybės plėtoti geležinkelio vėžę, gerinant čia įsikuriančių įmonių pasiekiamumą. Industrinėse teritorijose, Marijampolės LEZ suprojektavo ir ruošia dar vieną, daugiau kaip 12 ha LEZ sklypų masyvą. Be to, ruošiamasi papildyti Marijampolės ir Lietuvos regionų nekilnojamojo turto paslaugų spektrą tipinėmis gamybinėmis patalpomis, kurios bus nuomojamos vidutiniams ir smulkesniems investuotojams. 

Panevėžio LEZ veikiančių įmonių apyvarta lyginant 2020 ir 2021 m., išaugo 32%, o pelnas 58%. Pastarieji keleri metai Panevėžio LEZ buvo itin  sėkmingi, kadangi investicijas suplanavo keletas kompanijų. Baigta statyti „AQ Wiring systems“ gamykla, baigiamas išplėsti „Ekornes Lithuania“ gamybos ir distribucijos centras, vyksta modernios kepyklos „AR maistas“ statybos. Artimiausiu metu planuojama „Arginta Engineering“ plėtra, o „Gedsta NT“ startuos su pastato nuomai statybomis. 

2021 m. Lietuvos laisvosios ekonominės zonos veikė sėkmingai, pritraukė svarbių užsienio investuotojų. Galimybė greitai įsikurti LEZ teritorijose ir toliau įgauna pagreitį pritraukiant bendroves. Apibendrindama esamą LEZ situaciją, LAFEZ vadovė Lina Mockutė akcentuoja, kad būtų puiku, jog ir valstybė, siekdama pritraukti investuotojus, koncentruotųsi ne tik į Vilniaus, bet ir į kitus Lietuvos regionus, nes tai verslams gali suteikti realiai veikiančius „žaliuosius“ koridorius, lojalesnę darbo jėgą, darbuotojams – kokybiškesnes gyvenimo sąlygas. LEZ teritorijose veikiančių verslo organizacijų esminis svertas išlieka žmonių gebėjimai, kompetencijos, efektyvumas, nuo to priklauso tvari šalies ekonomikos raida ir socialinės atskirties mažinimas. Tik dirbdami kartu su Valstybės bei Savivaldos institucijomis galime pasiekti dar įspūdingesnių rezultatų. 

LAFEZ prezidentė Lina Mockutė

Kauno LEZ – viena sparčiausiai besivystančių industrinių teritorijų Baltijos šalyse

Tik prieš kiek daugiau nei pusmetį Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) skelbė džiugią naujieną apie pritrauktą milijardą investicijų, o šiandien šis skaičius jau ūgtelėjęs beveik penktadaliu: pritraukta dar 233 milijonai EUR tiesioginių investicijų ir sukurta arba planuojama sukurti papildomas 1 600 darbo vietų, šalia jau dirbančių ar suplanuotų įdarbinti 6,2 tūkstančių.  

Puikiai Kauno kaip technologijų miesto vardą išnaudojantis Kauno LEZ auga ne tik naujai į teritoriją ateinančiais investuotojais ir jų nuomininkais, bet ir LEZ‘e jau veikiančių įmonių plėtros projektais – juolab kad per pastaruosius metus netrūko nei vienų, nei kitų.

Kaip pastebi Kauno LEZ valdančios bendrovės direktorius Vytautas Petružis, teritorija išsiskiria ir pritrauktu tiesioginių užsienio investicijų skaičiumi: Kauno LEZ tokios investicijos sudaro apie 70 proc.

Nauji projektai ir esamų plėtra

Iš viso per 2021-2022 metų laikotarpį Kauno LEZ verslo bendruomenę papildė 11 naujų įmonių. Tarp jų – tokie puikiai pažįstami vardai kaip SIRIN, EIKA, „Press Glass“, „Brolis Timber“ ar „Vici logistika“.

2021 m. buvo pasirašytos sutartys septyniems projektams, pagal kurias teritorijoje kuriasi 6 naujos įmonės ir viena plečia esamą veiklą. Tuo tarpu vien per pirmąjį šių metų pusmetį jau buvo pasirašytos keturios sutartys su naujais investuotojais ir viena plėtros sutartis.

Taip pat šiemet Kauno LEZ įvyko vadinamasis brownfield pardavimas naujam klientui – „Elinta Motors“: serijinę darnaus judėjimo sprendimų produktų gamybą planuojanti kompanija įsigijo ir savo reikmėms prisitaikė pusketvirto tūkstančio kvadratinių metrų gamybines ir administracines patalpas.

Iš viso per 2021-2022 metus Kauno LEZ valdanti bendrovė skelbia subnuomavusi per 50 ha žemės.

Patrauklumą didina atlikti „namų darbai“

Nors vienais pagrindinių Kauno LEZ patrauklumo kriterijų verslas paprastai įvardija patogią lokaciją, puikų susisiekimą visomis kryptimis bei reikiamų technologinių kompetencijų turinčius darbuotojus, galutiniam investuotojų „taip“ įtakos turi ir įsikūrimą bei veiklą palengvinanti teritorijos infrastruktūra. O jai per pastaruosius metus Kauno LEZ buvo skirta nemažai dėmesio bei investicijų.

2022 m. užbaigtas Gamybos g. pirmasis etapas – iš viso nutiesta 0,951 km su apšvietimu, šaligatviais, buitinių ir lietaus nuotekų tinklu, vandens tiekimu. Jau pradėtas ir antrasis, 0,6 km, šios gatvės tiesimo etapas. Ją užbaigus, bus patogiai sujungtos LEZ 1 ir LEZ 2 teritorijos.

Per šiuos metus bus užbaigtas 1,2 km ilgio Aviacijos g. tęsinys su lietaus ir buitinių nuotekų tinklu, nutiestas papildomas Veterinarų g. segmentas, baigiami 2,64 km šaligatvių ir apšvietimo instaliavimo darbai LEZ 1 teritorijoje. Per šiuos metus baigiami tiesti inžineriniai tinklai Jėgainės gatvėje.

„Infrastruktūra yra vienas iš esminių kriterijų, lemiančių spartų naujų investuotojų įsikūrimą bei esamų plėtrą. Tobuliname esamą infrastruktūrą bei diegiame naują, kad klientui galėtume pasiūlyti išbaigtą ir patrauklų produktą,“ – pastebi Vytautas Petružis. Užbaigus šiuos pradėtus projektus iki metų pabaigos Kauno LEZ investuotojams galės pasiūlyti net 40 ha papildomų žemės sklypų su įrengta infrastruktūra.

Augina viso Kauno socioekonominį patrauklumą

Kauno LEZ valdančios bendrovės skaičiavimu, jų klientai per 2021 metus sumokėjo 47,4 mln. EUR su darbo santykiais susijusių mokesčių (GPM ir Sodra), o nuomininkai – 9 mln. EUR.

Iš viso per 2021-2022 metus ši sumokėtų mokesčių dalis siekia 71,7 mln. EUR.

„Kauno LEZ pastaraisiais metais yra bene sparčiausiai besivystanti ir didžiausią investicijų koncentraciją pritraukianti industrinė zona Baltijos šalyse. 2021-ųjų metų skaičiai rodo, kad plėtros tempas išlaikomas ir bendra vietos svarba auga toliau,“ – tvirtina VšĮ „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.

Kaip pastebi specialistas, Kauno LEZ vystymasis, tolimesnė plėtra ir sėkmė yra neatsiejama nuo Kauno.

„Kauno LEZ nefunkcionuoja pati sau, tai neatskiriama Kauno rajono ir miesto dalis bei vienas pagrindinių jo vystymosi variklių, tad tiek iššūkiai, tiek sėkmės – bendri. Dėl tos priežasties naujai besikuriančių verslų Kauno LEZ kuriamos darbo vietos prisideda ir prie bendro patrauklesnės darbo rinkos formavimosi, kauniečių atlyginimų augimo, naujų gyventojų atvykimo tendencijų ir pozityvaus ekonominio ciklo bei bendro Kauno socioekonominio patrauklumo augimo“.

Natūralu, kad bendrą augimą lydi ir bendri iššūkiai, iš kurių pagrindiniai – kaip pritraukti daugiau inžinerinių specialybių studentų ar jau patyrusių specialistų ir kitos susijusios darbo jėgos, kurie galėtų užtikrinti tolimesnį verslo senbūvių ir naujakurių augimą.

Kauno verslo aplinką stebintys „Kaunas IN“ specialistai pabrėžia, kad naujų, ypač didžiųjų, investuotojų atėjimas ir įsitraukimas į Kauno ekosistemą jau kiek pakeitė ir toliau gerina aukštojo mokslo programas, peržiūrimas konkrečių programų turinys, investuojama į laboratorijas. Tokiu būdu Kauno LEZ, per jame dirbančius verslus, prisideda prie Kauno universitetų ir kolegijų bei bendro miesto, kaip studijų lokacijos, patrauklumo augimo.

Šiuo metu Kauno LEZ yra pritraukusi 47 užsienio ir vietos investuotojus, veikiančius paslaugų ir gamybos sektoriuose, taikančius pažangius technologinius sprendimus bei kuriančius inovatyvius produktus. Nuo pirmojo investuotojo, atėjusio 2005 metais, Kauno LEZ teritorijoje sukurta daugiau nei 7 800 darbo vietų, veikia per 100 įmonių, pritraukta daugiau nei 1,23 milijardai Eur tiesioginių investicijų.

Klaipėdos LEZ investuotojai pernai sumokėjo 75 mln. EUR mokesčių

Praėjusiais metais 44-ios investuotojo statusą turinčios Klaipėdos LEZ veikiančios bendrovės pasiekė bendrą 1,22 mlrd. EUR apyvartą – 30% daugiau nei 2020 m. arba tiek pat, kiek rekordiniais 2018-aisiais. Šių metų prognozes kol kas sunkina nežinomybė dėl energijos ir žaliavų kainų, pasaulio ekonominės padėties ir karo Ukrainoje baigties.

Didžiausią impulsą pernykščiam Klaipėdos LEZ įmonių apyvartos šuoliui davė polimerų ir energetikos srities kompanijų veikla, glaudžiai susijusi su pasaulinėmis žaliavų kainomis. Kita vertus, didesnį ar mažesnį pajamų augimą pernai fiksavo absoliuti dauguma LEZ investuotojų.

Savo ruožtu bendras Klaipėdos LEZ įmonių eksportas, pernai siekęs 594 mln. EUR, buvo 24% didesnis nei 2020 m. Toks LEZ įmonių rezultatas prilygsta 1,7% visos Lietuvos eksporto.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, praėjusių metų rezultatai daugiausia atspindi popandeminį atsigavimą ir tam tikrus pasiūlos bei paklausos disbalansus. Nors iki karo Ukrainoje įmonės gana pozityviai vertino ir šių metų perspektyvas, kilę nauji neapibrėžtumai dėl žaliavų, energetikos, tiekimo, infliacijos bei bendros pasaulio ekonominės padėties lėmė naują atsargumo fazę.

„Padėties nedramatizuojame, tačiau verslas kol kas bando suprasti, kas vyksta ir toliau vyks globaliose rinkose. Džiaugiamės, kad prieš kurį laiką mūsų bendruomenės pasirinkta strateginė mokslinių tyrimų, inovacijų, aukštesnės pridėtinės vertės veiklos ir tvarumo kryptis yra gerokai atsparesnė įvairiems sukrėtimams nei tradicinė gamyba. Vis dėlto mums patiems, Klaipėdai ir visai Lietuvai būtina dar aktyviau ieškoti naujų būdų ne tik pritraukti investuotojus į jau jų laukiančią infrastruktūrą, bet ir pasiūlyti jų esamus ir būsimus poreikius atitinkančių talentų“, – komentuoja E. Kiudulas.

LEZ veikiantys investuotojai pernai taip pat sumokėjo 75 mln. EUR mokesčių (Sodros, PVM ir GPM) – 17% daugiau nei užpernai. Klaipėdos LEZ investuotojų prekių ir paslaugų pirkimai Lietuvoje pernai sudarė 269 mln. EUR arba 1,2% daugiau nei užpernai, o iš viso LEZ investuotojų bendruomenė uždirbo 106 mln. EUR grynojo pelno – apie 3 kartus daugiau nei 2020 m.

Investuotojo statusą turinčių įmonių darbuotojų skaičius – apie 2300 – atėjus ir išėjus keliems investuotojams per metus praktiškai nepakito. Iš viso Klaipėdos LEZ teritorijoje veikia daugiau kaip 100 įmonių ir dirba apie 5000 darbuotojų: greta oficialių investuotojų veikia dar bent dukart tiek aptarnaujančių logistikos, apsaugos, priežiūros bei kitų verslų.

Pasak „Luminor“ banko vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico, Lietuvos pramonės sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės augimas ES nusileido tik Airijai, o gerus pramonės rezultatus lėmė sparčiai augančios investicijos bei Lietuvos įmonių pademonstruotas lankstumas keičiantis pasaulinėms tiekimo ir gamybos grandinėms.

„Pramonės sektorius Lietuvai svarbus dar ir tuo, kad šios įmonės yra tarsi kitų sektorių darbdaviai – 1 euras sukurtos pridėtinės vertės pramonėje papildomai sukuria 0,85 EUR kitiems sektoriams – transportui, IT, finansų ir verslo paslaugoms, statybai, žemės ūkiui ir energetikai. Dėl to lietuviškos pramonės sektoriaus plėtra yra ypač svarbi Klaipėdos uostui, kuris gali diversifikuoti savo veiklą ir dalinai sumažinti nuostolius dėl prarastų tranzito iš Baltarusios ir Rusijos pajamų. Įdomu tai, kad pramonės sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė, skaičiuojant vienam gyventojui, Klaipėdos regione yra didesnė nei Vilniaus regione, o pagal šį rodiklį Klaipėdos regionas tik nežymiai (3%) nusileidžia Lietuvoje pirmaujančiam Kauno regionui“, – komentuoja Ž. Mauricas.

E. Kiudulo teigimu, aptarnaujančių įmonių ekosistema yra dar viena akivaizdi investicijų pritraukimo vertė – viena darbo vieta investuotojo statusą turinčioje įmonėje sukuria dar mažiausiai vieną aptarnaujančią darbo vietą vien tik LEZ teritorijoje.

„Pernai Klaipėdos LEZ ir vėl turėjome metus, kai visų laikų įmonėms suteikta pagalba – 70,5 mln. EUR – atsipirko greičiau nei per metus vien sumokėtų mokesčių pavidalu (75,3 mln. EUR). Todėl kviečiu miesto ir ypač valstybės organizacijas toliau suremti pečius ieškant naujų būdų talentams ir investicijoms pritraukti“, – sako E. Kiudulas.

Prieš 20 metų įkurtoje Klaipėdos LEZ veikiantys Lietuvos ir užsienio investuotojai yra įgyvendinę ir suplanavę 782,7 mln. EUR investicijų. Didžiausius praėjusių metų Klaipėdos LEZ naujų investicijų ir plėtros projektus pernai įgyvendino bendrovės „Rehau“, „Retal Baltic Films“,  „Roteksas“, „Elme Metall“, „Glassbel Baltic“, „Pack Klaipėda“, „Capella Baltic“, „Gelsta“, „Elektrinio transporto sistemos“ ir „Orion Global PET“.

Sistemas elektromobiliams kurianti „Elinta Motors“ juda serijinės gamybos link

Darnaus judėjimo sprendimus – traukos sistemas ir akumuliatorių modulius komerciniam transportui – kurianti UAB „Elinta Motors“ paskelbė persikelianti į naujas erdvias patalpas: Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje, Terminalo g. 5, įmonė įsigijo 3 500 m2 gamybinį pastatą su administracinėmis patalpomis. Bendrovės direktoriaus Lauryno Jokužio teigimu, naujosios erdvės suteiks įmonei galimybę pradėti serijinę elektromobilių galios sistemų gamybą, kurių pagaminti numatoma iki 2 000 vienetų per metus.

Inovacijų ir naujų technologijų kūrėjų grupė „Elinta“ dirba jau daugiau nei tris dešimtmečius, augdami ir tobulėdami įvairiose verslo srityse. Ne atsitiktinai paklausus apie esminį pastarųjų metų veiklos fokusą ir užsibrėžtus tikslus, grupės įmonės „Elinta Motors“ atstovai pirmiausia mini tvaraus augimo užtikrinimą – nes kompanija kasmet ūgteli triskart. Tad naujųjų gamybinių pastatų įsigijimas buvo tiesioginis ir neišvengiamas sprendimas, būtinas ne tik patenkinti išaugusius klientų poreikius, laiku pateikti jau pasirašytus užsakymus, bet ir didinti gamybines apsukas. Gamybiniam pastatui pirkti ir apyvartinėms lėšoms finansuoti įmonių grupė „Elinta“ gavo 3,72 mln. Eur paskolą.

Verslininkų skaičiavimu, pusketvirto tūkstančio kvadratinių metrų patalpos nuo pat įsikūrimo bus išnaudotos visu 100 procentų ir, kaip atsargiai užsimena įmonės vadovas L. Jokužis, jei nesutrukdys šiuo metu kintanti geopolitinė situacija bei nenuspėjami logistikos sutrikimai, tolimesnei „Elinta Motors“ plėtrai jau reikės naujų plotų.

Vienas didžiausių ir svarbiausių elektrinę pavarą kuriančių lietuvių klientų – mini autobusų gamintojai „Altas Auto“, su kuriais nuo 2015-tųjų metu vykdoma elektra varomų autobusų kūrimo programa. Vien per šiuos metus „Altas Auto“ planuoja pagaminti apie 540 vnt. mini autobusų, iš kurių apie 100-110 bus elektriniai, su „Elinta Motors“ sistemomis.

„Elektrinių autobusų poreikis didėja, o jų pardavimo procentas bendroje rinkoje auga, – pastebi L. Jokužis. – Šiuo metu mažųjų autobusų rinkoje (iki 7,5 t) „Altas Auto“ su mūsų kuriamomis sistemomis yra Europos sąjungos lyderiai. Tai puikus mūsų partnerystės įvertinimas ir pastarųjų metų įdirbio rezultatas: bendrai sukurtas produktas, įvairių ekspertų nuomone, vertinamas kaip geriausias rinkoje. Ir tai nėra tik nuomonė: neretai vertintojai patys tampa mūsų klientais“.

Vis dėlto kauniečių įmonės strategija yra turėti kuo daugiau patikimų partnerių-klientų įvairiose šalyse: jau dabar, „Elinta Motors“ skaičiavimu, jų sistemomis yra naudojamasi daugiau kaip dešimtyje Europos šalių.

„Kad galėtume paleisti serijinę elektros sistemų ar jų komplektuojančiųjų dalių gamybą, turime pasirūpinti produkto realizavimu Europoje ir už jos ribų. Šiuo metu su visais klientais dirbame su tomis pačiomis sistemomis, skiriasi tik partnerių poreikiai pačiai komplektacijai ir jos įdiegimui: vieni klientai dirba su „Iveco“, kiti su „Mercedes Sprinter“, MAN ar WV bazių važiuoklėmis,“ – pasakoja vienas „Elinta Motors“ akcininkų Arūnas Strumskis.

Paklausti, kiek prie numatomo augimo bei plėtros planų prisidėjo Europos žaliojo kurso politika bei valstybiniu lygiu paskelbti taršos mažinimo planai, suplanuotas elektra varomo viešojo transporto dalies didinimas, „Elinta Motors“ atstovai sako, kad jaučiamas stiprus rinkos persiorientavimas į elektrinius autobusus ir komercinį transportą. Be to, tai neabejotinai formuoja valstybinių ir verslo įmonių ateities strategijas bei atsispindi artimiausių veiklų planuose – numatant ekologiškesnio transporto įsigijimus. Neabejotina, kad tokios tendencijos didins dėmesį ir „Elintos“ produkcijai.

Didžiausiu savo konkurenciniu pranašumu kauniečiai laiko tai, kad sistemas jie kuria „nuo… iki“.

„Daugelis šiuolaikinių gamintojų eina lengvesniu, bet mažiau patikimu keliu: jie bando komplektuoti sistemas iš skirtingų gamintojų ir šią savo veiklą vadina „gamyba“. Nors realiai tai ne gamintojai, bet surinkėjai, kurie vargiai ilgai išbus rinkoje ir negalės užtikrinti ilgalaikių garantijų,“ – pastebi A. Strumskis.

Šiuo metu technologijas „Elinta Motors“ įmonėje kuria šešiolika R&D specialistų, kurių pajėgas, prireikus, sustiprina tiek papildomi darbuotojai, tiek pasitelkiama užsienio bendrovių patirtis. Komanda suburta iš vietinių, daugiausiai jaunų specialistų, turinčių elektronikos krypties išsilavinimą.

Šaltinis: https://ftz.lt/lt/media/naujienos/elinta-motors-which-develops-systems-for-electric-cars-is-moving-towards-mass-production

Marijampolės LEZ patrauklumas investuotojams ir reikšmė regionui

Reikšmingai pastaruoju metu besiplečianti Marijampolės Laisvoji ekonominė zona (LEZ) tampa vis patrauklesnė potencialiems investuotojams. LEZ valdymo bendrovė šiuo metu siūlo beveik 10 hektarų teritoriją į šiaurę nuo UAB „Lietuvos cukrus“ fabriko. Šiame plote visiškai įrengti inžineriniai tinklai ir kita infrastruktūra, yra galimybės plėtoti geležinkelio vėžę, atitinkamai gerinant čia įsikuriančių įmonių pasiekiamumą.

Gatvė, pradedanti miesto šiaurinį aplinkkelį

Marijampolės LEZ yra įsikūrusi greta tarptautinių magistralių ViaBaltika ir Rail Baltika. 

Pagal Bendrąjį Marijampolės miesto plėtros planą, industrinėse teritorijose, esančiose miesto šiaurėje, papildomai Marijampolės LEZ operatoriaus suprojektuotas ir ruošiamas dar vienas, daugiau kaip 12 hektarų LEZ sklypų masyvas. Jis bus parengtas investuoti kitapus kelio Nr. 2626, šalia čia jau sėkmingai dirbančių gamyklų, kurias valdo bendrovės „Dovista“ ir „Juodeliai“. Sklypų masyvus jungs tiesiama C kategorijos gatvė, tapsianti svarbia miesto viešojo susisiekimo linija. Pagal koncepciją, suderintą su Lietuvos automobilių kelių direkcija, ši transporto arterija turėtų būti sujungta su Gamyklų g. ir Vasaros g. sankryža bei suformuoti Marijampolės miesto judrų šiaurinį aplinkkelį, kuris sujungs magistralę „Via Baltika“ ir kelią Marijampolė-Prienai-Vilnius. Greta Marijampolės LEZ vystomas šis Marijampolės miesto aplinkkelis sudarys galimybę srautams tiesiai nuo ViaBaltika ir RailBaltika  magistralių judėti ne tik Varšuvos, Klaipėdos, Helsinkio kryptimis, bet ir link Vilniaus arba link kitų Lenkijos-Lietuvos pasienio kirtimo punktų.

Minėtoje aplinkkelio gatvėje, greta Marijampolės LEZ bus įrengta žiedinė sankryža. Artimiausiu metu planuojama skelbti jos statybos viešąjį konkursą. Techninį projektą parengė ir perdavė tolimesniam savivaldybės administracijos vystymui LEZ Valdymo bendrovė.

Pasiteisinanti strategija

Marijampolės LEZ valdymo bendrovės direktorius Simonas Petrulis, dalindamasis įžvalgomis pastebi, kad, įvertinus rinkos poreikius, artimiausiu metu ruošiamasi papildyti Marijampolės ir Lietuvos regionų nekilnojamojo turto paslaugų spektrą tipinėmis gamybinėmis patalpomis, kurios bus nuomojamos vidutiniams ir smulkesniems investuotojams.

„Išsamiau apie tai tikimės papasakoti jau šių metų pabaigoje“, – anonsuoja S. Petrulis.

Jis pabrėžia, kad LEZ valdymo bendrovės veikla nuosekli ir stabili, nors globalioje rinkoje vyksta reikšmingų geopolitinių korekcijų. „Tai tik patvirtina, kad pasiteisina mūsų pasirinkta strategija orientuotis į pritraukimą investuotojų, atitinkančių Vakarų šalių ir Skandinavijos skaidrumo bei verslo kultūros standartus. Turime galimybes ir geros patirties atsirinkdami mus dominančius investuotojus, kurie papildys regione jau veikiančių industrinių aukštesnės pridėtinės vertės gamintojų šeimą, čia gyvenantiems žmonėms atvers platesnes darbų pasirinkimo galimybes“, – pasakoja S. Petrulis.

Svarbus bendradarbiavimas su savivaldybe

Tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių praktika rodo, kad būtina sąlyga, siekiant konkuruoti pritraukiant naujus industrinius investuotojus, yra jiems parengti sklypai su visa infrastruktūra. Būtent dėl šios priežasties, žinoma, kartu su patogia Sūduvos sostinės geografine padėtimi, UAB „Dovista“ pasirinko Marijampolę. Savivaldybės meras Povilas Isoda, taryba ir administracija, svarstydami klausimus ir pasiūlymus, pasižymi dinamiškais, ilgalaikiais bei įžvalgiais sprendimais, naudingais ne tik miesto, bet ir viso regiono ekonominei raidai.

Savo ruožtu Marijampolės LEZ Valdymo bendrovė yra viešojo ir privataus bendradarbiavimo pagrindu įsikūręs nepolitinis ir strategiškai ilgalaikis, regiono ekonominę plėtrą skatinantis partneris, kuris organiškai bei tvariai evoliucionuoja.

1 2OO naujų darbo vietų

Marijampolės LEZ veiklos rodikliai visiškai atitinka su Ekonomikos ir inovacijų ministerija sutartą investicijų bei naujų darbo vietų kūrimo planą, jo įgyvendinimo nuoseklų etapiškumą. Pasak S. Petrulio: „Iki 2027 metų Marijampolės LEZ aplinkoje turėtų būti sukurta nuo 1000 iki 1 200 naujų darbo vietų“.

 LEZ teritorijoje šiuo metu veikiančioje bendrovės „Dovista“ gamykloje dirba 342 darbuotojai. Šių metų pradžioje įmonė informavo apie 5,5 mln. eurų investicijas į gamybinės įrangos atnaujinimą ir dar papildomų 250 naujų darbo vietų sukūrimą per keletą ateinančių metų.

Socialiai atsakinga įmonė

UAB „Dovista“ generalinio direktoriaus Karolio Jonaičio teigimu, jo vadovaujama įmonė yra socialiai atsakinga tarptautinės daniškos verslo įmonių grupės dalis, kuri rūpinasi ne tik savo darbuotojų gerove, bet ir Marijampolės savivaldybės aplinkos tobulinimo sprendimais. Langų ir durų gamintojai aktyviai prisideda prie Laisvalaikio oazės Marių parko saloje įkūrimo. Šiam projektui įgyvendinti kompanija skyrė 403 tūkst. eurų, likusią sumą investuos Marijampolės savivaldybė.

Šiais metais bus ruošiama visa reikalinga dokumentacija, kitąmet prasidės infrastruktūros įrengimo darbai, o baigti projektą planuojama iki 2024 metų birželio, tačiau tikimasi, kad realus įgyvendinimo terminas gali būti ateinančių metų pabaiga.

Išsiskiria gerais rodikliais

Marijampolės LEZ įmonės 2021- aisias metais sumokėjo beveik 1,3 milijono eurų mokesčių SODRAI. Lyginant su kitomis šalies mažosiomis laisvosiomis ekonominėmis zonomis, Marijampolės LEZ valstybinio socialinio draudimo įmokų, vidutinio darbo užmokesčio ir darbuotojų skaičiaus rodikliai yra vieni geriausių.

Marijampolės LEZ tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie Marijampolės regiono plėtros, tuo pačiu įnešdama reikšmingą indėlį ir į Lietuvos ekonomiką. Tai pasireiškia per: zonos įmonių ar jas aptarnaujančių lokalių kompanijų mokesčius į savivaldybės ir valstybės biudžetus; Gyventojų pajamų mokestį; LEZ įmonės užsakymus vietos įmonėms; sukurtas naujas darbo vietas ir darbuotojų gaunamo atlyginimo naudojimą savivaldybėje ir regione.

Kauno LEZ „Sirin Development“ rengiasi statyti 63 000 kv. m ploto sandėlius

Kauno LEZ Industrinio nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Sirin Development“ vystys 63 000 kv. m ploto sandėlius. Į projektą planuojama investuoti 41 mln. eurų. 

Bendrovė statybas planuoja vykdyti keliais etapais: pirmuoju statybos etapu iki 2023-ųjų metų III ketv. planuojama pastatyti 20 000 kv. m ploto sandėlius Jėgainės gatvėje, antru etapu – daugiau nei 43 000 kv. m ploto sandėlius Gamybos gatvėje, kuriuos prognozuojama užbaigti iki 2025-ųjų metų pabaigos.

Planuojama, kad bendrovės bendros investicijos į A + klasės sandėlius Kauno regione iki 2026-ųjų metų pabaigos sieks 100 mln. eurų, o bendras pastatytų ir vystomų sandėlių plotas sudarys daugiau nei 150 000 kv. m.

Kauno LEZ yra įsikūrusi investuotojams strategiškai patrauklioje vietoje, turi puikiai išvystytą infrastruktūrą, todėl „Sirin Development“ klientams, pasiūlys modernias A+ energinės klasės sandėliavimo ir administracines patalpas atitinkančias aukščiausius tvarumo reikalavimus. 

Sirin Development“ orientuosis į klientus, kurie svarsto plėtros galimybes Lietuvoje, „siekia optimizuoti logistikos kaštus ar užtikrinti greitesnį klientų aptarnavimą šalyje“, – teigia kompanijos vadovas L. Kuzavas.

Klaipėdos LEZ pelnė atsakingiausios miesto įmonės apdovanojimą

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovei įteiktas Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) pagrindinis apdovanojimas „Atsakingiausia KPA įmonė 2021“. Daugiausiai įtakos šiam KPA sprendimui turėjo Klaipėdos LEZ bendruomenės tvarumo ir aplinkosaugos sprendimai, finansiniai rezultatai, partnerystės su miesto bendruomenėmis ir paramos projektai.

Uostamiesčio verslus vienijanti KPA atkreipė dėmesį į Klaipėdos LEZ partnerystę su miesto bendruomenėmis plėtojant „Klaipedoskvapas.lt“ iniciatyvą bei paramą pačių bendruomenių inicijuotiems projektams, plečiamą transporto, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą, diegiamas informacines sistemas, pažangiausias ryšio technologijas, išmaniuosius skaitiklius, teritorijos želdinimo programą, tvarumo politiką ir daugelį kitų iniciatyvų.

Asociacija įvertino ir tai, kad prie daugelio strateginių tvarumo tikslų prisideda ir daugiau kaip 40 LEZ investuotojų. Vienas ryškesnių verslo bendrystės pavyzdžių – saulės energetikos projektai: LEZ įmonėse šiemet numatoma instaliuoti 2MW galios naujų jėgainių ir šitaip daugiau nei padvigubinti jau egzistuojančią saulės energetikos infrastruktūrą.

Skirdama pagrindinį apdovanojimą, KPA pastebėjo ir LEZ kraujo donorystės akcijas, talkas, verslo ir mokslo partnerysčių skatinimą, talentų srities vystymą ir kitas veiklas.

KPA prezidento Egidijaus Mockaus teigimu, Klaipėdos LEZ verslo bendruomenė jau nuo pat įsikūrimo prieš 20 metų mieste demonstravo geriausias verslo, valdysenos ir socialines praktikas, taip pat stiprius rezultatus.

„Visgi negalime nepastebėti ir neįvertinti LEZ pastarųjų metų proveržio tvarumo ir socialinėse srityse. Tai itin stiprina mūsų miestą, didina pasitikėjimą, gilina esamas partnerystes ir atveria galimybes naujoms“, – teigė E. Mockus.

O pasak Klaipėdos LEZ valdybos pirmininko Povilo Vasiliausko, apdovanojimas gaunamas mums ir mūsų Ukrainos broliams sudėtingu metu, todėl jis miesto bendruomenę kvietė praeities pasiekimus išnaudoti kuriant saugesnę, taikesnę ir visomis prasmėmis tvaresnę ateitį.

„Džiaugiuosi, kad esame pastebėti ir įvertinti KPA bendruomenės, tad šį garbės momentą norėčiau išnaudoti pakviesdamas mūsų miesto įmones ir toliau padėti tiems, kam to labiausiai reikia: darbais, ištekliais, žiniomis, darbo galimybėmis ar kitomis priemonėmis. Bendrų ankstesnių pastangų dėka pasiekėme būklę, kuomet tikrai galime susitelkti ir padėti. Tam, kad galbūt jau kito renginio metu galėtume vėl švęsti ir džiaugtis“, – sakė P. Vasiliauskas.

Šių metų konkurse turėjo galimybę dalyvauti visos 53 KPA narės. Nominantai buvo renkami atsižvelgiant į 8 vertinimo kriterijus: apyvartos, darbuotojų skaičiaus, vidutinio atlyginimo augimas, taip pat buvo vertinamos darbuotojų skatinimo priemonės ir aplinkosaugos priemonės, dalyvavimas miesto gyvenime ir parama, studentų praktika įmonėje.

Kitas nominacijas apdovanojimuose pelnė UAB „Techvitas“, advokatų profesinė bendrija „Averus“ ir AB „Klaipėdos energija“.

Klaipėdos LEZ yra viena didžiausių ir sėkmingiausių Lietuvos laisvųjų zonų. Teritorijoje dirba 45 investuotojo statusą turinčios įmonės iš 18-os valstybių ir dar per 100 kitų verslų. LEZ teritorijoje darbuojasi beveik 6000 darbuotojų, o, preliminariais duomenimis, bendra LEZ investuotojų apyvarta 2021 m. vėl viršijo 1 mlrd. EUR.

Klaipėdos LEZ planuojami išmanieji sandėliai

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė pasirašė sutartį su UAB „S.V.S“ dėl sklypo Pramonės g. 18 nuomos ir investicijų jame. Planuojama, kad vėliausiai kitąmet teritorijoje veiklą pradės skaitmeninėmis technologijomis grįsta sandėliavimo paslauga „Smart Box“.

Naujoji investuotoja sklype planuoja plėtrą keliais etapais. Bendrovė šiuo metu rengia projektinį 4900 kv. m pastato pasiūlymą, preliminariai numatoma pirmu plėtros etapu išvystyti apie 1400 kv. m ploto dviejų aukštų sandėliavimo pastatą, kuriame būtų teikiamos trumpalaikio ir ilgalaikio saugojimo paslaugos gyventojams ir verslui.

„Kol kas gryniname paslaugos detales, tačiau planuojame rinkai pasiūlyti išmaniojo daiktų, prekių ar įrangos saugojimo paslaugas, valdomas skaitmeninėmis priemonėmis. Stebime tokio tipo paslaugų raidą kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje – paklausa akivaizdi, tiesiog skirtingos rinkos turi savo specifikas. Mūsų rengiamose patalpose yra numatyta pasiūlyti įvairaus dydžio sandėliavimo patalpų tiek gyventojams, tiek smulkiajam verslui, nuo kelių iki keliasdešimties kvadratinių metrų. Patalpose bus numatytos šiuolaikiškos apsaugos bei modernios šildymo ir vėdinimo sistemos, kurios leis saugoti saugoti ir įvairius sezoninius daiktus jų nesugadinant. Kitaip tariant, bus švaru, saugu, patogu ir pagal kiekvieno kliento individualų poreikį“, – komentuoja „S.V.S“ direktorius Darius Juozapavičius.

Pasak jo, tokiai paslaugai paklausą lemia mažėjantys būstų plotai, didėjantys atostogų būsto kiekiai pajūrio kurortuose bei įvairios laisvalaikio ir kitos tendencijos.

Pirmajame plėtros etape investicijos į objektą sieks apie 1 mln. EUR. Bendrovė įgijo Klaipėdos LEZ investuotojo oficialų statusą. Sklandžiai vykstant procedūroms, pastatą kompanija ketina pradėti statyti šią vasarą, o atidaryti – metų gale arba kitų metų pradžioje. Iki to laiko bus išplėtota fizinė ir skaitmeninė infrastruktūra.

„Pernai ženkliai pagerėjus susisiekimui su Klaipėdos LEZ, manome, kad ši teritorija idealiai tinka paslaugoms gyventojams teikti. Čia labai geras susisiekimas su pietine miesto dalimi, kur didelė daugiabučių namų koncentracija. Kartu matome paklausą ir mažesnės apimties bei trumpesnių terminų sandėliavimo paslaugoms be ilgalaikių įsipareigojimų ir šimtus įmonių vienijančioje Klaipėdos LEZ verslo bendruomenėje“, – komentuoja D. Juozapavičius.

Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, naujoji investicija reikšminga dėl keleto aspektų – tai taps dar vienu į paslaugas gyventojams orientuotu teritorijos objektu praktiškai be pėdsako aplinkai, taip pat numatomi LEZ verslo bendruomenei vis aktualesni išmanieji sprendimai.

„Mūsų teritorijoje jau kurį laiką sėkmingai veikia prekybos, distribucijos ar mažmeninių klientų aptarnavimo bendrovės, todėl „Smart Box“ žingsnis yra nuosekli šio proceso tąsa, rodanti augantį Klaipėdos LEZ ryšį su miestu ir aplinkiniais rajonais. Tikime, kad naujoviška įmonės paslauga į Klaipėdos LEZ verslo bendruomenę atneš naujos patirties ir technologijų bei šitaip toliau stiprins mūsų šiuolaikinio verslo kompetencijas“, – sako E. Kiudulas.

„Arginta Engineering“ investuoja Panevėžio LEZ

Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje UAB „Arginta Engineering“  iki 2023 m. planuoja pastatyti gamyklą, kurioje pirmuoju plėtros etapu bus įdarbinta iki 100 darbuotojų, o per ateinančius keletą metų – iki 300 žmonių. Bus sukurtos naujos darbo vietos programinių staklių operatoriams, suvirintojams ir visiems kitiems, pageidaujantiems specializuotis gamybos darbuotojams bei praktikantams. 

Į naujos gamyklos statybos darbus planuojama iš viso investuoti 15 mln. Eur, pirmuoju plėtros etapu – 5 mln. Eur. Iš viso yra numatyti 3 plėtros etapai. Numatomas UAB „Arginta Engineering“ gamyklos plotas – 15.000 kv. m. Čia bus įrengtos modernios gamybinės, buitinės bei administracinės patalpos.

Darbuotojų patogumui prie gamyklos bus įrengta nauja stovėjimo aikštelė su vietomis, skirtomis tiek įprastiems automobiliams, tiek elektromobiliams. Pastariesiems planuojama įrengti ir įkrovimo stoteles. Pertraukų metu darbuotojai turės galimybę pailsėti žaliosiose laisvalaikio zonose. 

Skelbiama, jog naujasis gamybinis pastatas bus tarpinės produkcijos tiekėjas Suomijos ir Vilniaus gamykloms. Šių gamyklų pagrindinės veiklos sritys – galutinio produkto surinkimas ir ištestavimas. Šios kompanijos gaminami įrengimai ir toliau bus konstruojami Vilniuje.

Šiuo metu „Arginta Engineering“ teikia įrenginių ir mašinų gamybos paslaugas pasaulyje žinomoms kompanijoms. Lietuvoje ir Suomijoje veikiančiose gamyklose dirba apie 400 darbuotojų. Įvykdžius visus plėtros etapus tikimasi dar efektyviau įgyvendinti vidinius gamybos procesus ir abiejose šalyse veikiančiose gamyklose pasiekti apie 60 mln. Eur apyvartą. 

© LAFEZ visos teisės saugomos 2021