Naujoji „Brolis Timber“ gamykla Kauno LEZ

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veiklą pradėjo vos per 7 mėnesius pastatyta pirmoji sertifikuota termomedienos gamykla Lietuvoje. Kaip sako ją valdančios įmonės „Brolis Timber“ direktorė Ingrida Vizbaraitė, ypač permainingais ir sudėtingais 2022 metais vykusios statybos buvo „rekordiškai greitos ir rekordiškai pabrangusios“ – tiek dėl kone kasdien kilusių statybos kainų, tiek dėl energetikos kaštų. Ji neslepia, kad metai buvo ypač intensyvūs ir sunkūs, o sąmata viršyta beveik milijonu eurų, net nepastačius vieno iš planuotų pastatų. Vis dėlto šiandien gamykla jau veikia pilnu pajėgumu, o užsakymų įmonė turi tiek, kad vos spėja gaminti.

Nuo pat įkūrimo 2007 metais UAB „Brolis Timber“ veiklos kryptis buvo ir išliko ekologiški medienos gaminiai namams bei aplinkai. Išbandžiusi ir rinkai pristačiusi įvairias modifikuotas medienas, įmonė apsistojo ties termomediena (Thermowood®), kaip turinčia daugiausiai privalumų ir pamažu virtusia dominuojančia jų asortimento dalimi.

Pandemijos metais, sutrikus tiekimui, įmonė priėmė sprendimą sukti gamybos link ir užsibrėžė per 2022 metus Kauno LEZ teritorijoje pastatyti pirmąją sertifikuotą termomedienos gamyklą Lietuvoje, kuri savo gamybos apimtimis galėtų patenkinti šalies vartotojų poreikius. 

Tiesa, kruopščiai sudėliotus planus gerokai sujaukė praeitų metų pasaulio realijos: drastiškai šoktelėjo statybinių medžiagų ir darbų kainos, į neregėtas aukštumas iškilo energetikos kaštai.

„Iš viso vietoje planuotų 6 mln. Eur investavome 7 mln., taigi projekto biudžetas buvo ženkliai viršytas. Tačiau neturėjome pasirinkimo – gamyklos statybos jau pradėtos, sutartys pasirašytos, tad dėjome visas pastangas pasileisti gamyklą kuo greičiau, kad investicijos pradėtų atsipirkti, o biudžeto deficitą dengėme nuosavomis lėšomis, mažindami visus įmanomus įmonės kaštus,“ – sudėtingą situaciją prisimena I. Vizbaraitė.

Negana to, karas ir infliacija neišvengiama paveikė rinką – sulėtėjo pardavimai, ypač mažėjo eksportuojančių gamintojų pirkimų apimtys. Tad 2021 m. fiksavę net 81 proc. augimą, 2022-uosius „Brolis Timber“ užbaigė gerokai kukliau – su 7 proc. augimu. Verslininkai pastebi, kad karas medienos pramonėje labiausiai paveikė tiekimo grandines: dauguma Rytų Europos regiono medienos gamintojų ir pardavėjų turėjo skubiai persiorientuoti, nebegalėdami pirkti iš Rusijos ir Baltarusijos tiekėjų, todėl masiškai užvertė užklausomis Skandinavų gamintojus.

„Mūsų atveju, žaliavą visada pirkdavome iš atsakingai tvarkomų, PEFC ir FSC sertifikuotų Skandinavijos miškų, tačiau turėjome rasti naujus tiekėjus, nes dabar mums reikalingas kitoks medienos tipas – nebe termomediena, o tiesiog neapdorota žaliavinė mediena. Ribotus kiekius siūlantys Skandinavijos tiekėjai susidūrė su netikėtai didele paklausa, būtinybe atsirinkti klientus ir, be abejo, su viliojančia galimybe pakelti kainą,“ – apie sektoriaus pokyčius pasakoja „Brolis Timber“ vadovė, tvirtindama, kad 2022 m. iššūkiai buvo išskirtiniai, nematyti nuo 2009-ųjų krizės laikų.

Viskas padaroma, kai yra geri partneriai ir gera komanda

Kita vertus, pasak I. Vizbaraitės, užgriuvę sunkumai kartu išryškino ir komandos susitelkimą, motyvaciją bei didelę brandą: „Per šiuos metus supratome, kad viskas padaroma paprastuoju darymo būdu. Racionaliai suplanuoti, atkakliai stumiami, su gerais partneriais ir komanda, net dideli projektai, net itin sunkiomis aplinkybėmis, yra puikiausiai įveikiami. Kaip sakoma, ne šventieji puodus lipdo“.

Tad priėmę situaciją kaip realybę, verslininkai darė viską, ką galėjo: atsisakė mažiausiai aktualios gamybos grandies – automatizuoto lentų tarpiniavimo (kol kas šis darbas atliekamas rankomis), kur galėjo, taupė; išjudino įprastą sandėlį, gamindami praktiškai pagal užsakymą; derėjosi su savo partneriais ir rangovais dėl mokėjimo grafikų išdėstymo.

Rezultatas: prieš Kalėdas pradėjusi veiklą naujoji termomedienos gamykla, šiuo metu dirbanti pilnu pajėgumu, nestodama nei naktį, nei savaitgalį, o užsakymų įmonė turi daugiau nei spėja gaminti.

Investicija į didelius langus gamyboje – atsiperka

Naujosios „Brolis Timber“ gamyklos komplekso pastatai – sandėliavimo ir gamybos patalpos – sudaro 2 500 kv. m. Esami gamybiniai pajėgumai – 12 000 kubinių metrų termomedienos per metus. Ateityje numatomai plėtrai yra rezervuotas sklypas, tačiau kol kas apie tai verslininkai nedaugžodžiauja ir sako, kad pirmiau privalo atkurti savo resursus po statybų.

Vertybinio požiūrio atspindžiu tapo ir pati naujosios gamyklos architektūra, kurioje svarbūs akcentai teko žmogiškumui ir natūralumui: „Taip, architektūrai uždavėme toną, o mūsų projektuotojai „Erinar“ tą puikiai pagavo. Kodėl gi neleisti žmonėms gamyboje mėgautis dienos šviesa ir pievų erdvėmis? Juk investicija į didelius langus visiškai atsiperka – dirbant tokioje aplinkoje daug geresnė savijauta, o langai nepaslepia mūsų tvarkingos ir gerai veikiančios gamybos. Mediena fasaduose – taip pat natūralus pasirinkimas. Mes žinome, kad termomediena nepūva, išlaiko stabilius matmenis, todėl puikiai tinka tokiems pastatams. Palikome ją visiškai natūralią, nedengtą, kad nupilkuotų ir organiškai įsilietų į gamtišką peizažą. Įrodyta, kad net psichologiškai žmogus jaučiasi daug geriau, jei aplinkoje naudojama medienos apdaila. Tai kodėl gi ne?“

Lietuva išlieka tarp ES lyderių pagal užsienio investuotojų sukurtas darbo vietas

Nepaisant pasaulinių iššūkių, Lietuva pernai išliko viena sėkmingiausiai užsienio investicijas pritraukiančių valstybių, nurodoma naujausiame „Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus tyrime. Pernai Lietuva apskritai buvo plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų indekso ES lyderė, taip pat išlaikė trečią vietą pagal vienam gyventojui tenkančias užsienio investuotojų sukurtas darbo vietas, o visas šalies gamybos sektorius pademonstravo bendrą atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti. Be to, „Investuok Lietuvoje“ investuotojų apklausos duomenimis, beveik 70% Lietuvoje veikiančių kompanijų artimiausiais metais planuoja sukurti naujas arba stipriai išplėsti esamas gamybos funkcijas.

Per pastaruosius keletą metų gamybos sektorius patyrė daugybę sukrėtimų: Covid-19 pandemiją, lėmusios gamybos ribojimus, puslaidininkių krizę, energetikos šoką ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinius. Visa tai turėjo ryškų efektą tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautams, rašoma apžvalgoje.

Nepaisant to, Lietuva šiuo laikotarpiu sugebėjo išlaikyti trečią vietą tarp visų ES šalių vertinant tiesioginių užsienio investuotojų sukuriamas darbo vieta vienam gyventojui. Šis rezultatas pasiektas dar priešpandeminiais laikais ir išlaikytas nepaisant visų rinkos sukrėtimų. Lietuva pagal šį kriterijų nusileidžia tik Slovakijai ir Vengrijai. Beje, pačiame Covid įkarštyje 2000 m., Lietuva pagal TUI darbus vienam gyventojui netgi pirmavo visoje ES.

Be to, rašoma apžvalgoje, Lietuva užima trečią vietą Europoje pagal investicijas į ilgalaikį turtą (CAPEX), kurios vidutiniškai aptariamu laikotarpiu augo 22%. Vertinant CAPEX investicijas vienam projektui, jos per šį laikotarpį išaugo net 124%, žymiai daugiau nei ES ar Vidurio ir Rytų Europos vidurkiai. Vienas to paaiškinimų gali būti tai, kad po pandemijos kompanijos ėmė daug labiau investuoti į procesų automatizavimą, kas lėmė daugiau kapitalui intensyvių projektų.

Savo apžvalgoje „Investuok Lietuvoje“ pateikia ir išsamią 62 užsienio kapitalo kompanijų apklausą. Beveik 68% apklausų kompanijų nurodė planuojančios 2023-2024 metais sukurti naujas funkcijas arba stipriai plėsti jau esamas. Taip pat, 66% kompanijų nurodė plėsiančios gamybos, 13% – inžinerijos, o 10% – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros funkcijas. Nepaisant ekonominių ir geopolitinių neapibrėžtumų, net 23% kompanijų yra numačiusios plėsti bent dvi savo veiklos funkcijas.

Lietuvos darbo rinkai svarbu tai, kad apklaustos kompanijos šiemet vidutiniškai planuoja samdyti po 46 darbuotojus. Tai daugiau nei buvo nurodyta analogiškoje apklausoje pernai (32). Apskritai net 77% apklaustų kompanijų šiemet planuoja samdyti naujų darbuotojų, daugiau kaip trečdalis samdys bent 30 kolegų, o 8 gamintojai samdys bent 100 naujokų.

Pati darbo rinka, tyrimo autorių teigimu, Lietuvoje pademonstravo stebėtiną gebėjimą prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių. Pernai Lietuva užėmė trečią vietą Vidurio ir Rytų Europoje pagal gebėjimą pritraukti ir išlaikyti talentus. Apklausos duomenimis, pernai tarp užsienio investuotojų gamybos srityje fiksuota vos 19% darbuotojų kaita, per metus išaugusi vos 1%. Visos Lietuvos darbuotojų kaitos rodiklis pernai sudarė 30%. Tokie skirtumai nestebina, nes Lietuvoje veikiančios užsienio kompanijos turi geros patirties pritraukiant ir išlaikant talentus.

„Investuok Lietuvoje“ tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje išlieka glaudus užsienio investuotojų ir vietos ugdymo įstaigų bendradarbiavimas. Apie pusė apklaustų kompanijų nurodė turinčios nuolatines partnerystes su aukštosiomis ar profesinėmis mokyklomis. Net 67% ryšius su ugdymo įstaiga turinčių kompanijų bendradarbiauja su daugiau kaip viena mokykla.

Nors bendradarbiavimas su ugdymo įstaigomis tarp užsienio investuotojų yra gana įprastas, ne visos kompanijos renkasi šį kelią. 40% to nedarančių įmonių teigia, kad joms tai tiesiog neaktualu. Visgi tarp kitų įmonių priežastys yra kompleksiškesnės: vieniems investuotojams trūksta informacijos apie galimybes, kitos mano, kad nėra jų poreikius tenkinančių ugdymo įstaigų.

Nepriklausomai nuo to, bendradarbiauja užsienio investuotojas su ugdymo įstaiga ar ne, pagrindinis darbuotojų kompetencijų kėlimo būdas įmonėse buvo vidiniai mokymai. Net 82% apklaustų įmonių ugdo savo darbuotojus organizacijos viduje ir planuoja tai tęsti šiemet. Apklausos duomenimis, net 92% užsienio kapitalo gamybos kompanijų turi vienos ar kitos formos darbuotojų tobulėjimo programų. Tai nestebina, nes vis labiau automatizuojamos gamybos akivaizdoje įmonėms vis labiau aktualūs skaitmeniniai ir techniniai kolegų įgūdžiai.

Klaipėda „Investuok Lietuvoje“ tyrime nurodytas kaip miestas su pagrindinėmis uosto inžinerijos, metalų, plastikų ir maisto pramonės kompetencijomis. Uostamiestyje gamybos srityje pernai dirbo beveik 29 tūkst. darbuotojų – santykinai daugiau nei Kaune ar Vilniuje. Nedarbas Klaipėdoje pernai siekė 5,9% – kiek daugiau nei Kauna ar Vilniuje, bet mažiau nei kituose pagrindiniuose šalies miestuose. Taip pat, pernai prasidėjusiais mokslo metais Klaipėdoje mokslus pradėjo beveik 11 tūkst. studentų.

„Investuok Lietuvoje“ tyrimas ir apklausa taip pat nagrinėjo tokius aspektus kaip tiekimo grandinės ir įmonių atsakas į trikdžius, darbuotojų įvairovė ir įtraukimas, samdymo laikai, nefinansinės darbuotojų paskatos, energetika, socialinė atsakomybė ar nekilnojamasis turtas.

„SIRIN Development“ ir „Biokona“ statybos projektai Kauno LEZ

Įspūdinga plėtra Kauno LEZ !

Šiuo metu Jėgainės gatvėje vykdomi „SIRIN Development“ ir „Biokona“ statybos projektai.

Pirmaujanti biodujų jėgainių ir susijusių technologijų gamintoja „Biokona“ 0,6 ha žemės sklype stato naują 1500 kvadratinių metrų ploto gamybos padalinį. Naujajame objekte daugiausia dėmesio bus skiriama modulinės įrangos gamybai ir metalo apdirbimui.

Nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė SIRIN Development pradėjo pirmąjį sandėlių kompleksostatybos etapą Kauno LEZ. Šis pradinis etapas, apimantis įspūdingą 16 000 kvadratinių metrų plotą, vyksta 3,6 ha žemės sklype.

„Plus Windows“ plėtra Šiaulių LEZ

Norvegijos įmonė „Plus Windows“ baigia priestato statybą Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje! Jame bus įkurtas aliuminio gaminių skyrius.

Ši plėtra leis įmonei padidinti pajėgumus, geriau valdyti atsargas, sukurti naujų darbo vietų ir patenkinti augančius vartotojų poreikius. Planuojama, kad šių metų apyvarta turėtų siekti apie 9,2 mln. eurų, nes aliuminio sektoriaus paklausa nuolat auga. 

Pirmąjį statybų etapą bendrovė baigė 2021 m. Tais metais iš nuomojamų patalpų Kuršėnuose, Šiaulių rajone, kompanija persikėlė į naują beveik 5000 kv.m gamyklą, į kurią dalis įrangos perkelta iš Norvegijos. 

„Pon.Bike“ gamyklos statybų pradžia Kėdainių LEZ

Vasario 23 d. Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje „PonBike“ gamyklos pastato pamatuose buvo įkasta simbolinė laiko kapsulė.

„Pon.Bike parodytas pasitikėjimas Lietuva ir ypač Kėdainių LEZ yra svarbus rodiklis verslui, kuris dar svarsto galimas lokacijas investicijoms. Jei „Pon.Bike“ pasitikėjo mumis, galite ir Jūs pasitikėti mumis“, – sako Kėdainių LEZ valdybosGiedrius Valuckas. 

„Pon.Bike“ gamykla pradės veikti 2024 m. vasarą. Iki to laiko dviračių gamintojas planuoja sukurti 300 naujų darbo vietų Lietuvoje, padvigubinant skaičių iki 600 darbuotojų.

Kėdainių gamyklai Ūkio ir inovacijų ministerija suteikė stambaus investicinio projekto statusą. Turint šį statusą naujiems investuotojams daug lengviau įsikurti Lietuvoje.

Statybų pradžios ceremonijoje dalyvavo LR ūkio ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, „Pon.Bike“ viceprezidentas veiklai Janco van der Heidenas, Kėdainių LEZ valdybos pirmininkas Domas Dargis ir kt. svečiai.

Keletas svarbių faktų apie Pon.Bike gamyklą:

– Tai bus aštuntoji įmonės gamykla, kuri atitiks aukščiausius tvarumo ir švarios gamybos standartus, naudojant šiuolaikines technologijas. Kitos įmonės gamyklos yra Nyderlanduose, Vokietijoje, JAV ir Brazilijoje.

– Kai gamykla veiks pilnu pajėgumu, per metus bus pagaminama iki 450 000 dviračių.

– Naujoje gamykloje bus surenkami įvairių pasaulyje žinomų prekių ženklų, įskaitant Gazelle, Kalkhoff, Focus ir Urban Arrow, dviračiai.

VIDEO: https://fb.watch/kj94nLjvql/

Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų investicijos ir plėtra – ar pasiekėme užsibrėžtų tikslų?

Nepaisant geopolitinių, ekonominių, energetinių išteklių iššūkių 2022 – ieji Lietuvos laisvosioms ekonominėms zonoms buvo pakankamai palankūs. Vyko LEZ teritorijose dirbančių įmonių plėtros projektai, buvo didinami gamybiniai pajėgumai, o Valdymo bendrovės tobulino infrastruktūros sprendimus. Įsikūrimo galimybėmis LEZ teritorijose aktyviai domėjosi Lietuvos ir užsienio kompanijos, artimiausioje ateityje planuojančios reikšmingas investicijas.

Lietuvoje veikiančių septynių LEZ Valdymo bendrovių vadovai, paklausti apie potencialių investuotojų užklausas 2022-aisiais, dalinasi savo įžvalgomis. Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos (LAFEZ) prezidentė ir Akmenės LEZ direktorė Lina Mockutė džiaugiasi, kad „nepaisant visų iššūkių, sugebėjome išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir susidomėjimą. Užsienio investuotojų akyse Lietuva išlieka  patraukli valstybė verslui, tai liudija išaugęs užklausų skaičius, nors strateginiai sprendimai kurtis LEZ teritorijose priimami kur kas nuosaikiau. 2022 m. pasitaikė ir itin įdomių užklausų, kuomet, pavyzdžiui, užsienio kapitalo įmonės pageidavo įsikurti ir pradėti gamybą vos per keletą mėnesių“. Vadovė pastebi, kad per paskutinius keletą metų investuotojų poreikiai kito, įsikūrimo greitis tapo svarbiu prioritetu.

Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis pastebi – „geopolitiniai iššūkiai neišvengiamai turėjo įtakos atsargesniam potencialių investuotojų rizikų vertinimui. Nepaisant to, 2022 metai buvo antri geriausi subnuomoto ploto atžvilgiu – viso investuotojai išsinuomojo 28,9 ha žemės su parengta infrastruktūra“. Kauno LEZ atstovų teigimu, praėję metai parodė, kad nepaisant įvairių iššūkių, investuotojai planuotų projektų neatsisakė. To rezultatas – stabilus tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojų projektų srautas į plyną lauką. „Pagrindinė ir svarbiausia valdymo bendrovės užduotis – vystyti infrastruktūrą bei rasti tinkamus sprendimus siekiant pasiūlyti įvairaus dydžio sklypus, kurie tikslingai atlieptų potencialių investuotojų poreikius“ – komentuoja V. Petružis. 

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas akcentuoja, kad „nors dėl geopolitinių priežasčių naujų ryškių klientų ir sutarčių pernai neturėjome, užklausų skaičius išaugo. 2021 m. turėjome 41 užklausą, o pernai – jau 77. Didžioji dalis interesantų buvo iš Lietuvos, tačiau sulaukėme itin daug užklausų iš Ukrainos, taip pat galimybėmis domėjosi Skandinavijos ir ES kompanijos”. Anksčiau numatytus investicijų ir plėtros planus, nepaisant karo, pernai tęsė praktiškai visi nauji ir esami investuotojai. Pernai Klaipėdos LEZ turėjo apie 10 aktyvių interesantų, kurie bent laikinai sustabdė savo planus, tačiau įprasta, kad ne visos užklausos konvertuojasi į sėkmingai įgyvendinamus projektus. Pagrindinės priežastys pristabdyti planus praėjusiais metais, vadovo teigimu, buvo karas, nežinomybė dėl makroekonominės padėties, krizinės nuotaikos, mažėjantis vartojimas, stipriai pabrangusi energija, augančios darbo jėgos sąnaudos ir didėjanti konkurencija dėl investicijų.

Kėdainių ir Šiaulių LEZ Valdybos nario Giedriaus Valucko teigimu, „praėję metai buvo daugiau galimybių studijų metai. Tai parodo ir potencialių investuotojų užklausos, kurios yra rinkos tyrimų lygio. Esame pasirašę ir ketinimų protokolų, kurie, palankiai susiklosčius ekonominei situacijai, tikimės, kad virs realiais projektais“.

LEZ investicijos ir plėtra

Vos keletą metų veikianti Akmenės LEZ gali pasidžiaugti sparčiu augimu ir dar vienu sėkmingu 2022 metų projektu – VMG grupė kartu su kitais investuotojais ,,Hanner” ir BRAITIN valdomu investiciniu fondu „Baltic Industrial Fund II“ pirmu etapu už 100 mln. Eur yra suplanavusi išplėtoti organinių statybos konstrukcijų gamybą. Ši investicija orientuota į Europos Sąjungos Žaliąjį kursą, o gamykla turi potencialo Lietuvą paversti šių gaminių eksporto epicentru. Akmenės LEZ vaidmuo šio investicinio projekto pradžioje buvo itin reikšmingas, inicijuotos investicijos į gamybinio pastato statybą, todėl tai sudarė palankias ir patrauklias sąlygas pritraukti potencialius investuotojus. 

2022 metais Kauno LEZ investuotojai laikėsi suplanuotų projektų – statybas pradėjo Singapūro gyvybės mokslų įmonė „Esco Medical Technologies“, NT vystytojai „Sirin Development“, projektus toliau įgyvendino „Eika Asset Management“ statantys logistikos centrą „Tamro Baltics“, Lenkijos langų gamintojai „Press Glass“ bei kiti investuotojai. Pastaraisiais metais Kauno LEZ pritraukė 7 naujus projektus, iš kurių 2 nauji klientai ir 5 jau įsikūrusių įmonių plėtros. Per visą laikotarpį klientai investavo 1,35 mlrd. eurų, iš kurių 120 mln. eurų pritraukta 2022 metais. Tuo tarpu valdymo bendrovė toliau vystė vidinę infrastruktūrą – pradėtas paskutinis Gamybos g., ateityje sujungsiančios LEZ 1 ir LEZ 2 teritorijas, statybos etapas, pradėta tiesti papildoma gatvės atkarpa LEZ 2 teritorijoje bei vystomi kiti projektai skirti kurti lankstų produktą potencialiems investuotojams.  

20-ies metų Klaipėdos LEZ įdirbis bei gera esamų investuotojų patirtis prisidėjo prie to, kad teritorijos įmonės šiuo sudėtingu metu veikė stabiliai: nebuvo ryškių bankrotų ar pasitraukimų, atlaikytos stringančios tiekimo grandinės, per metus kone patrigubėjo ir panašiais tempais toliau augs saulės energetikos projektų. Didžioji dalis įmonių išlaikė esamus darbuotojus, tęsė ir įgyvendino iki karo suplanuotus projektus. Klaipėdos LEZ patrauklumą vystyti verslą patvirtina esamų klientų 2022 m. užbaigti ir tęsiami plėtros projektai tokie, kaip REHAU, “Mestilla”, „Elme Metall”, „Lavango”, „Retal Baltic Films”, „Smart Box”, „Finegri”, „Dancer”, “Albright” ir kt.. Džiugina, kad investuotojai svarsto ne tik didinti gamybos apimtis, bet ir imtis naujų, iki tol nevykdytų veiklų.  Klaipėdos LEZ veikia 46 klientai iš 18-os valstybių, o iš viso – daugiau kaip 100 verslų. Teritorijoje iš viso dirba apie 5000 darbuotojų. Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios 2002 m. pritraukta  783 mln. EUR investicijų.

2022 m. Kėdainių LEZ pasirašė sutartį su pasaulio dviračių gamybos lydere „PON Bike“, kuri šiuo metu jau yra pradėjusi 40.000 kv. m. gamyklos statybas. Planuojama, kad ši gamykla gamins beveik pusę milijono dviračių per metus. Taip pat pasirašyta sutartis su suomių kapitalo kompanija „Maler“, kuri planuoja statyti aukštos automatizacijos vidutinio tankio medienos plaušo plokščių gamyklą. Suplanuota, kad per keletą metų šios abi įmonės įdarbins virš 700 žmonių ir investuotuos daugiau kaip 35 mln. eurų. 

2022 m. Marijampolės LEZ pritraukė naują investuotoją – UAB „Divaks“, čia iškils nauja gamykla, kurioje bus gaminami aukštos pridėtinės vertės maistiniai baltymai. Gamykloje planuojama įkurti apie 100 naujų darbo vietų, dauguma jų – aukštos kvalifikacijos specialistai. Marijampolės LEZ toliau sėkmingai plėtojama 3 M: maistas, metalas, mediena – strategija, vystant naują per 20 ha Marijampolės LEZ teritoriją.

2022 m. Panevėžio LEZ „Ekornes“ įmonių grupė baigė plėtrą, kurios metu gamybos ir logistikos centrą išplėtė iki 29 000 kv.m., kuriame šiuo metu dirba beveik 300 žmonių. Praėjusiais metais „AQ Wiring Systems“ baigė statyti ir pradėjo veiklą 17.000 kv.m. patalpose su 1213 darbuotojais. „AR Maistas“ stato 3000 kv.m. pastatą moderniai kepyklai, projektą planuojama baigti šįmet. UAB „Arginta Engineering“ planuoja gamyklos statybos darbus, kurioje per kelerius metus bus įdarbinta per 300 darbuotojų. 

Šiaulių LEZ sėkmingai ir laiku buvo įgyvendintas DPD skirstymo terminalas, kurio statybos pradėtos 2022 balandį. Taip pat prasidėjo 42 000 kv. m. „VILMERS“ fabriko statybos, kuriame planuojama sukurti 800 darbo vietų. Per šiuos metus fiksuojamas ženklus darbuotojų skaičiaus augimas abiejų LEZ įmonėse: nuo 240 iki 331 Šiaulių LEZ bei nuo 171 iki 205 Kėdainių LEZ.

Disponuojamos įrengtos patalpos greitam investuotojų įsikūrimui

Akmenės LEZ prioritetas – gamybos investicijų pritraukimas, todėl šiuo metu yra projektuojamas 20 000 kv.m. tipinės gamybinės paskirties pastatas, kurio statybas ketinama pradėti dar šįmet. 

2022 metais Kauno LEZ apie 15 ha žemės buvo subnuomota nekilnojamo turto vystytojams. Šiuo metu LEZ 1 teritorijoje planuojami ar jau pradėti keli dideli NT vystytojų projektai – SIRIN Development suplanavę pastatyti 63 000 kv. m. sandėliavimo ir administracinių patalpų ir REES projektuoja antrąjį „LEZ verslo parko“ etapą, kuriuo vystys apie 24 000 kv. m. daugiafunkcinių patalpų projektą. 

Klaipėdos LEZ artimiausiu metu planuojama pradėti vystyti  apie 8000 kv.m. ploto FlexStart 3 projektą, kuris daugiau ar mažiau atitinka prognozuojamą poreikį šių metų bėgyje.

Marijampolės LEZ projektuoja ir sekančiais metais pateiks rinkai apie 5000 kv.m. gamybinį pastatą nuomai. 

Panevėžio LEZ jau veikia kompanijos, kurios vysto pastatų nuomai veiklą LEZ teritorijoje. 

Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje projektuojamas beveik 17.000 kv. m. ploto pastatą, kurio statybas ketinama pradėti 2024 m. ir pirmuoju etapu pastatyti pusę pastato ploto – apie 8500 kv.m. 

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – jau artimoje ateityje

Natūralu, kad vykstant investiciniams projektams, išauga didesnis kvalifikuotos bei kuriančios aukštą pridėtinę vertę darbo jėgos poreikis. Giedrius Valuckas, Šiaulių ir Kėdainių LEZ Valdybos narys teigia: „Mane labiausiai neramina pagrindinis Lietuvos resursas – darbuotojų potencialas ir jų kompetencijos. Mes, LEZ, orientuojamės į gamybinių projektų investicijų pritraukimą, pozicionuodami Lietuvą kaip šalį, gebančią generuoti aukštą pridėtinę vertę. Tačiau šiandien darbo rinkoje surinktume mažiau negu 50 000 reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Vien tik įvertinus dabartinių investuotojų poreikius bei plėtros planus, penkerių metų perspektyvoje jau turėsime deficitą. Tad nacionaliniu lygmeniu reikia konkrečių žingsnių, patenkinančių naujų investuotojų poreikius būtent kvalifikuotos darbo jėgos srityje. LAFEZ prezidentė ir Akmenės LEZ direktorė L. Mockutė teigia, jog LEZ ypač glaudžiai bendradarbiauja su regiono Švietimo įstaigomis ir jungtinių renginių/vizitų/prezentacijų metu skatina jaunuolius rinktis gamybos industrijai reikalingas specializacijas bei likti dirbti Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Dedamos aktyvios pastangos siekiant „auginti“ būsimus darbuotojus, motyvuojant juos patraukliomis darbo sąlygomis, karjeros perspektyvomis, išplėtota miesto infrastruktūra ir pan. L. Mockutė pripažįsta, kad aukštą pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai, jų kompetencijų skatinimas turi tapti vienu iš Valstybės prioritetų.

Nors Lietuva vis dar yra patraukli valstybė investuotojams, tačiau geopolitiniai ir ekonominiai iššūkiai daro įtaką galutiniam sprendimo investuoti priėmimui. Kita vertus, užklausų skaičius auga, toliau vyksta derybos su potencialiais investuotojais ir jau artimiausioje perspektyvoje galima tikėtis naujų kompanijų sėkmės istorijų. L. Mockutė akcentuoja, kad tobulinant infrastruktūrą, suteikiant galimybę ypač greitai įsikurti naujiems verslams, Lietuvos laisvosios ekonominės zonos taps dar patrauklesnės potencialiems investuotojams ir prisidės prie šalies ekonomikos augimo. 

„Albright Lietuva“ išsiplėtė Klaipėdos LEZ „FlexStart 2“ pastate

Klaipėdos LEZ veikianti Didžiosios Britanijos kapitalo elektros jungiklių gamintoja UAB „Albright Lietuva“ sausį užbaigė 1,5 mln. EUR vertės plėtros projektą specializuotame gamybos pastate „FlexStart 2“. Į naujas patalpas bendrovė perkėlė visą elektros kontaktų litavimo veiklą bei įkūrė naują štampavimo padalinį.

Nuo 2007 nuosavame pastate Klaipėdos LEZ teritorijoje veikianti „Albright Lietuva“ jau kurį laiką nagrinėjo įvairias plėtros galimybes, bet galiausiai nutarė plėstis į LEZ valdymo bendrovės vystomą „FlexStart 2“ projektą.

„Nutarėme į „FlexStart 2“ iškelti kontaktų litavimo padalinį, nes nuosavame pastate labai trūko patalpų sandėliavimui. Netrukus gimė mintis naujose patalpose ne tik lituoti kontaktus, bet ir patiems gaminti jiems ruošinius. Anksčiau juos gaudavome iš išorinių tiekėjų. Todėl šis žingsnis yra tiek veiklos perkėlimas, tiek plėtra ir naujos funkcijos. Visa tai užtikrins savalaikį kontaktų tiekimą jungiklių gamybai ir minimizuos logistikos sąnaudas“, – komentuoja „Albright Lietuva“ vykdantysis direktorius Ramūnas Barcevičius.

Plėtros projektą „FlexStart 2“ pastate bendrovė pradėjo rugsėjį, o užbaigė – pačioje šių metų pradžioje. Pasak „Albright Lietuva“ vadovo, sprendimą keltis į šį pastatą lėmė ne tik kaimynystė, bet ir galimybė greitai pritaikyti patalpas individualiems poreikiams. Naujosiose patalpose jau dirba 25 įmonės kolegos, jų skaičius gali vėliau augti iki 30.

Bendrovė išsinuomojo 1.000 kv. m ploto patalpas ir veikia po tuo pačiu stogu kaip „Retal Baltic Films“ ir kitos įmonės. Visas „FlexStart 2“ plotas sudaro 8500 kv. m. Pirmasis, dar 2017-18 m. LEZ valdymo bendrovės išvystytas lankstusis gamybos pastatas „FlexStart“ iškart buvo pilnai išnuomotas ir pelnė „Financial Times“ grupės leidinio apdovanojimą už greito investuotojų įsikūrimo sprendimus.

Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, tai jau antras esamo LEZ investuotojo žingsnis į „FlexStart“ pastatus per kelis mėnesius. Neseniai apie plėtrą „FlexStart 2“ paskelbė ir pakuočių gamintoja UAB „Retal Baltic Films“.

„Šis „Albright Lietuva“ žingsnis ir vėl iliustruoja lanksčiųjų gamybos pastatų universalumą. Vienais laikotarpiais paruošta infrastruktūra mums padeda lengviau derėtis su naujais investuotojais, o šiais laikais džiaugiamės galėdami pasiūlyti greitos plėtros galimybių ir esamiems verslo bendruomenės nariams. Pasiteisinus pirmiesiems dviem „FlexStart“ pastatams, nagrinėjame galimybes plėtoti ir trečiąjį“, – sako LEZ vadovas.

Išankstiniais duomenimis, 2022 m. „Albright Lietuva“ apyvarta siekė 25 mln. EUR ir buvo 19% didesnė nei ankstesniais metais. Šiemet bendrovė tikisi 14% augimo, tačiau prognozes ir planus kol kas sunkina sudėtinga pasaulinė verslo aplinka.

“Esco Medical Technologies” naujai statomoje gamykloje ne tik gamins, bet ir kurs medicininę įrangą

Prieš dešimtmetį pradėję nuo trijų darbuotojų, šiandien UAB „Esco Medical Technologies“ jų turi jau daugiau kaip 70 ir aktyviai dairosi naujų – o erdves platėjantiems užmojams ir augančioms komandos pajėgoms įkurdinti statosi Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) išsinuomotame sklype. Čia iškils medicininės įrangos gamykla, į kurią planuojama investuoti apie 15 milijonų eurų.

Viena iš Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) veiklos strateginių krypčių yra orientuota į pritraukimą aukštųjų technologijų srityje veikiančių įmonių, kurios užsiima moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir inovacijų kūrimu (MTEPI). Būtent tokia yra įrangą vaisingumo klinikoms ir laboratorijoms kurianti ir gaminanti UAB „Esco Medical Technologies“, šį lapkritį paskelbusi apie savo naujosios medicininės įrangos gamyklos statybos pradžią.

Kaune įmonė darbuojasi jau dešimtmetį. Pradėjusi kaip laboratorinės ir farmacinės įrangos gamintojai, lietuvių ir danų komanda sukūrė pirmąjį inkubatorių.

„Jau tuomet turėjome ir produktą, ir žmones, išmanančius rinkos specifiką, tad pasiūlėme gyvybės mokslų kompanijai „Esco“ investuoti į naujai kuriamą įmonę, kuri kurtų ir gamintų medicininę įrangą konkrečiai dirbtinio apvaisinimo laboratorijoms,“ – pradžią prisimena Singapūro akcininkų valdomos „Esco Lifesciences“ atstovas Evaldas Pečiūnas.

2010 įkūrus įmonę „AT Medical“, kurios dalį įsigijo „Esco“, joje dirbo 3 žmonės, gamindami vieną produktą. Per dvejus metus kolektyvas išaugo iki beveik 15 žmonių, o asortimentas – iki  4 modelių įrenginių. 2015 m. „Esco“ jau tapo puikiai atpažįstamu vardu medicininės įrangos rinkoje ir vienu iš pirmaujančių inkubatorių gamintojų. O 2018 m. „Esco“ grupė įsigijo likusius UAB „AT Medical“ aktyvus ir įmonė buvo pervadinta į „Esco Medical Technologies“.

Šiuo metu įmonėje gaminama daugiau nei 10 skirtingų įrenginių ir kuriami nauji: Lietuvoje sukurti ir pagaminami visi „Miri“ serijos inkubatoriai, kauniečiai gamina ir benchtop bei timelapse inkubatorius, validavimo sistemas, laminarus, skirtus IVF (dirbtinio apvaisinimo) procesams.

Kaunas džiugina puikiais specialistais, bet programuotojų – dar stinga

Įmonė turi 75 darbuotojus ir aktyviai ieško naujų. Šiuo metu čia dirba mechanikos, elektronikos inžinieriai, programuotojai, IT specialistai.

„Sprendžiant iš to, kaip atsigauna rinka, esu tikras, kad mums reikės nemažai naujų komandos narių. Vien per pastarąjį mėnesį įdarbinome 4 žmones, deja, kol kas mus riboja vietos stygius, tad nekantraudami laukiame iškylant naujojo pastato Kauno LEZ‘e“, – pasakoja E. Pečiūnas.

Vertindami Kauno regiono darbo rinkos padėtį įmonės atstovai tvirtina neturintys kuo skųstis ir džiaugiasi, kad prisijungia puikūs, darbštūs žmonės, atsakingai ir kruopščiai atliekantys savo darbą, aktyviai dalyvaujantys įmonės gyvenime. Tiesa, išlieka bendra tendencija – programuotojų stygius.

„Kol kas nesugebame jų prisitraukti tiek, kiek norėtume – galbūt  dar neradome tinkamo paieškos būdo ar nepasiūlome to, ko tokie specialistai tikisi? Kiek pastebiu, ši problema aktuali ne mums vieniems,“ – svarsto „Esco“ atstovas.

Reikiamus žmones įmonė savo pozicijoms tiek išsiaugina iš ką tik studijas baigusių ar dar tebestudijuojančių jaunų žmonių, tiek pritraukia patyrusius specialistus iš kitų panašaus profilio verslų. Tačiau net pastariesiems prireikia laiko išmokti, perprasti subtilybes, būtinas sėkmingam darbui su „Esco“ produktais.

„Užsieniečių tiesiogiai neviliojame, pakanka vietinių specialistų, bendradarbiaujame su kolegomis iš kitų grupės padalinių. Be to, visada džiaugiamės galėdami pateikti patrauklius pasiūlymus ir į Lietuvą iš užsienio grįžtantiems žmonėms, kurie, padarę sėkmingą karjerą svetur, nusprendžia savo patirtį panaudoti ne mažiau sėkmingiems darbams čia, Lietuvoje,“ – apie specialistų pritraukimą pasakoja E. Pečiūnas.

Nauji produktai – imlūs laikui

Kaune „Esco“ ne tik gamina produktus, bet ir juos kuria. Įmonės R&D skyriuje darbuojasi mechanikos, elektronikos inžinieriai, taip pat programuotojai, biologai – iš viso apie 10 žmonių. Dar 8 žmonės prie inovatyvių produktų kūrimo dirba padalinyje Danijoje.

Tuo tikslu glaudžiai bendradarbiaujama su mokslininkais iš įvairių Lietuvos ir užsienio universitetų. Kalbėdamas apie partnerystes su aukštojo mokslo įstaigomis, E. Pečiūnas mini sėkmingą ilgametį bendradarbiavimą su prof. Vidu Raudoniu iš Kauno technologijos universiteto, puikių rezultatų pasiekti padėjusius mokslininkus iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto fizikų konsultacijas.

„Galiu tik pasidžiaugti visais šiais ryšiais ir kad, nepaisant didelio mokslo žmonių užimtumo, visada sulaukiame aukščiausio lygio geranoriškos jų pagalbos. Beje, mums padeda ir užsienio mokslininkai – Austrijos, Ispanijos universitetų specialistai. Sunkiai įsivaizduočiau įmonės augimą, naujos įrangos kūrimą be tokio bendradarbiavimo“.

Įprastai naujų gaminių sukūrimo poreikį padiktuoja tiek klientai, tiek paties gamintojo įžvalgos ir identifikavimas, stengiantis užbėgti į priekį ir pasiūlyti naują požiūrį į kai kuriuos procesus. Tačiau pristatyti naujienas – užtrunka:  nuo idėjos iki vartotojo produktas paprastai keliauja ne mažiau kaip dvejus metus, o kai kurie projektai „Esco“ vystomi jau 4-5 metus ir vis dar nėra pasiekę finišo tiesiosios.

Kuriamiems aukštų technologijų produktams reikalingos ir atitinkamos žinios, kuriomis gamintojas dalijasi susitikimų, mokymų metu. Šie organizuojami technikams iš įvairių pasaulio šalių, mokant, kaip aptarnauti kauniečių gaminamus įrenginius. Todėl naujajame „Esco“ pastate Kauno LEZ numatytas ir vadinamasis show room – salė, kurioje bus eksponuojami visi kompanijos gaminiai. Čia bus organizuojami seminarai, darbinės sesijos, apmokymai potencialiems klientams.

Šiuo metu Kauno LEZ yra pritraukusi 53 užsienio ir vietos investuotojus, taikančius pažangius technologinius sprendimus bei kuriančius inovatyvius produktus. Nuo pirmojo investuotojo 2005 metais, iki šiandien Kauno LEZ teritorijoje sukurta daugiau nei 7 800 darbo vietų, pritraukta daugiau nei 1,2 milijardas eurų tiesioginių investicijų.

Kauno LEZ patrauklumą įvertina ne tik didieji

Nors paprastai kalbėdami apie verslus, kurie keliasi į laisvąsias ekonomines zonas, įsivaizduojame stambias plyno lauko investicijas ir erdvius gamybinius ar logistinius pastatus, tačiau iš tiesų LEZ‘ų privalumus vis labiau įvertina ir galimybių juose įsikurti atranda ir tos įmonės, kurių ploto poreikiai kur kas kuklesni. Kaip rodo Kauno LEZ pavyzdys, tokių įmonių pasirinkimui didelės įtakos turi sinergija su kitais teritorijoje jau veikiančiais verslais, itin patogus susisiekimas ir, žinoma, galiojančios mokestinės lengvatos.

Patraukė technologijų pramonės ir oro uosto kaimynystė

Vienu tokių smulkesnius verslus atstovaujančių naujakurių Kauno LEZ tapo UAB „SKYCO AE“ – projektavimo ir gamybos įmonė, orientuota į aviacijai skirtus produktus ir gaminius.

Įmonė specializuojasi projektavimo, prototipavimo ir gamybos paslaugose, turi platų gamybos pajėgumų spektrą, įskaitant metalinių, kompozitinių, plastikinių gaminių gamybą pagal aviacijos kokybės standartus. Tad ne atsitiktinai kalbėdami apie persikraustymą į Kauno LEZ, kompanijos atstovai pirmuoju juos patraukusiu dalyku mini šalia LEZ‘o esantį Kauno oro uostą.

„Ieškodami naujos vietos plėtrai bei tolimesniam augimui į Kauno LEZ atsigręžėme dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai galimybė pasinaudoti tokiais LEZ privalumais kaip išvystyta infrastruktūra ir lengvatos. Bet ne mažiau svarbu ir potencialių partnerių kaimynystė bei protų susitelkimas vienoje vietoje. Mūsų srityje dažnai tenka pasinaudoti specializuotų kompanijų paslaugomis procesams, kuriuos vystyti pas save būtų neekonomiška, todėl technologijų pramonės kaimynystė yra itin naudinga taupant laiką ir kitus resursus. Didelę įtaką vietos pasirinkimui turėjo ir strateginė mūsų sričiai vieta – įsikūrėme šalia Kauno oro uosto, kuriame telkiasi didžiausios orlaivių techninio aptarnavimo kompanijos. O tai reiškia, kad atsiveria glaudesnės bendradarbiavimo galimybės. Galiausiai, Kauno LEZ turi tikrai gerą susisiekimą ir tai palengvina mūsų darbuotojų, tiekėjų ir klientų keliones,“ – motyvus įsikurti Kauno LEZ vardija „SKYCO AE“ direktorius Gytis Leonavičius.

Įmonė bendradarbiauja ne tik su greta esančiais verslais, bet ir mezga glaudžias partnerystes su aukštosiomis mokyklomis: jau šį pavasarį pradėtas bendradarbiavimas su Kauno technologijos universitetu (KTU), priimamos praktikantų grupės, prisiedama prie kursinių ir baigiamųjų darbų temų siūlymo, stengiantis, kad temos atitiktų pramonės aktualijas, o projektai būtų vystomi praktinio pritaikomumo link.

Kadangi aviacijos projektavimo / gamybos veikla yra neatsiejama nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentų, „SKYCO AE“ įsilieja ir į Kauno LEZ prioritetuose esančių MTEPI veiklas vykdančių įmonių gretas.  

„Jei vienoje mūsų veiklos kryptyje – komercinių orlaivių komponentų projektavimui ir gamybai, labiau reikalingi taikomieji tyrimai, skaičiavimai, bandymai sertifikuotose laboratorijose, tai kitoje kryptyje – eksperimentiniams lengvosios aviacijos projektams, būdingi platesni moksliniai–techniniai tyrimai ir eksperimentinė veikla (aerodinamikos, kompozitų stiprumo ir technologijų, elektrinių ir EDF tipo jėgainių bei kitose srityse),“ – aiškina Gytis Leonavičius, kurio vadovaujama įmonė yra užsibrėžusi ne tik plėsti Lietuvos aviacijos projektavimo ir gamybos pajėgumus pagal Europinius standartus, bet ir kelti aviacijos specialistų kvalifikaciją bei prisidėti kuriant Lietuvą, kaip Šiaurės / Rytų Europos aviacijos centrą.

Įkvėpė ir užsienio kolegų pavyzdys

Kitai Kauno LEZ veikiančiai įmonei – UAB „Timbela & Ko“ pokyčius padiktavo pandemijos laikotarpis. Ilgus metus dirbę kaip medienos gaminių, skirtų sodui, namui ar sodybai, didmenininkas, susidūrę su pandemija netruko pajusti, kad pardavimai prekybos centruose sustojo, todėl teko patiems ieškoti variantų, kaip pasiekti galutinį vartotoją ir jam parduoti gaminius.

„Taip atradome kelią į prekybą internetu – ir jis pasirodė neįtikėtinai sėkmingas. 2020 m. mūsų pardavimai augo 73 %, o 2021 m. – net 93 %“, –  pasakoja įmonės CEO Vilius Grigaitis.

Taip drastiškai išaugę pardavimai privertė ieškoti naujų patalpų, nes kartu su jais augo ir darbuotojų skaičius, kuriems reikėjo užtikrinti komfortiškas darbo sąlygas.

„Jau daug metų važiuodamas pro Kauno LEZ atkreipdavau dėmesį į spartų jo augimą. Neprasprūdo pro akis ir tai, kad lankantis įvairiose šalyse pas verslo partnerius dauguma jų taip pat buvo įsikūrę verslo zonose, kurios leidžia pramonę, sandėlius efektyviai atskirti nuo gyvenamujų zonų. Tad kai pradėjome dairytis vietos plėtrai, nenuostabu, kad žvilgsnis nukrypo būtent į Kauno LEZ. Renkantis biurą pagrindinis dėmesys teko geroms darbo sąlygoms, patogiam susisiekimui ir kelių tinklui, pakankamą vietą darbuotojų autotransporto parkavimui. 2020 m. išsinuomavome biuro patalpas Kauno LEZ‘e, o atsiradus galimybei, nusipirkome vieną iš REES LEZ išvystytų biurų su sandėliu,“ – sako V. Grigaitis.

Šiuo metu „Timbela & Ko“ orientuojasi į DIY tipo surenkamus produktus, kurie gali būti patogiai nugabenti į bet kurią šalį ir paties vartotojo susirenkami pagal gamintojo instrukcijas.

Jų veikloje didelis akcentas tenka tvarumui: naudojama FSC® sertifikuota skandinaviška mediena, iš kurios gamybos procese dėl itin efektyvių inžinerinių sprendimų praktiškai nelieka atliekų – tai leidžia veikti ne tik tvariai, bet ir pasiūlyti klientams konkurencingas kainas.

Prekių asortimente – daugiau kaip 200 įvairių tipų ir dydžių medinių sodo ar vaikų žaidimų namelių, malkinių, konteinerinių, sandėliukų ir kitokių produktų. 92 proc. lietuvių įmonės gaminių yra eksportuojami į Europą (daugiausiai Prancūziją, Vokietiją ir Austriją, taip pat Italiją, Ispaniją ir kt.).

Patraukli NT investicija

Tokioms įmonėms kaip „Timbela & Ko“ galimybę įsigyti Build-To-Suit principu pastatytas verslo patalpas suteikė „LEZ verslo parko“ projektą įgyvendinantys nekilnojamojo turto vystymo ir konsultacijų bendrovė „REES“. Jai idėja statyti tokius verslo objektus gimė matant iš pačios rinkos kylantį poreikį. Kaip yra sakę bendrovės atstovai, rinkoje verslui paprasčiau įsigyti ar išsinuomoti ~800 – 1 000 kv. m ploto patalpas nei mažesnes, ~300–600 kv. m ploto. Todėl buvo nuspręsta pasiūlyti racionalų sprendimą – kokybiškai pastatytus reprezentatyvius pastatus strategiškai patogioje vietoje, kur būtų patogus susisiekimas ir išvystyta bei patikimai prižiūrima infrastruktūra.

Įgyvendinus pirmąjį „LEZ verslo parko“ etapą iš viso buvo pastatyti penki pastatai po maždaug 600 kv. m, kuriuose gali įsikurti 8 įmonės. Suplanuotame antrajame šio projekto etape iškilsiančių pastatų plotas bus apie 24 000 kv. m.

 „REES“ pirmojo etapo patalpų pirkėjais tapo tiek plėtrą vykdantys verslai, tiek į NT investuojančios ir jį nuomojančios bendrovės. Pavyzdžiui, „Adampolis Group“ – viena didžiausių įmonių grupių Lietuvoje, parduodanti, nuomojanti ir aptarnaujanti komercinį, nekomercinį transportą bei spec. techniką. Šalia pagrindinių veiklų, viena iš „Adampolis“ grupės įmonių užsiima ir NT vystymo projektais. Vystomi projektai pilnai orientuoti į klientus, kadangi nauji NT yra statomi pagal kliento poreikius ir tada pradedami nuomoti. Iš viso šiai įmonei Kauno LEZ teritorijoje priklauso 3 pastatai, kurių bendras plotas siekia 1 500 m2 ir šiuo metu yra visas išnuomotas.

Pasak „Adampolis Group“ atstovų, vienas svarbiausių veiksnių, paskatinusių investuoti į Kauno LEZ‘ą – patraukli galimybės greitai rasti nuomininkus ir tik LEZ‘uose suteikiamos galiojančios lengvatos. Kadangi „Adampolis“ grupės valdomi pastatai yra skirti nuomai, šie privalumai pritraukia ir būsimų nuomininkų dėmesį.

Šiuo metu Kauno LEZ yra pritraukusi 53 užsienio ir vietos investuotojus, taikančius pažangius technologinius sprendimus bei kuriančius inovatyvius produktus. Nuo pirmojo investuotojo 2005 metais, iki šiandien Kauno LEZ teritorijoje sukurta daugiau nei 7 800 darbo vietų, pritraukta daugiau nei 1,2 milijardas eurų tiesioginių investicijų.

„Retal Baltic Films“ plečiasi specializuotame Klaipėdos LEZ pastate „FlexStart 2“

Pakuočių gamintoja UAB „Retal Baltic Films“ investuoja 4,5 mln. EUR į naują maistinės APET plėvelės gamybos liniją savo esamose patalpose ir perkelia dalį butelių kamštelių liejimo linijų į Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje baigiamą statyti specializuotą gamybos pastatą „FlexStart 2“. Sprendimas išsinuomoti papildomas patalpas kaimynystėje bendrovei leis į rinką greičiau pristatyti klientų lūkesčius atitinkančius tvariuosius pakuotės produktus.

Nuo 2003 m. Klaipėdos LEZ veikianti maistinės plėvelės ir butelių kamštelių gamintoja „Retal Baltic Films“ dar užpernai modernizavo vieną plėvelės gamybos linijų, dėl ko pernai fiksavo 30% didesnius jos pardavimus. Siekdama patenkinti toliau augantį saugios ir tvarios pakuotės poreikį, kompanija šiemet priėmė sprendimą investuoti į visiškai naują, papildomą plėvelės liejimo liniją, kuri leis pagaminti 25% daugiau produkcijos, pasiekti didesnį gamybinį ir energetinį efektyvumą, ir, svarbiausia, pasiūlyti rinkos vis labiau pageidaujamų pakuotės sprendimų su iki 100% perdirbtos žaliavos.

„Retal Baltic Films“ generalinės direktorės Viktorijos Grižienės teigimu, plėvelės gamybos pajėgumų plėtra jau buvo suplanuota metų pradžioje, tad dabar bendrovė pradeda aktyvų investicijos įgyvendinimo etapą, kurį numatoma užbaigti per pirmą 2023 m. ketvirtį. Tačiau neseniai kompanija priėmė strateginį sprendimą plėtrą vykdyti ne nuosavose patalpose, o dalį veiklos pirmąkart iškeliant į Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės netoliese vystomą lankstųjį gamybos pastatą „FlexStart 2“.

„Mums jau trūko reikalingų gamybinių patalpų. Svarstėme apie jų plėtrą ar naujus nuosavus pastatus, tačiau priėmėme efektyviausią ir greičiausią sprendimą – išsinuomoti 1850 kv. m ploto gamybines patalpas „FlexStart 2“ pastate. Į jas per keletą mėnesių perkelsime dalį esamų HDPE kamštelių liejimo linijų, tad visą plėvelės gamybą, įskaitant būsimąją liniją, galėsime sukoncentruoti viename pastate“, – komentuoja V. Grižienė.

„Retal Baltic Films“ butelių kamštelių gamyba pernai buvo stabili. Kompanija toliau investuoja į naujos kartos tvariųjų pritvirtinto kamštelių dizaino sprendimus, tačiau visą segmentą dar nuo pandemijos pradžios riboja sumažėję turizmo srautai. Savo ruožtu plėvelės verslą nuo pandemijos itin augino išaugęs maisto saugumo poreikis.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, „Retal Baltic Films“ sprendimas išsinuomoti papildomas patalpas užuot plėtus nuosavą infrastruktūrą iliustruoja lanksčiųjų gamybos pastatų „FlexStart“ kuriamų galimybių investuotojams įvairovę.

„Prieš daugiau kaip 5 metus pradėję „FlexStart 1“ rinkoje matėme aiškią problemą: naujiems investuotojams itin aktualus kiekvienas sutaupytas įsikūrimo mėnesis. Tad nors „FlexStart“ pastatai pirmiausia buvo vystomi galvojant apie naujus investuotojus, šiandien galime įsitikinti papildoma jų verte – galimybe greitai plėstis esamai Klaipėdos LEZ investuotojų bendruomenei. Kita vertus, nepaisant dabartinių neapibrėžtumų, turime potencialių klientų, todėl tikimės, kad iki metų pabaigos pasirašysime dar bent porą investicinių sutarčių. Krizės išryškina naujas idėjas“, – teigia E. Kiudulas.

Pirmąjį, 7400 kv. m. ploto „FlexStart 1“ pastatą Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė pradėjo vystyti dar 2017 m., jis buvo iškart pilnai išnuomotas Lietuvos ir užsienio investuotojams. Šis projektas tuomet gavo pirmą pasaulyje „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už investuotojų įsikūrimo greitį. Antrasis, 7700 kv. m ploto „FlexStart 2“ pastatas šiuo metu yra baigiamas vystyti, dalį jo finansuoja Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA). „FlexStart“ pastatus administruoja Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė.

2021 m. „Retal Baltic Films“ apyvarta siekė 56,7 mln. EUR arba 21,5% daugiau nei ankstesniais metais. Daugiausia produkcijos įmonė eksportuoja į Šveicariją, Vokietiją, Lenkiją, Prancūziją, Švediją ir Suomiją, o jos pardavimai Lietuvoje pernai sudaro apie 5%. Kompanijoje dirba apie 200 darbuotojų. „Retal Baltic Films“ Klaipėdoje turi naujų produktų kūrimui bei bandymams skirtą laboratoriją, kuria gali naudotis ir kitų įmonių profesionalai ar akademinės bendruomenės atstovai.

„Retal Baltic Films“ priklauso tarptautinei grupei „RETAL Industries“, Lietuvoje taip pat valdančiai PET žaliavos gamintoją UAB „NEO GROUP“ ir PET ruošinių gamintoją UAB „Retal Lithuania“.

© LAFEZ visos teisės saugomos 2021