Klaipėdos LEZ veikianti „Retal Baltic Films“ sudėtingais metais išliko pelninga ir investavo

Klaipėdos LEZ veikiančios PET pakuotės gamintojos „Retal Baltic Films“ 2023 m. apyvarta sudarė 65,6 mln. Eur ir buvo 16 proc. mažesnė nei prieš metus, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją siekė 4,9 mln. Eur. Vis dėlto 5,8  mln. Eur investicijų pernai įgyvendinusi ir šiemet dar 3,5 mln. Eur investuojanti bendrovė šiuos metus jau pradėjo su kelių dešimčių procentų augimu.

Mažėjant žaliavų kainoms, 2023 m. susitraukė visų trijų pagrindinių „Retal Baltic Films“ produkcijos segmentų – maistinės APET plėvelės, lanksčios spausdintos plėvelės ir butelių kamštelių – pardavimo pajamos, tačiau jų rezultatus veikė kiek skirtingi faktoriai.

Plėvelės segmente praėjusių metų pradžioje buvo jaučiamas rekordinės infliacijos nulemtas vartojimo sumažėjimas, taip pat didesnė pakuotės gamintojų konkurencija ir dempinguotos kiniškos žaliavos įtaka. Visgi antroje 2023-ųjų pusėje plėvelės pardavimų kiekiai atsistatė ir stabilizavosi. Savo ruožtu kamštelių segmente rinka ruošėsi šiemet visoje ES įsigaliojusiam pritvirtintų kamštelių reglamentui: gėrimų gamintojai taikėsi prie pokyčių, rinkosi tinkamiausius dizainus ir koregavo savo tiekėjų portfelį.

„Retal Baltic Films“ direktorė Viktorija Grižienė komentuoja, kad neramiais metais kompanija liko ištikima savo ilgalaikei investicijų ir naujų produktų kūrimo strategijai, kuri pirmą šių metų pusmetį jau duoda ryškius rezultatus.

„Kryptingai laikomės ilgalaikių tikslų. Pernai užbaigėme 3,9 mln. Eur investiciją į naują plėvelės liniją, leisiančią reikšmingai padidinti gamybinius pajėgumus ir plėsti asortimentą. Dar 5,8 mln. Eur 2023-2024 m. investuojame į naujus kamštelių dizainus bei jiems skirtą įrangą ir technologijas. Į Klaipėdos LEZ „FlexStart“ pastatą perkėlėme esamas kamštelių gamybos linijas bei savo patalpose įdiegėme 2 naujas linijas. Ši plėtra užtikrins didesnius pajėgumus ir efektyvumą kamštelių segmente. Tikimės per ateinančius kelis metus pilnai įveiklinti visus naujuosius pajėgumus ir nuosekliai didinti pardavimų apimtis“, – sako V. Grižienė.

Jos teigimu, bendros rinkos stabilizacijos ir kompanijos investicijų efektas pradedamas jausti jau šiemet: plėvelės pardavimai per pirmą pusmetį išaugo 42 proc., o kamštelių pardavimai jau grįžo į pernykštį lygį.

„Lietuvos gyventojai taip pat jau pastebi vieną reikšmingiausių mūsų pramonės šakos pokyčių: perėjimą prie pritvirtintų butelių kamštelių. Šiai naujovei kryptingai ruošiamės kone penketą metų: kūrėme ir testavome naujus dizainus, investavome į naują gamybinę įrangą, liejimo formas ir kt. Visa tai koregavo mūsų klientų portfelį: netekome vienų pirkėjų, tačiau įgijome naujų, todėl jau galime teigti, kad perėjimas prie pritvirtintų kamštelių eros mūsų įmonėje yra įgyvendintas sėkmingai“, – teigia V. Grižienė.

Per praėjusius metus „Retal Baltic Films“ patentavo vieną kompanijos komandos išvystyto pritvirtinto butelio kamštelių dizainą, o šiemet kartu su partnere MB „Polimerų kompetencijos centras“ pradėjo kelis metus truksiantį, 2,18 mln. Eur vertės dalinai ES finansuojamą pilnai perdirbamų, skaidrių, ilgalaikio didelio barjeriškumo deguoniui mono-APET plėvelių gaminių prototipavimo projektą.

„Retal Baltic Films“ pernai daugiausiai eksportavo į Šveicariją (19 proc. produkcijos), Prancūziją (13 proc.), Vokietiją (10 proc.), Lenkiją (8 proc.), Švediją ir Suomiją (po 7 proc.) ir Nyderlandus (6 proc.). Lietuvoje buvo parduota 5 proc. bendrovės produkcijos. Vidutinis „Retal Baltic Films“ darbuotojų skaičius siekė 202 arba dešimčia kolegų daugiau nei 2022 m.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė uždirbo 2,6 mln. Eur pajamų

Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) administruojanti UAB “Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė” 2023 m. gavo 2,57 mln. Eur pajamų ir uždirbo 0,8 mln. Eur grynojo pelno. Mažesnius rezultatus nei anksčiau lėmė vienkartiniai reiškiniai, investicijos ir palyginamosios bazės efektas.

Pernai Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės pagrindiniai veiklos rodikliai buvo kuklesni nei 2021 ir 2022 m., kuomet pajamos viršijo 3 mln. Eur, o grynasis pelnas – 1 mln. Eur. Tačiau minėtu laikotarpiu bendrovės rezultatus buvo iškėlusios stambios vienkartinės operacijos, visų pirma susijusios su netradicine “REHAU” gamyklos plėtra, kuomet LEZ valdymo bendrovė pati investavo į pastatų vystymą.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas komentuoja, kad 2023 m. valdymo bendrovė ne tik grįžo į tvaraus augimo kelią, bet ir toliau investavo lėšas kuriant pagrindą greitesniam augimui ateityje – pirmiausia į greitam įsikūrimui skirtų gamybinių pastatų “FlexStart” vystymą.

“Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės tikslas visų pirma yra Lietuvos ir užsienio investuotojų pritraukimas bei jų plėtra, ką visuomet lydi naujos darbo vietos ir verslo galimybės regiono ar visos šalies kompanijoms. Sudėtingesniais laikais konkurencingumui užtikrinti reikalingi nestandartiniai ir kartu ilgalaikį potencialą kuriantys sprendimai, todėl džiaugiamės turėdami akcininkų palaikymą. Šiandienos Klaipėdos LEZ prioritetai yra aukštos pridėtinės vertės investicijoms reikalingos infrastruktūros ir ekosistemos kūrimas, taip pat mūsų teritorijoje jau veikiančių kompanijų sėkmė ir plėtra. Ją matome ir pastaruosius kelis iššūkių kupinus metus, o tai patvirtina mūsų strategijos svarbą”, – sako E. Kiudulas.

Jam antrina ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas, teigiantis, kad LEZ akcininkai kompaniją mato kaip neatsiejamą pajūrio regiono ir visos Lietuvos ekonominės raidos partnerę, nuolat kuriančią vertę ir savininkams.

“Klaipėdos LEZ verslo bendruomenė ne tik išlaiko išorinius bandymus, bet ir plečiasi bei transformuojasi aukštos pridėtinės vertės gamybos. Pati LEZ valdymo bendrovė demonstruoja gebėjimus prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, kuria naujas galimybes esamiems ir būsimiems investuotojams, todėl turi tvirtą akcininkų palaikymą”, – teigia P. Vasiliauskas.

Šiuo metu Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės akcininkai yra UAB „Baltic Fund Investments“ (37,066 proc.), KFEZ LLC (33,327 proc), UAB „SLEZ VB“ (15,775 proc.), AB „Akmenės cementas“ (2,870 proc.), AB „Klaipėdos baldai“ (2,639 proc.), UAB „Pasaulio prekybos centro projektų valdymas“ (1,982 proc.), UAB „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ (1,435 proc.), Eimantas Kiudulas (1,205 proc.) ir Povilas Vasiliauskas (1,205 proc.). Dar 8 fiziniams ir juridiniams asmenims priklauso po mažiau kaip 1% LEZ valdymo bendrovės akcijų. Vieną simbolinę akciją turi Klaipėdos miesto savivaldybė.

Klaipėdos LEZ investuotojų bendrovėse šiuo metu dirba apie 2800 darbuotojų, o visoje teritorijoje – apie 5000. Daugiau kaip 45 Klaipėdos LEZ veikiantys užsienio investuotojai 2022 m. sumokėjo daugiau kaip 107 mln. EUR GPM, PVM ir Sodros mokesčių ir Lietuvos rinkoje pirko prekių bei paslaugų už daugiau kaip 500 mln. Eur. Nuo veiklos pradžios 2002 m., Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės Klaipėdos LEZ yra įgyvendinusios arba suplanavusios 778 mln. Eur investicijų. O visas Klaipėdos LEZ įmonių mokestinis indėlis į miesto, valstybės ir socialinės apsaugos biudžetus per 10 paskutinių metų sudarė beveik 567 mln. Eur. Konsoliduoti LEZ investuotojų 2023-ųjų veiklos rezultatai bus paskelbti per artimiausią mėnesį.

Oficialiai pradedamos naujos „Mestilla“ gamyklos statybos

Penktadienį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) duotas oficialus startas biodyzelino gamintojos UAB „Mestilla“ 60 mln. Eur investicijai į naują modernią rapsų perdirbimo gamyklą ir pažangių biodegalų technologiją esamos gamyklos teritorijoje. Iki 2025 m. pabaigos įgyvendinus šiuos projektus, „Mestilla“ taps lygiaverčiu konkurentu didžiosioms Europos kompanijoms bei padės tašką likutinio kvapo klausime.

Visiškai naują rapsų perdirbimo gamyklą „Mestilla“ pradėjo statyti greta dabartinės savo infrastruktūros Klaipėdos Kretainio gatvėje. Įgyvendinus šį 50 mln. Eur vertės projektą, bendrovės rapsų sėklų perdirbimo pajėgumai išaugs iki 500 tūkst. tonų per metus, biodyzelino gamyba – iki 200 tūkst. tonų, o rapsų baltyminių priedų gamyba – iki 300 tūkst. tonų per metus. Tokie pajėgumai bus 2-3 kartus didesni nei leidžia dabartinė „Mestilla“ gamykla, ir dėl efektyvų technologijų bei masto ekonomijos kompanijai leis dar tvirčiau konkuruoti su stambiausiais Šiaurės ir Vakarų Europos biodyzelino rinkos žaidėjais.

Beveik du dešimtmečius veikiančios dabartinės „Mestilla“ gamybos linijos bus iš esmės modernizuojamos jas pritaikant panaudoto kepimo aliejaus perdirbimui ir pažangių biodegalų gamybai. Šis 10 mln. Eur vertės projektas iš panaudoto aliejaus leis išgauti 20-30 tūkst. tonų pažangių biodegalų, maišomų su įprastu biodyzelinu.

„Mestilla“ plėtroje numatytos įvairios jau pasiteisinusios ir naujos kvapų valdymo technologijos, įskaitant du naujus 70 m aukščio kaminus. Jie turėtų reikšmingai padidinti kvapo sklaidą ir minimizuoti jo pėdsaką gyvenamojoje aplinkoje. „Mestilla“ jau anksčiau buvo pasiekusi oficialias normas gerokai lenkiančius kvapų rodiklius, tačiau naujajame plėtros etape siekia galutinai išspręsti šį klausimą.

Kapsulės ateities kartoms įkasimo ceremonijos metu „Mestilla“ direktorius Arūnas Zubas kalbėjo, kad šis bendrovės žingsnis stiprina strateginius Lietuvos energetikos ir aplinkosaugos tikslus, šalies žemės ūkio sektorių bei visą ekonomiką.

„Per mūsų veiklos laikotarpį Lietuvoje išauginami rapsų kiekiai padidėjo 4-5 kartus, o supirkimo kainos – 2-3 kartus. Kiekvieno automobilio bake šiandien rastume 7-10 proc. atsinaujinančios lietuviškos energijos, duodančios darbo tūkstančiams ūkininkų, keičiančios importuojamas žaliavas ir leidžiančioms pinigams likti Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad mūsų verslo tikslai sutampa su svarbiausiai valstybės interesais, o klaipėdiečiai netrukus galės didžiuotis dar vienu strateginiu energetinės nepriklausomybės objektu“, – sakė A. Zubas.

„Džiugu, kad vis daugiau pramonės įmonių atsigręžią į aplinkai tvarias technologijas ir jas diegia gamyboje. Šios investicijos ne išimtis, kurias viliuosi, kad pajus daugelis klaipėdiečių ir rajono gyventojų. Labiausiai džiugina tai, kad „Mestilla“ milijoninės investicijos, pastačius du 70 metrų kaminus ir pakeičiant technologiją, sumažins kvapų sklaidą ir tikiu, kad įgyvendinus projektą vis mažiau sulauksime skundų dėl „blynų“ kvapo. Tai geras pavyzdys visoms įmonėms, kurios atsižvelgia į gyventojų nuogąstavimus, kuria pridėtinę vertę miestui ir investuoja į tvarias technologijas“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

„Iš „Mestilla“ ekologiškumo ir tvarumo idėjų galėtų semtis ir daugiau mūsų šalies atsakingo verslo atstovų. Ši įmonė vienu šūviu nušovė du zuikius. Bus išspręsta problema, kur dėti panaudotą aliejų, ir turėsime daugiau ekologiškų degalų – biodyzelino. Ši gamykla – puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, o jos ateityje gaminamas biodyzelinas leis Lietuvai sustiprinti energetinę priklausomybę. Linkiu šiai įmonei puikių ir gražių idėjų. Kurkite savo tvarų verslą ir Lietuvos gerovę“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

O pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, ši gamykla – puikus bioekonomikos pavyzdys, kai iš ūkininkų užaugintų žaliavų gaminami aukštos pridėtinės vertės produktai: biodyzelinas ir baltyminiai priedai.

,,Labai svarbu tai, kad pridėtinė vertė lieka Lietuvoje. Ypač aktualus panaudoto aliejaus perdirbimas į antros kartos kurą – tai puikus žiediškumo pavyzdys. Visa tai leis palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro. Tikimės, kad šioje gamykloje pagaminti biodegalai bus naudojami Lietuvoje”, – sakė ministras K. Navickas.

„Mestilla“ gamykloje bus diegiamos savo sričių pasaulinių lyderių – „Desmet“, „Cimbria“ ir „Alfa Laval“ – technologijos. Įgyvendinant projektą, bendradarbiaujama su tokiomis kompanijomis kaip „Eika Development“, „Sweco“, „Budrių statyba“, „Fern Group“, „Dotnuva Baltic“, „Vilniaus rentinys“, „Daimena“, „Pajūrio šaltinis“. Finansiniu projekto partneriu tapo „Swedbank“, o logistikos partneriu – „BLRT Grupp“ priklausanti „Vakarų krova“.

100 proc. „Mestilla“ akcijų priklauso AB „Akola group“ (buv. „Linas Agro Group“) – didžiausios Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupės – akcininkams. Kompanija Klaipėdos LEZ veikia nuo 2005 m., o 2005-2007 m. laikotarpiu išplėtota 45 mln. Eur vertės dabartinė „Mestilla“ gamykla savo metu buvo viena stambiausių plyno lauko investicijų į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje.

2023 m. „Mestilla“ pajamos viršijo 200 mln. Eur. Bendrovė produkciją parduoda Lietuvoje ir Baltijos regione, taip pat Skandinavijoje, Vakarų Europoje ir kitose šalyse. Įmonėje dirba apie 60 darbuotojų.

Tyrimas: Klaipėdos LEZ reputaciją teigiamai vertina 84 proc. regiono gyventojų

Klaipėdos LEZ reputaciją gerai arba labai gerai vertina 84 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų, o dar 75 proc. respondentų puikiai atsiliepia apie teritorijos verslo bendruomenę ir jos patikimumą, parodė nauja konsultacijų bendrovės „Civitta“ apklausa. Visos šios metrikos per paskutinius 3 metus pagerėjo.

Tyrimo duomenimis, 70 proc. ir daugiau kokią nors nuomonę turėjusių respondentų Klaipėdos LEZ verslo bendruomenę palankiai ar labai palankiai vertina kaip verslo darbdavį, verslo partnerį, klientą ar paslaugų teikėją.

Tarp dažniausiai regiono gyventojų minimų Klaipėdos LEZ reputacijos atributų buvo reikšmingas indėlis į miesto bei valstybės biudžetus, prisidėjimas prie Klaipėdos žinomumo, verslo augimas ir potencialas, patrauklumas skirtingų sričių specialistams, geras organizuotumas ir inovatyvumas, skaidrumas ir profesionalumas, taip pat tinkama teritorijos priežiūra. Apklaustieji Klaipėdos LEZ įmonėms šiemet labiausiai linkėjo vykdyti tęstinę socialinę veiklą, atsakingai naudoti gamtos išteklius bei toliau investuoti į darbuotojų gerovę.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas komentuoja, kad gyventojų atsiliepimai yra vienas svarbiausių verslo bendruomenės sėkmės rezultatų. Tai itin svarbu esamiems ir potencialiems investuotojams – tiek plečiant veiklą, tiek ieškant talentų.

„Manau, kad geri ir toliau gerėjantys reputacijos rodikliai yra nuoseklios LEZ integracijos į miestą pasekmė. Jau kurį laiką save suvokiame ne kaip gamybos teritoriją, o su miestu vientisą produktų kūrimo, inovacijų ir paslaugų bendruomenę. Nenuostabu, kad regiono gyventojai mus mato ne tik kaip darbovietę, bet ir kaip šiuolaikiškos vadybos, progreso bei kitų įkvėpimų šaltinį, tačiau be abejo, lūkesčiai auga nuolat, todėl privalome toliau vystyti gyventojams aktualiausias sritis ir galimybes“, – sako E. Kiudulas.

Tyrimą atlikusios bendrovės „Civitta“ partnerė Rūta Gaudiešienė atkreipia dėmesį, kad ir pati Klaipėda kaip miestas išsiskiria geriausia reputacija tarp Lietuvos didmiesčių. Savo ruožtu per keletą metų išaugę Klaipėdos LEZ rodikliai, pasak jos, rodo miesto gyventojų ir verslo bendruomenių gebėjimą prisitaikyti ir stiprinti pozicijas net sudėtingomis sąlygomis. Palyginimui, 2020 m. pabaigoje atlikto analogiško tyrimo metu buvo užfiksuota 80 proc. teigiamų reputacijos vertinimų dalis.

„Klaipėdos LEZ regiono ir miesto gyventojai mato kaip patrauklų darbdavį skirtingų profesijų atstovams, perspektyvią, sparčiai augančią verslo bendruomenę. LEZ įmonės išsiskiria gerai organizuoto, puikiai valdomo verslo reputacija ir inovatyviais sprendimais, kurie padeda stiprinti regiono ekonominę plėtrą“, – teigia R. Gaudiešienė.

Jos vertinimu, tiek Klaipėdai, tiek bet kuriam kitam rajonui siekiant augimo ir konkurencingumo, svarbu įtraukti jaunimą, skatinti jaunų talentų karjeros augimą, taip pat aktyvesnį bendradarbiavimą su savivaldybėmis bei ugdymo įstaigomis.

„Civitta“ skaičiavimais, bendras Klaipėdos LEZ reputacijos indeksas Lietuvoje užimtų 15-ą vietą ir būtų tarp verslo lyderių: nusileistų tik keletui startuolių, finansų bei biotechnologijų įmonių ir lenktų žinomas prekybos, telekomunikacijų bei paslaugų įmones.

Tarp geriausiai žinomų Klaipėdos LEZ investuotojų respondentai dažniausiai minėjo „Neo Group“, „Orion Global Pet“ („Indorama“), „Espersen“, „Skuba“, „Glassbel Baltic“, „AD REM LEZ“ ir „Lavango“.

500 respondentų apklausą „Civitta“ 2024 m. balandį atliko internetu, vadinamuoju CAWI formatu. Apklausti 18-74 m. amžiaus daugiausia Klaipėdos miesto ir rajono, taip pat Kretingos, Palangos, Skuodo ir Šilutės rajono gyventojai.

Beje, 2023 m. pabaigoje kartu su konsultacijų bendrove „Smart Continent LT“ klientų apklausos tyrimo duomenimis, Klaipėdos LEZ rekomenduotų net 94,3% investuotojų.

Klaipėdos LEZ investuotojų bendrovėse šiuo metu dirba apie 2800 darbuotojų, o visoje teritorijoje – apie 5000. Daugiau kaip 45 Klaipėdos LEZ veikiantys užsienio investuotojai 2022 m. sumokėjo daugiau kaip 107 mln. EUR GPM, PVM ir Sodros mokesčių ir Lietuvos rinkoje pirko prekių bei paslaugų už daugiau kaip 500 mln. Eur. Nuo veiklos pradžios 2002 m., Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės Klaipėdos LEZ yra įgyvendinusios arba suplanavusios 778 mln. Eur investicijų. O visas Klaipėdos LEZ įmonių mokestinis indėlis į miesto, valstybės ir socialinės apsaugos biudžetus per 10 paskutinių metų sudarė beveik 567 mln. Eur.

„Lavango“ sieks įkvėpti ateities inžinierių kartą

Klaipėdos LEZ veikianti įrangos maisto pramonei gamintoja „Lavango“ pavasarį pakvietė Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro studentus susipažinti su bendrovės gamykla, įranga ir procesais. Nors tai buvo viena pirmųjų bendrovės iniciatyvų su moksleiviais ir jaunimu, bendrovė yra motyvuota aktyviau prisidėti įkvėpiant jaunimą rinktis technines ir inžinerines specialybes.

Balandį P. Lindenau centro būsimi suvirintojai, santechnikai ir laivų elektrikai turėjo galimybę susipažinti su „Lavango“ gamykla, naujausia įranga, nerūdijančio metalo apdirbimo ir gamybos procesu, lenkimo ir pjovimo staklių veikimu, technologine eiga, skaitmenizacija, kokybės valdymu ir įvairiais verslo niuansais. Išsamios ekskursijos metu su bendrovės įranga studentai pagal iš anksto paruoštą brėžinį pasigamino ir atminimo suvenyrą mokyklai.

Pati mokykla komentuoja, kad ši ekskursija sėkmingai prisidėjo prie tikslo į ugdymo procesą integruoti praktines pažintines pamokas, atskleidžiančias įmonių specifiką. Tokio pobūdžio pamokų ir išvykų P. Lindenau centras turi po kelias per mėnesį, o tarp studentų jos itin populiarios.

„Moksleiviams apsilankymas „Lavango“ paliko stiprų įspūdį. Ir moksleivius, ir profesijos mokytojus sužavėjo, kaip įmonėje organizuojami darbo procesai, kaip stengiamasi organizuoti gamybą tvariai, panaudojant skaitmenizacijos atnešamas naujienas, kurios įmonei tampa būtinybe. Jaunimas buvo patenkintas, kad buvo galima išbandyti įrangą, patiems suvirinti nerūdijančio metalo detales. Viena yra įgūdžių lavinimas mūsų centro mokomosiose bazėse, o visai kas kita – specializuotos įmonės erdvėse“, – komentuoja Pauliaus Lindenau mokymo centro plėtros vadovė dr. Odeta Kupetienė.

„Lavango“ atstovai pasakoja, kad partnerystė su jaunimu iki šiol nebuvo bendrovės koziris: Klaipėdos bendrovė yra bendradarbiavusi su Klaipėdos kolegija, priima praktikantus, tačiau bent kol kas negarsėja kaip moksleivių ar jaunimo žinių ir patirčių šaltinis. Vis dėlto pusdienis su P. Lindenau mokymo centro moksleiviais kompaniją įkvėpė ne mažiau nei patį jaunimą.

„Kasdieniuose darbuose kartais pritrūksta laiko susimąstyti, kad turime nemažai ką papasakoti ir parodyti. Tačiau kalbėdamiesi su rinkos dalyviais, supratome, kad privalome įkvėpti būsimąją kartą. Šiuo metu fizikos ar chemijos pamokas renkasi ne daugiau kaip 10 proc. mokinių, o tai reiškia, kad ateityje rinka gali išvis nebeturėti inžinerines specialybes besirenkančių vaikų. Kasdienybėje viskas yra inžinerija, o norėdami vystytis kaip valstybė, visi išvien privalome padaryti daugiau. Jaunimą sudominti gali tiek strategijos, tiek stipendijos, tiek tiesiog patirtys ir realūs faktai“, – pasakoja „Lavango“ direktoriaus asistentė Irmina Boreišienė.

Todėl bendrovė nutarė ne tik įtraukti mažiausiai tris savo padalinių vadovus į ekskursiją su P. Lindenau centro moksleiviais, bet ir ateityje skirti daugiau dėmesio panašioms iniciatyvoms.

„Nepakartojamas jausmas matyti, kaip dega jaunimo akys, kaip jie nori sužinoti, išbandyti. Juos taip pat domina karjeros perspektyvos, darbo sąlygos, kolektyvas. Manau, mes renginio metu įsikvėpėme ne ką mažiau nei moksleiviai, todėl tikimės tęsti bendradarbystę ir parodyti galimybes inžinerinėje srityje. O jos beribės, kai pradedantis specialistas smalsus ir motyvuotas“, – sako „Lavango“ gamyklos direktorius Mindaugas Fetingas.

Vadovas pradėjo kaip suvirintojas

Beje, motyvuoto specialisto karjeros galimybių neriboja pasirinkti mokslai ar specialybė. Tai puikiai įrodo Mindaugas Fetingas, praėjusių metų pabaigoje tapęs „Lavango Engineering LT“ gamyklos vadovu.

Klaipėdos verslo ir paslaugų mokykloje prieš keliolika metų įgijęs autokėbulininko specialybę, pirmiausia jis dirbo autoservise, vėliau įvairiose įmonėse buvo šaltkalviu, suvirintoju ir montavimo padalinio vadovu, o 2012 m. klaipėdietis prisijungė prie „Lavango“ kaip gamybos meistras. Čia M. Fetingas taip pat dirbo gamybos vadovu, techninių sprendimų vadovu, projektų vadovu, projektų skyriaus vadovu, o prieš pusmetį tapo ir pažangių maisto pramonės įrenginių gamyklos direktoriumi.

Šiuo metu M. Fetingas yra atsakingas už visą „Lavango“ gamyklą Klaipėdos LEZ: jis turi užtikrinti kokybę, biudžeto laikymąsi, planų vykdymą, taip pat valdyti pinigų srautus, ieškoti efektyvumo ir verslo galimybių.

Visas šis karjeros kelias prasidėjo nuo to, kad dar jaunystėje M. Fetingas svajojo išsiaiškinti automobilių ar įvairių įrengimų mazgų veikimo principus ir paskirtį, o vėliau – ieškoti būdų tai patobulinti. Net ir dabar, būdamas gamyklos direktoriumi, klaipėdietis labiausiai mėgaujasi techninėmis užduotimis ir iššūkiais.

„Tai buvo nuotykių kupina kelionė su aštuoniomis pareigomis, kiekviena kurių formavo profesinę patirtį. Ir supratimą, kad kuo daugiau domimės ir mokomės, tuo platesniais tampa galimybių horizontai. Visose pareigose yra skirtingi procesai, kuriuos vertinga išmanyti, nes vadovaujant gamyklai atsiranda jų suvaldymo, komandų bendradarbiavimo ir užduočių delegavimo iššūkiai, kuriuos spręsti mokausi iki šiol“, – pasakoja M. Fetingas.

Vis dėlto jis teigia mėgstantis iššūkius ir problemų sprendimą, o kaip vadovą jį labiausiai erzina pasiteisinimų galvojimas vietoje pasiūlymo teikimo.

„Labai svarbu pasirinkti mylimą specialybę ir darbą, tuomet jame savaime norėsis tobulėti ir išmokti daugiau. Tad jaunimui palinkėčiau ieškoti patinkančios veiklos. Jei iš pirmų kartų nepavyksta – vis vien reikia nesustoti bandyti, tyrinėti, ieškoti. Atitinkamai, verslui palinkėčiau investuoti į jaunąją kartą: padedant jai atrasti savo pašaukimus, ją įkvepiant, parodant galimybes ir suteikiant žinių“, – sako „Lavango“ gamyklos vadovas.

Greta kasdienio vadovavimo gamyklai, M. Fetingas naujausiose savo pareigose taip pat aktyviai dalyvauja Klaipėdos LEZ veikloje, organizuoja mokymus, pristato „Lavango“ įvairiems potencialiems klientams ir kitiems interesantams.

Marijampolės LEZ – patraukli vieta kurtis gynybos pramonei

Simonas Petrulis, Marijampolės Laisvosios Ekonominės Zonos (LEZ) generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, kuris neseniai buvo perrinktas Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos (LAFEZ) prezidentu, pabrėžia didelį šalies LEZ potencialą. Jis akcentuoja, kad LEZ valdymo bendrovės sukuria patrauklias sąlygas investuotojams, greitai pritaikydamos gamybinius, sandėliavimo ir logistikos pastatus pagal jų poreikius. S. Petrulis taip pat mini, kad Seimo sprendimas leisti gynybos pramonės įmonėms kurtis LEZ teritorijose yra svarbus žingsnis, kuris gali smarkiai paskatinti šių zonų plėtrą ir padėti pasiekti ekonominį proveržį.

Marijampolės LEZ teritorija yra prie būsimo europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ir būtent šioje teritorijoje bus įrengta dvigubos paskirties nusikrovimo ir pasikrovimo aikštelė. „Ši būsima europinės svarbos infrastruktūra pelnytai leidžia tikėtis, kad Marijampolės LEZ taps dar patrauklesne vieta kurtis gynybos pramonei“, – teigia Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

Marijampolės LEZ, esanti prie būsimo europinio geležinkelio „Rail Baltica“, jau statomas gamybinės paskirties pastatas, kuris atitiks aukščiausią energijos efektyvumo klasę A++. Patalpos bus pritaikomas individualiems gamintojų poreikiams su minimaliomis sąnaudomis. Be to, pastatas bus suskirstytas į tris skyrius, kiekvienas su išorinėmis prieigomis ir vilkikams skirtais privažiavimais, o esant poreikiui, bus galimybė įrengti papildomas rampas. Ant stogo taip pat numatoma pastatyti saulės elektrinę, kurios energija bus naudojama pastato reikmėms. 

MLEZ gamybinės paskirties pastatas statomas 1,1 ha ploto sklype, jo aukštis iki 12,5 m, atvedamos visos komunikacijos, elektra, gamtinės dujos.

Šis projektu siekiama pritraukti aukštesnės ir vidutinės vertės produkcijos gamintojus bei eksportuotojus. Gamybinės paskirties pastato projektą Marijampolės LEZ dalinai finansuoja INVEGA pagal skatinamąją finansinę priemonę „Tipinės gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose” įrengimas“. Projektas finansuojamas INVEGA Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Klaipėdos LEZ gavo statybų leidimą trečiam gamybiniam pastatui „Flex Start“

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsteigta NT vystymo įmonė UAB „Flex Start Three“ gavo statybą leidžiantį dokumentą 8,8 tūkst. kv. m ploto šešių segmentų nuomininkų poreikiams itin greitai pritaikomam gamybiniam pastatui „FlexStart 03“. Tai – jau trečias tarptautinius apdovanojimus pelniusios „FlexStart“ šeimos pastatas, sukuriantis prielaidas verslui pradėti gamybą vos per kelias savaites ar mėnesius.

Pačias statybas Klaipėdos LEZ planuoja pradėti artimiausiu metu, o užbaigti kitų metų pirmąjį pusmetį. Į pastatą investuojama apie 8,5 mln. Eur, iš kurių 5,12 mln. Eur sudaro UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) paskola pagal skatinamąją priemonę „Tipinės gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose įrengimas“.

Bendras pastatų komplekso plotas sudarys apie 8,8 tūkst. kv. m., projektas vystomas 1,7 ha teritorijoje.

„FlexStart 03“ iš pirmtakų išsiskirs žalesnėmis erdvėmis, natūraliu dienos apšvietimu, rekreacinėmis zonomis. Be to, atliepiant Klaipėdos LEZ siekį skatinti vietos ekonomiką, daugelis pastato konstrukcinių sprendimų bus kuriami iš vietos gamintojų produkcijos. Naujasis objektas atitiks A++ klasės energetinius reikalavimus, jame bus sumontuota išmanios šildymo bei vėsinimo sistemos panaudojant gamybos procese susidarančią šilumą. Taip pat numatyta saulės jėgainė daliai energijos poreikių užtikrinti, viduje ir lauke bus sumontuotas LED apšvietimas, elektromobilių įkrovimo stotelės. Naujojo „FlexStart“ projektą parengė „WALL“ architektūros studija.

Klaipėdos LEZ nekilnojamojo turto projektų vystymo vadovas Darius Urbonas sako, kad trečiasis „FlexStart“ pastatas taps moderniausiu itin pasiteisinusios greito investuotojų įsikūrimo ir plėtros strategijos tęsiniu. LEZ valdymo bendrovė artimiausiu metu ketina pradėti derybas su potencialiais pastato nuomininkais iš Lietuvos ir užsienio.

„Itin greitas investuotojų įsikūrimas ir plėtra aktuali visais laikais. Klestinčių rinkų metu kompanijos nori kuo skubiau pradėti gamybą – užsitikrinti stipresnes pradines pozicijas ar kuo greičiau su savo įžengti į patrauklų sektorių. Bet greitis ir lankstumas mums pasiteisina net ir vėsesnės ekonomikos laikais: pirmuosius du „FlexStart“ pastatus esame panaudoję esamų investuotojų plėtrai, laikiniems ar nuolatiniams dalies gamybos linijų perkėlimo sprendimams ir įvairiems kitiems scenarijams. Tiek „FlexStart“ pastatų šeima, tiek kiti mūsų komandos procesai ar sprendimai jau kurį laiką visame regione padeda Klaipėdos LEZ vardą sieti su neeiliniu greičiu ir lankstumu“, – tvirtina D. Urbonas.

INVEGOS Klientų aptarnavimo departamento vadovė Asta Gladkauskienė anksčiau yra sakiusi, kad tipinės gamybos paskirties pastatų priemonė palanki gamybos plėtrai, nes investuotojai ar gamybininkai gali įsikurti jau pastatytame pastate ir vykdyti veiklą per itin trumpą laiką.

„Klaipėdos LEZ jau stovintis ir veikiantis „Flex Start Two“ pastatas buvo pirmasis INVEGOS valdomos priemonės lėšomis finansuotas pastatas, kuriam INVEGA paskolą suteikė 2022 m. pabaigoje ir kuris šiuo metu yra pilnai išnuomotas investuotojams. Tai puikiai įrodo tokių pastatų poreikį, naudą ir svarbą ne tik pritraukiant investuotojus, kurie gauna visapusiškai paruoštą pastato infrastruktūrą, bet ir kuriant naujas darbo vietas. Džiaugiamės galėdami finansuoti ir naujai statomą gamybinį „Flex Start Three“ pastatą, kuris dar geriau atlieps rinkoje esantį tokių pastatų trūkumą ir neabejotinai pritrauks naujus investuotojus, tiesiogiai prisidėsiančius prie Lietuvos ekonomikos augimo“, – komentuoja A. Gladkauskienė.

Pirmuose dviejuose „FlexStart“ pastatuose jau kurį laiką veikia tokie investuotojai kaip „Werner Wirth Baltic“, „Etman“, „Glob-El“, „Pod Furniture“, „Memel Biotech“, „Albright“, „Retal Baltic Films“ ir kt. 2017 m. pirmasis „FlexStart“ pastatas pelnė tuo metu pirmąjį pasaulyje „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už greitą investuotojų įsikūrimą.

Klaipėdos LEZ – tarp 50-ies pavyzdinių pasaulio laisvųjų zonų

Pasaulinis specialiųjų ekonominių zonų aljansas (GASEZ) Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) atrinko tarp 50-ies pavyzdinių teritorijų, geriausiai atliepiančių globalius darnaus vystymosi tikslus.

Iniciatyvą išskirti geriausiai tvarios plėtros tikslus įgyvendinančias laisvąsias zonas GASEZ pradėjo 2023 m. rudenį Jungtinių Tautų (JT) prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) investicijų forumo Dubajuje metu siekdama paspartinti JT darbotvarkės įgyvendinimą. Todėl per šį laiką viso pasaulio laisvųjų zonų asociacijas vienijantis GASEZ atrinko 50 specialiųjų teritorijų, išsiskiriančių tvirtais įsipareigojimais darniai plėtrai, tvarių investicijų skatinimu ir aukštais socialiniais, aplinkosauginiais bei valdysenos standartais.

Šia iniciatyva aljansas taip pat siekė pademonstruoti galimą laisvųjų zonų indėlį į darnią verslo plėtrą, įkvėpti dalintis gerosiomis praktikomis bei paskatinti tvarią raidos kryptį jau pasirinkusias verslo bendruomenes. Į pažangiausiųjų penkiasdešimtuką pateko vos 10 laisvųjų zonų iš ES, o santykinai nemažai nominacijų teko Pietų Amerikos bei JAE specialiosioms ekonominėms teritorijoms.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas teigia, kad šis įvertinimas patvirtina augantį ne vienus metus vykdomos strategijos aktualumą, o uostamiesčiui tai sukurs papildomų pranašumų derantis su naujais investuotojais.

„Jau daugiau kaip prieš dešimtmetį suvokėme, kad aukštos pridėtinės vertės investicijoms reikalinga harmonija su gyventojais ir aplinka, integracija į miestą, taip pat aktyvi ir skaidri verslo bendruomenė, su kuria kiekvienas norėtų dirbti, keistis idėjomis ar bendradarbiauti. Pritraukdami geriausius talentus, verslai privalo būti įdomūs, inovatyvūs, šiuolaikiški ir pagarbūs, o tai netrukus pradeda traukti ir naujus investuotojus, norinčius dirbti kartu su bendraminčiais. Mums šis požiūris pirmiausia svarbus dėl konkurencinių pranašumų, tačiau malonu, kad jis dera ir su JT darnaus vystymosi tikslais bei padeda Klaipėdai tapti matomesne“, – sako Klaipėdos LEZ vadovas.

Klaipėdos LEZ anksčiau yra pelniusi ne vieną „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“, taip pat užsienio investicijų analizės leidinio „Investment Monitor“ bei kitų tarptautinių organizacijų apdovanojimą tvarumo, inovacijų diegimo, indėlio į regiono ir valstybės ekonominę raidą, atsinaujinančios energetikos vystymo ir kitose srityse.

Klaipėdos LEZ investuotojų bendrovėse šiuo metu dirba apie 2800 darbuotojų, o visoje teritorijoje – apie 5000. Daugiau kaip 45 Klaipėdos LEZ veikiantys užsienio investuotojai 2022 m. sumokėjo daugiau kaip 107 mln. EUR GPM, PVM ir Sodros mokesčių ir Lietuvos rinkoje pirko prekių bei paslaugų už daugiau kaip 500 mln. Eur. Nuo veiklos pradžios 2002 m., Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės Klaipėdos LEZ yra įgyvendinusios arba suplanavusios 778 mln. Eur investicijų. O visas Klaipėdos LEZ įmonių mokestinis indėlis į miesto, valstybės ir socialinės apsaugos biudžetus per 10 paskutinių metų sudarė beveik 567 mln. Eur.

Vidutiniai atlyginimai Klaipėdos LEZ investuotojų įmonėse 20-30 proc. pranoksta tiek Klaipėdos regiono bendrą vidurkį, tiek gamybos įmonių vidurkį. 2023 m. pabaigoje kartu su konsultacijų bendrove „Smart Continent LT“ klientų apklausos tyrimo duomenimis, Klaipėdos LEZ rekomenduotų net 94,3% investuotojų.

„PonBike“ užbaigė naujos gamyklos statybos Kėdainių LEZ

Pon.Bike, viena didžiausių dviračių gamintojų pasaulyje, pernai vasarį pradėjo statybas Kėdainiuose, kurios buvo užbaigtos per metus. Naujoji gamykla ką tik atvėrė duris. Ji yra įspūdingos apimties – beveik 40.000 kv. m, ir pasižymi A++ energinio efektyvumo klasės pastatu. Statybos darbus atliko UAB „YIT Lietuva“, o projektą kūrė UAB „2L Architects“.

Naujajame pastate įrengti dviračių surinkimo ir dažymo cechai, taip pat sandėlis ir administracinės patalpos. Įdomu, kad gamykloje yra grindinis šildymas, kuris užima 20.000 kv. m grindų ploto, suteikiant darbuotojams komfortiškas darbo sąlygas. Savo reikmėms, ant gamyklos stogo yra sumontuota 2.500 saulės baterijų. Pastatyta didelė automobilių stovėjimo aikštelė, įskaitant įkrovimo stoteles elektrinėms transporto priemonėms. Aplink gamyklą yra išsaugoti seni medžiai ir pasodinti nauji augalai.

Vadovaujant Algimantui Gedvilui, „Pon.Bike Lithuania“ jau turi 68 darbuotojus ir planuoja, kad bėgant laikui, įsibėgėjus gamybai, bus sukurta apie 600 darbo vietų. Tai bus aštuntoji „Pon.Bike“ gamykla pasaulyje, kuri, veikdama pilnu pajėgumu, galės surinkti iki 450.000 dviračių per metus. Gamykloje bus gaminami dviračiai prekių ženklams „Gazelle“, „Kalkhoff“, ir „Focus“. Taip pat gamykloje bus gaminami elektriniai dviračiai.

LAFEZ prezidentu išrinktas Marijampolės LEZ vadovas Simonas Petrulis

Jau antrąjį kartą Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos (LAFEZ) prezidentu išrinktas Simonas Petrulis. Prezidentą kasmet renka asociacijos valdyba, kurią sudaro Akmenės, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių LEZ valdymo bendrovių vadovai.  

2023 m. LR Seimas priėmė sprendimą leisti gynybos pramonės įmonėms kurtis Laisvųjų ekonominių zonų teritorijose. LAFEZ prezidento S. Petrulio teigimu, būtent dėl šio sprendimo Lietuvos LEZ plėtra galėtų pereiti į naują etapą ir sukurti reikšmingą proveržį šalies ekonomikoje. Gynybos pramonės įmonėms turint galimybę kurtis supaprastinta tvarka, naudą gautų tiek investuotojas, tiek vietos pramonė ir ekonomika – būtų kuriamos naujos darbo vietos, į gamybos procesus įvedamos progresyvios technologijos ir pan.   

„Sieksiu, kad šiuo geopolitiškai sudėtingu laikotarpiu Lietuvos laisvosios ekonominės zonos taptų patrauklesnės ne tik tarptautinėms gynybos pramonės kompanijoms, bet ir prioritetinėms, žaliąjį kursą atitinkančioms gamybos, logistikos, aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms. Tikiu, kad Lietuva turi didžiulį potencialą, būdama išskirtinė talentais bei gebėjimu greitai verslo procesuose pritaikyti inovatyviausius sprendimus ir užtikrinti aukščiausią darbo kokybę“, – sako S. Petrulis, kuris taip pat yra Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (MLEZ) valdymo bendrovės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.  

Kurti verslus LEZ teritorijose yra paranku Lietuvos ir užsienio investuotojams, nes čia siūlomi gamybinės paskirties pastatai, skirti greitam startui. LEZ valdymo bendrovės sudaro ypač patrauklias sąlygas investuotojams, adaptuodamos gamybinius, sandėliavimo ar logistikos pastatus besikuriančios įmonės poreikiams.  

LEZ teritorijose veikiančios įmonės 10 metų nemoka pelno mokesčio, o tolesnius 6,5 metus moka tik 7,5 proc. Įmonės taip pat nemoka nekilnojamojo turto bei dividendų mokesčių. Turint stambaus investuotojo statusą (investicijoms nuo 20 mln. Eur), kompanija gali pasinaudoti visais „žaliojo koridoriaus“ privalumais – greičiau gauti gamyklų ar fabrikų statybos leidimus. Stambiam investuotojui pagreitinta tvarka turi būti suteiktos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, projektų rengimo ar derinimo paslaugos.  Valstybės institucijos konsultacijas ar kitą pagalbą jiems turi suteikti prioriteto tvarka per 3 dienas.  

Lietuvos Laisvųjų ekonominių zonų asociaciją sudaro Akmenės, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių LEZ. Asociacija siekia sukurti geriausias sąlygas verslo plėtrai bei investicijoms Lietuvoje. LAFEZ glaudžiai bendradarbiauja su valstybės institucijomis, ministerijomis ir užsienio partneriais analizuodami investicinę aplinką bei siekdami priimti svarbiausius strateginius sprendimus. Šiuo metu Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų plotas siekia 1400 ha, iš kurio didesnė dalis jau yra išnuomota Lietuvos ir užsienio investuotojams. Iš viso laisvosiose zonose investuota apie 1,7 mlrd. Eur, sukurta beveik 10 000 naujų darbo vietų.  

© LAFEZ visos teisės saugomos 2021