Nepaisant pasaulinių iššūkių, Lietuva pernai išliko viena sėkmingiausiai užsienio investicijas pritraukiančių valstybių, nurodoma naujausiame „Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus tyrime. Pernai Lietuva apskritai buvo plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų indekso ES lyderė, taip pat išlaikė trečią vietą pagal vienam gyventojui tenkančias užsienio investuotojų sukurtas darbo vietas, o visas šalies gamybos sektorius pademonstravo bendrą atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti. Be to, „Investuok Lietuvoje“ investuotojų apklausos duomenimis, beveik 70% Lietuvoje veikiančių kompanijų artimiausiais metais planuoja sukurti naujas arba stipriai išplėsti esamas gamybos funkcijas.

Per pastaruosius keletą metų gamybos sektorius patyrė daugybę sukrėtimų: Covid-19 pandemiją, lėmusios gamybos ribojimus, puslaidininkių krizę, energetikos šoką ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinius. Visa tai turėjo ryškų efektą tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautams, rašoma apžvalgoje.

Nepaisant to, Lietuva šiuo laikotarpiu sugebėjo išlaikyti trečią vietą tarp visų ES šalių vertinant tiesioginių užsienio investuotojų sukuriamas darbo vieta vienam gyventojui. Šis rezultatas pasiektas dar priešpandeminiais laikais ir išlaikytas nepaisant visų rinkos sukrėtimų. Lietuva pagal šį kriterijų nusileidžia tik Slovakijai ir Vengrijai. Beje, pačiame Covid įkarštyje 2000 m., Lietuva pagal TUI darbus vienam gyventojui netgi pirmavo visoje ES.

Be to, rašoma apžvalgoje, Lietuva užima trečią vietą Europoje pagal investicijas į ilgalaikį turtą (CAPEX), kurios vidutiniškai aptariamu laikotarpiu augo 22%. Vertinant CAPEX investicijas vienam projektui, jos per šį laikotarpį išaugo net 124%, žymiai daugiau nei ES ar Vidurio ir Rytų Europos vidurkiai. Vienas to paaiškinimų gali būti tai, kad po pandemijos kompanijos ėmė daug labiau investuoti į procesų automatizavimą, kas lėmė daugiau kapitalui intensyvių projektų.

Savo apžvalgoje „Investuok Lietuvoje“ pateikia ir išsamią 62 užsienio kapitalo kompanijų apklausą. Beveik 68% apklausų kompanijų nurodė planuojančios 2023-2024 metais sukurti naujas funkcijas arba stipriai plėsti jau esamas. Taip pat, 66% kompanijų nurodė plėsiančios gamybos, 13% – inžinerijos, o 10% – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros funkcijas. Nepaisant ekonominių ir geopolitinių neapibrėžtumų, net 23% kompanijų yra numačiusios plėsti bent dvi savo veiklos funkcijas.

Lietuvos darbo rinkai svarbu tai, kad apklaustos kompanijos šiemet vidutiniškai planuoja samdyti po 46 darbuotojus. Tai daugiau nei buvo nurodyta analogiškoje apklausoje pernai (32). Apskritai net 77% apklaustų kompanijų šiemet planuoja samdyti naujų darbuotojų, daugiau kaip trečdalis samdys bent 30 kolegų, o 8 gamintojai samdys bent 100 naujokų.

Pati darbo rinka, tyrimo autorių teigimu, Lietuvoje pademonstravo stebėtiną gebėjimą prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių. Pernai Lietuva užėmė trečią vietą Vidurio ir Rytų Europoje pagal gebėjimą pritraukti ir išlaikyti talentus. Apklausos duomenimis, pernai tarp užsienio investuotojų gamybos srityje fiksuota vos 19% darbuotojų kaita, per metus išaugusi vos 1%. Visos Lietuvos darbuotojų kaitos rodiklis pernai sudarė 30%. Tokie skirtumai nestebina, nes Lietuvoje veikiančios užsienio kompanijos turi geros patirties pritraukiant ir išlaikant talentus.

„Investuok Lietuvoje“ tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje išlieka glaudus užsienio investuotojų ir vietos ugdymo įstaigų bendradarbiavimas. Apie pusė apklaustų kompanijų nurodė turinčios nuolatines partnerystes su aukštosiomis ar profesinėmis mokyklomis. Net 67% ryšius su ugdymo įstaiga turinčių kompanijų bendradarbiauja su daugiau kaip viena mokykla.

Nors bendradarbiavimas su ugdymo įstaigomis tarp užsienio investuotojų yra gana įprastas, ne visos kompanijos renkasi šį kelią. 40% to nedarančių įmonių teigia, kad joms tai tiesiog neaktualu. Visgi tarp kitų įmonių priežastys yra kompleksiškesnės: vieniems investuotojams trūksta informacijos apie galimybes, kitos mano, kad nėra jų poreikius tenkinančių ugdymo įstaigų.

Nepriklausomai nuo to, bendradarbiauja užsienio investuotojas su ugdymo įstaiga ar ne, pagrindinis darbuotojų kompetencijų kėlimo būdas įmonėse buvo vidiniai mokymai. Net 82% apklaustų įmonių ugdo savo darbuotojus organizacijos viduje ir planuoja tai tęsti šiemet. Apklausos duomenimis, net 92% užsienio kapitalo gamybos kompanijų turi vienos ar kitos formos darbuotojų tobulėjimo programų. Tai nestebina, nes vis labiau automatizuojamos gamybos akivaizdoje įmonėms vis labiau aktualūs skaitmeniniai ir techniniai kolegų įgūdžiai.

Klaipėda „Investuok Lietuvoje“ tyrime nurodytas kaip miestas su pagrindinėmis uosto inžinerijos, metalų, plastikų ir maisto pramonės kompetencijomis. Uostamiestyje gamybos srityje pernai dirbo beveik 29 tūkst. darbuotojų – santykinai daugiau nei Kaune ar Vilniuje. Nedarbas Klaipėdoje pernai siekė 5,9% – kiek daugiau nei Kauna ar Vilniuje, bet mažiau nei kituose pagrindiniuose šalies miestuose. Taip pat, pernai prasidėjusiais mokslo metais Klaipėdoje mokslus pradėjo beveik 11 tūkst. studentų.

„Investuok Lietuvoje“ tyrimas ir apklausa taip pat nagrinėjo tokius aspektus kaip tiekimo grandinės ir įmonių atsakas į trikdžius, darbuotojų įvairovė ir įtraukimas, samdymo laikai, nefinansinės darbuotojų paskatos, energetika, socialinė atsakomybė ar nekilnojamasis turtas.

Manufacturing Sector Report 2023

Norvegijos įmonė „Plus Windows“ baigia priestato statybą Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje! Jame bus įkurtas aliuminio gaminių skyrius.

Ši plėtra leis įmonei padidinti pajėgumus, geriau valdyti atsargas, sukurti naujų darbo vietų ir patenkinti augančius vartotojų poreikius. Planuojama, kad šių metų apyvarta turėtų siekti apie 9,2 mln. eurų, nes aliuminio sektoriaus paklausa nuolat auga. 

Pirmąjį statybų etapą bendrovė baigė 2021 m. Tais metais iš nuomojamų patalpų Kuršėnuose, Šiaulių rajone, kompanija persikėlė į naują beveik 5000 kv.m gamyklą, į kurią dalis įrangos perkelta iš Norvegijos. 

Nepaisant geopolitinių, ekonominių, energetinių išteklių iššūkių 2022 – ieji Lietuvos laisvosioms ekonominėms zonoms buvo pakankamai palankūs. Vyko LEZ teritorijose dirbančių įmonių plėtros projektai, buvo didinami gamybiniai pajėgumai, o Valdymo bendrovės tobulino infrastruktūros sprendimus. Įsikūrimo galimybėmis LEZ teritorijose aktyviai domėjosi Lietuvos ir užsienio kompanijos, artimiausioje ateityje planuojančios reikšmingas investicijas.

Lietuvoje veikiančių septynių LEZ Valdymo bendrovių vadovai, paklausti apie potencialių investuotojų užklausas 2022-aisiais, dalinasi savo įžvalgomis. Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos (LAFEZ) prezidentė ir Akmenės LEZ direktorė Lina Mockutė džiaugiasi, kad „nepaisant visų iššūkių, sugebėjome išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir susidomėjimą. Užsienio investuotojų akyse Lietuva išlieka  patraukli valstybė verslui, tai liudija išaugęs užklausų skaičius, nors strateginiai sprendimai kurtis LEZ teritorijose priimami kur kas nuosaikiau. 2022 m. pasitaikė ir itin įdomių užklausų, kuomet, pavyzdžiui, užsienio kapitalo įmonės pageidavo įsikurti ir pradėti gamybą vos per keletą mėnesių“. Vadovė pastebi, kad per paskutinius keletą metų investuotojų poreikiai kito, įsikūrimo greitis tapo svarbiu prioritetu.

Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis pastebi – „geopolitiniai iššūkiai neišvengiamai turėjo įtakos atsargesniam potencialių investuotojų rizikų vertinimui. Nepaisant to, 2022 metai buvo antri geriausi subnuomoto ploto atžvilgiu – viso investuotojai išsinuomojo 28,9 ha žemės su parengta infrastruktūra“. Kauno LEZ atstovų teigimu, praėję metai parodė, kad nepaisant įvairių iššūkių, investuotojai planuotų projektų neatsisakė. To rezultatas – stabilus tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojų projektų srautas į plyną lauką. „Pagrindinė ir svarbiausia valdymo bendrovės užduotis – vystyti infrastruktūrą bei rasti tinkamus sprendimus siekiant pasiūlyti įvairaus dydžio sklypus, kurie tikslingai atlieptų potencialių investuotojų poreikius“ – komentuoja V. Petružis. 

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas akcentuoja, kad „nors dėl geopolitinių priežasčių naujų ryškių klientų ir sutarčių pernai neturėjome, užklausų skaičius išaugo. 2021 m. turėjome 41 užklausą, o pernai – jau 77. Didžioji dalis interesantų buvo iš Lietuvos, tačiau sulaukėme itin daug užklausų iš Ukrainos, taip pat galimybėmis domėjosi Skandinavijos ir ES kompanijos”. Anksčiau numatytus investicijų ir plėtros planus, nepaisant karo, pernai tęsė praktiškai visi nauji ir esami investuotojai. Pernai Klaipėdos LEZ turėjo apie 10 aktyvių interesantų, kurie bent laikinai sustabdė savo planus, tačiau įprasta, kad ne visos užklausos konvertuojasi į sėkmingai įgyvendinamus projektus. Pagrindinės priežastys pristabdyti planus praėjusiais metais, vadovo teigimu, buvo karas, nežinomybė dėl makroekonominės padėties, krizinės nuotaikos, mažėjantis vartojimas, stipriai pabrangusi energija, augančios darbo jėgos sąnaudos ir didėjanti konkurencija dėl investicijų.

Kėdainių ir Šiaulių LEZ Valdybos nario Giedriaus Valucko teigimu, „praėję metai buvo daugiau galimybių studijų metai. Tai parodo ir potencialių investuotojų užklausos, kurios yra rinkos tyrimų lygio. Esame pasirašę ir ketinimų protokolų, kurie, palankiai susiklosčius ekonominei situacijai, tikimės, kad virs realiais projektais“.

LEZ investicijos ir plėtra

Vos keletą metų veikianti Akmenės LEZ gali pasidžiaugti sparčiu augimu ir dar vienu sėkmingu 2022 metų projektu – VMG grupė kartu su kitais investuotojais ,,Hanner” ir BRAITIN valdomu investiciniu fondu „Baltic Industrial Fund II“ pirmu etapu už 100 mln. Eur yra suplanavusi išplėtoti organinių statybos konstrukcijų gamybą. Ši investicija orientuota į Europos Sąjungos Žaliąjį kursą, o gamykla turi potencialo Lietuvą paversti šių gaminių eksporto epicentru. Akmenės LEZ vaidmuo šio investicinio projekto pradžioje buvo itin reikšmingas, inicijuotos investicijos į gamybinio pastato statybą, todėl tai sudarė palankias ir patrauklias sąlygas pritraukti potencialius investuotojus. 

2022 metais Kauno LEZ investuotojai laikėsi suplanuotų projektų – statybas pradėjo Singapūro gyvybės mokslų įmonė „Esco Medical Technologies“, NT vystytojai „Sirin Development“, projektus toliau įgyvendino „Eika Asset Management“ statantys logistikos centrą „Tamro Baltics“, Lenkijos langų gamintojai „Press Glass“ bei kiti investuotojai. Pastaraisiais metais Kauno LEZ pritraukė 7 naujus projektus, iš kurių 2 nauji klientai ir 5 jau įsikūrusių įmonių plėtros. Per visą laikotarpį klientai investavo 1,35 mlrd. eurų, iš kurių 120 mln. eurų pritraukta 2022 metais. Tuo tarpu valdymo bendrovė toliau vystė vidinę infrastruktūrą – pradėtas paskutinis Gamybos g., ateityje sujungsiančios LEZ 1 ir LEZ 2 teritorijas, statybos etapas, pradėta tiesti papildoma gatvės atkarpa LEZ 2 teritorijoje bei vystomi kiti projektai skirti kurti lankstų produktą potencialiems investuotojams.  

20-ies metų Klaipėdos LEZ įdirbis bei gera esamų investuotojų patirtis prisidėjo prie to, kad teritorijos įmonės šiuo sudėtingu metu veikė stabiliai: nebuvo ryškių bankrotų ar pasitraukimų, atlaikytos stringančios tiekimo grandinės, per metus kone patrigubėjo ir panašiais tempais toliau augs saulės energetikos projektų. Didžioji dalis įmonių išlaikė esamus darbuotojus, tęsė ir įgyvendino iki karo suplanuotus projektus. Klaipėdos LEZ patrauklumą vystyti verslą patvirtina esamų klientų 2022 m. užbaigti ir tęsiami plėtros projektai tokie, kaip REHAU, “Mestilla”, „Elme Metall”, „Lavango”, „Retal Baltic Films”, „Smart Box”, „Finegri”, „Dancer”, “Albright” ir kt.. Džiugina, kad investuotojai svarsto ne tik didinti gamybos apimtis, bet ir imtis naujų, iki tol nevykdytų veiklų.  Klaipėdos LEZ veikia 46 klientai iš 18-os valstybių, o iš viso – daugiau kaip 100 verslų. Teritorijoje iš viso dirba apie 5000 darbuotojų. Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios 2002 m. pritraukta  783 mln. EUR investicijų.

2022 m. Kėdainių LEZ pasirašė sutartį su pasaulio dviračių gamybos lydere „PON Bike“, kuri šiuo metu jau yra pradėjusi 40.000 kv. m. gamyklos statybas. Planuojama, kad ši gamykla gamins beveik pusę milijono dviračių per metus. Taip pat pasirašyta sutartis su suomių kapitalo kompanija „Maler“, kuri planuoja statyti aukštos automatizacijos vidutinio tankio medienos plaušo plokščių gamyklą. Suplanuota, kad per keletą metų šios abi įmonės įdarbins virš 700 žmonių ir investuotuos daugiau kaip 35 mln. eurų. 

2022 m. Marijampolės LEZ pritraukė naują investuotoją – UAB „Divaks“, čia iškils nauja gamykla, kurioje bus gaminami aukštos pridėtinės vertės maistiniai baltymai. Gamykloje planuojama įkurti apie 100 naujų darbo vietų, dauguma jų – aukštos kvalifikacijos specialistai. Marijampolės LEZ toliau sėkmingai plėtojama 3 M: maistas, metalas, mediena – strategija, vystant naują per 20 ha Marijampolės LEZ teritoriją.

2022 m. Panevėžio LEZ „Ekornes“ įmonių grupė baigė plėtrą, kurios metu gamybos ir logistikos centrą išplėtė iki 29 000 kv.m., kuriame šiuo metu dirba beveik 300 žmonių. Praėjusiais metais „AQ Wiring Systems“ baigė statyti ir pradėjo veiklą 17.000 kv.m. patalpose su 1213 darbuotojais. „AR Maistas“ stato 3000 kv.m. pastatą moderniai kepyklai, projektą planuojama baigti šįmet. UAB „Arginta Engineering“ planuoja gamyklos statybos darbus, kurioje per kelerius metus bus įdarbinta per 300 darbuotojų. 

Šiaulių LEZ sėkmingai ir laiku buvo įgyvendintas DPD skirstymo terminalas, kurio statybos pradėtos 2022 balandį. Taip pat prasidėjo 42 000 kv. m. „VILMERS“ fabriko statybos, kuriame planuojama sukurti 800 darbo vietų. Per šiuos metus fiksuojamas ženklus darbuotojų skaičiaus augimas abiejų LEZ įmonėse: nuo 240 iki 331 Šiaulių LEZ bei nuo 171 iki 205 Kėdainių LEZ.

Disponuojamos įrengtos patalpos greitam investuotojų įsikūrimui

Akmenės LEZ prioritetas – gamybos investicijų pritraukimas, todėl šiuo metu yra projektuojamas 20 000 kv.m. tipinės gamybinės paskirties pastatas, kurio statybas ketinama pradėti dar šįmet. 

2022 metais Kauno LEZ apie 15 ha žemės buvo subnuomota nekilnojamo turto vystytojams. Šiuo metu LEZ 1 teritorijoje planuojami ar jau pradėti keli dideli NT vystytojų projektai – SIRIN Development suplanavę pastatyti 63 000 kv. m. sandėliavimo ir administracinių patalpų ir REES projektuoja antrąjį „LEZ verslo parko“ etapą, kuriuo vystys apie 24 000 kv. m. daugiafunkcinių patalpų projektą. 

Klaipėdos LEZ artimiausiu metu planuojama pradėti vystyti  apie 8000 kv.m. ploto FlexStart 3 projektą, kuris daugiau ar mažiau atitinka prognozuojamą poreikį šių metų bėgyje.

Marijampolės LEZ projektuoja ir sekančiais metais pateiks rinkai apie 5000 kv.m. gamybinį pastatą nuomai. 

Panevėžio LEZ jau veikia kompanijos, kurios vysto pastatų nuomai veiklą LEZ teritorijoje. 

Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje projektuojamas beveik 17.000 kv. m. ploto pastatą, kurio statybas ketinama pradėti 2024 m. ir pirmuoju etapu pastatyti pusę pastato ploto – apie 8500 kv.m. 

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – jau artimoje ateityje

Natūralu, kad vykstant investiciniams projektams, išauga didesnis kvalifikuotos bei kuriančios aukštą pridėtinę vertę darbo jėgos poreikis. Giedrius Valuckas, Šiaulių ir Kėdainių LEZ Valdybos narys teigia: „Mane labiausiai neramina pagrindinis Lietuvos resursas – darbuotojų potencialas ir jų kompetencijos. Mes, LEZ, orientuojamės į gamybinių projektų investicijų pritraukimą, pozicionuodami Lietuvą kaip šalį, gebančią generuoti aukštą pridėtinę vertę. Tačiau šiandien darbo rinkoje surinktume mažiau negu 50 000 reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Vien tik įvertinus dabartinių investuotojų poreikius bei plėtros planus, penkerių metų perspektyvoje jau turėsime deficitą. Tad nacionaliniu lygmeniu reikia konkrečių žingsnių, patenkinančių naujų investuotojų poreikius būtent kvalifikuotos darbo jėgos srityje. LAFEZ prezidentė ir Akmenės LEZ direktorė L. Mockutė teigia, jog LEZ ypač glaudžiai bendradarbiauja su regiono Švietimo įstaigomis ir jungtinių renginių/vizitų/prezentacijų metu skatina jaunuolius rinktis gamybos industrijai reikalingas specializacijas bei likti dirbti Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Dedamos aktyvios pastangos siekiant „auginti“ būsimus darbuotojus, motyvuojant juos patraukliomis darbo sąlygomis, karjeros perspektyvomis, išplėtota miesto infrastruktūra ir pan. L. Mockutė pripažįsta, kad aukštą pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai, jų kompetencijų skatinimas turi tapti vienu iš Valstybės prioritetų.

Nors Lietuva vis dar yra patraukli valstybė investuotojams, tačiau geopolitiniai ir ekonominiai iššūkiai daro įtaką galutiniam sprendimo investuoti priėmimui. Kita vertus, užklausų skaičius auga, toliau vyksta derybos su potencialiais investuotojais ir jau artimiausioje perspektyvoje galima tikėtis naujų kompanijų sėkmės istorijų. L. Mockutė akcentuoja, kad tobulinant infrastruktūrą, suteikiant galimybę ypač greitai įsikurti naujiems verslams, Lietuvos laisvosios ekonominės zonos taps dar patrauklesnės potencialiems investuotojams ir prisidės prie šalies ekonomikos augimo. 

Prieš dešimtmetį pradėję nuo trijų darbuotojų, šiandien UAB „Esco Medical Technologies“ jų turi jau daugiau kaip 70 ir aktyviai dairosi naujų – o erdves platėjantiems užmojams ir augančioms komandos pajėgoms įkurdinti statosi Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) išsinuomotame sklype. Čia iškils medicininės įrangos gamykla, į kurią planuojama investuoti apie 15 milijonų eurų.

Viena iš Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) veiklos strateginių krypčių yra orientuota į pritraukimą aukštųjų technologijų srityje veikiančių įmonių, kurios užsiima moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir inovacijų kūrimu (MTEPI). Būtent tokia yra įrangą vaisingumo klinikoms ir laboratorijoms kurianti ir gaminanti UAB „Esco Medical Technologies“, šį lapkritį paskelbusi apie savo naujosios medicininės įrangos gamyklos statybos pradžią.

Kaune įmonė darbuojasi jau dešimtmetį. Pradėjusi kaip laboratorinės ir farmacinės įrangos gamintojai, lietuvių ir danų komanda sukūrė pirmąjį inkubatorių.

„Jau tuomet turėjome ir produktą, ir žmones, išmanančius rinkos specifiką, tad pasiūlėme gyvybės mokslų kompanijai „Esco“ investuoti į naujai kuriamą įmonę, kuri kurtų ir gamintų medicininę įrangą konkrečiai dirbtinio apvaisinimo laboratorijoms,“ – pradžią prisimena Singapūro akcininkų valdomos „Esco Lifesciences“ atstovas Evaldas Pečiūnas.

2010 įkūrus įmonę „AT Medical“, kurios dalį įsigijo „Esco“, joje dirbo 3 žmonės, gamindami vieną produktą. Per dvejus metus kolektyvas išaugo iki beveik 15 žmonių, o asortimentas – iki  4 modelių įrenginių. 2015 m. „Esco“ jau tapo puikiai atpažįstamu vardu medicininės įrangos rinkoje ir vienu iš pirmaujančių inkubatorių gamintojų. O 2018 m. „Esco“ grupė įsigijo likusius UAB „AT Medical“ aktyvus ir įmonė buvo pervadinta į „Esco Medical Technologies“.

Šiuo metu įmonėje gaminama daugiau nei 10 skirtingų įrenginių ir kuriami nauji: Lietuvoje sukurti ir pagaminami visi „Miri“ serijos inkubatoriai, kauniečiai gamina ir benchtop bei timelapse inkubatorius, validavimo sistemas, laminarus, skirtus IVF (dirbtinio apvaisinimo) procesams.

Kaunas džiugina puikiais specialistais, bet programuotojų – dar stinga

Įmonė turi 75 darbuotojus ir aktyviai ieško naujų. Šiuo metu čia dirba mechanikos, elektronikos inžinieriai, programuotojai, IT specialistai.

„Sprendžiant iš to, kaip atsigauna rinka, esu tikras, kad mums reikės nemažai naujų komandos narių. Vien per pastarąjį mėnesį įdarbinome 4 žmones, deja, kol kas mus riboja vietos stygius, tad nekantraudami laukiame iškylant naujojo pastato Kauno LEZ‘e“, – pasakoja E. Pečiūnas.

Vertindami Kauno regiono darbo rinkos padėtį įmonės atstovai tvirtina neturintys kuo skųstis ir džiaugiasi, kad prisijungia puikūs, darbštūs žmonės, atsakingai ir kruopščiai atliekantys savo darbą, aktyviai dalyvaujantys įmonės gyvenime. Tiesa, išlieka bendra tendencija – programuotojų stygius.

„Kol kas nesugebame jų prisitraukti tiek, kiek norėtume – galbūt  dar neradome tinkamo paieškos būdo ar nepasiūlome to, ko tokie specialistai tikisi? Kiek pastebiu, ši problema aktuali ne mums vieniems,“ – svarsto „Esco“ atstovas.

Reikiamus žmones įmonė savo pozicijoms tiek išsiaugina iš ką tik studijas baigusių ar dar tebestudijuojančių jaunų žmonių, tiek pritraukia patyrusius specialistus iš kitų panašaus profilio verslų. Tačiau net pastariesiems prireikia laiko išmokti, perprasti subtilybes, būtinas sėkmingam darbui su „Esco“ produktais.

„Užsieniečių tiesiogiai neviliojame, pakanka vietinių specialistų, bendradarbiaujame su kolegomis iš kitų grupės padalinių. Be to, visada džiaugiamės galėdami pateikti patrauklius pasiūlymus ir į Lietuvą iš užsienio grįžtantiems žmonėms, kurie, padarę sėkmingą karjerą svetur, nusprendžia savo patirtį panaudoti ne mažiau sėkmingiems darbams čia, Lietuvoje,“ – apie specialistų pritraukimą pasakoja E. Pečiūnas.

Nauji produktai – imlūs laikui

Kaune „Esco“ ne tik gamina produktus, bet ir juos kuria. Įmonės R&D skyriuje darbuojasi mechanikos, elektronikos inžinieriai, taip pat programuotojai, biologai – iš viso apie 10 žmonių. Dar 8 žmonės prie inovatyvių produktų kūrimo dirba padalinyje Danijoje.

Tuo tikslu glaudžiai bendradarbiaujama su mokslininkais iš įvairių Lietuvos ir užsienio universitetų. Kalbėdamas apie partnerystes su aukštojo mokslo įstaigomis, E. Pečiūnas mini sėkmingą ilgametį bendradarbiavimą su prof. Vidu Raudoniu iš Kauno technologijos universiteto, puikių rezultatų pasiekti padėjusius mokslininkus iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto fizikų konsultacijas.

„Galiu tik pasidžiaugti visais šiais ryšiais ir kad, nepaisant didelio mokslo žmonių užimtumo, visada sulaukiame aukščiausio lygio geranoriškos jų pagalbos. Beje, mums padeda ir užsienio mokslininkai – Austrijos, Ispanijos universitetų specialistai. Sunkiai įsivaizduočiau įmonės augimą, naujos įrangos kūrimą be tokio bendradarbiavimo“.

Įprastai naujų gaminių sukūrimo poreikį padiktuoja tiek klientai, tiek paties gamintojo įžvalgos ir identifikavimas, stengiantis užbėgti į priekį ir pasiūlyti naują požiūrį į kai kuriuos procesus. Tačiau pristatyti naujienas – užtrunka:  nuo idėjos iki vartotojo produktas paprastai keliauja ne mažiau kaip dvejus metus, o kai kurie projektai „Esco“ vystomi jau 4-5 metus ir vis dar nėra pasiekę finišo tiesiosios.

Kuriamiems aukštų technologijų produktams reikalingos ir atitinkamos žinios, kuriomis gamintojas dalijasi susitikimų, mokymų metu. Šie organizuojami technikams iš įvairių pasaulio šalių, mokant, kaip aptarnauti kauniečių gaminamus įrenginius. Todėl naujajame „Esco“ pastate Kauno LEZ numatytas ir vadinamasis show room – salė, kurioje bus eksponuojami visi kompanijos gaminiai. Čia bus organizuojami seminarai, darbinės sesijos, apmokymai potencialiems klientams.

Šiuo metu Kauno LEZ yra pritraukusi 53 užsienio ir vietos investuotojus, taikančius pažangius technologinius sprendimus bei kuriančius inovatyvius produktus. Nuo pirmojo investuotojo 2005 metais, iki šiandien Kauno LEZ teritorijoje sukurta daugiau nei 7 800 darbo vietų, pritraukta daugiau nei 1,2 milijardas eurų tiesioginių investicijų.