Nepaisant geopolitinių, ekonominių, energetinių išteklių iššūkių 2022 – ieji Lietuvos laisvosioms ekonominėms zonoms buvo pakankamai palankūs. Vyko LEZ teritorijose dirbančių įmonių plėtros projektai, buvo didinami gamybiniai pajėgumai, o Valdymo bendrovės tobulino infrastruktūros sprendimus. Įsikūrimo galimybėmis LEZ teritorijose aktyviai domėjosi Lietuvos ir užsienio kompanijos, artimiausioje ateityje planuojančios reikšmingas investicijas.
Lietuvoje veikiančių septynių LEZ Valdymo bendrovių vadovai, paklausti apie potencialių investuotojų užklausas 2022-aisiais, dalinasi savo įžvalgomis. Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos (LAFEZ) prezidentė ir Akmenės LEZ direktorė Lina Mockutė džiaugiasi, kad „nepaisant visų iššūkių, sugebėjome išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir susidomėjimą. Užsienio investuotojų akyse Lietuva išlieka patraukli valstybė verslui, tai liudija išaugęs užklausų skaičius, nors strateginiai sprendimai kurtis LEZ teritorijose priimami kur kas nuosaikiau. 2022 m. pasitaikė ir itin įdomių užklausų, kuomet, pavyzdžiui, užsienio kapitalo įmonės pageidavo įsikurti ir pradėti gamybą vos per keletą mėnesių“. Vadovė pastebi, kad per paskutinius keletą metų investuotojų poreikiai kito, įsikūrimo greitis tapo svarbiu prioritetu.
Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis pastebi – „geopolitiniai iššūkiai neišvengiamai turėjo įtakos atsargesniam potencialių investuotojų rizikų vertinimui. Nepaisant to, 2022 metai buvo antri geriausi subnuomoto ploto atžvilgiu – viso investuotojai išsinuomojo 28,9 ha žemės su parengta infrastruktūra“. Kauno LEZ atstovų teigimu, praėję metai parodė, kad nepaisant įvairių iššūkių, investuotojai planuotų projektų neatsisakė. To rezultatas – stabilus tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojų projektų srautas į plyną lauką. „Pagrindinė ir svarbiausia valdymo bendrovės užduotis – vystyti infrastruktūrą bei rasti tinkamus sprendimus siekiant pasiūlyti įvairaus dydžio sklypus, kurie tikslingai atlieptų potencialių investuotojų poreikius“ – komentuoja V. Petružis.
Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas akcentuoja, kad „nors dėl geopolitinių priežasčių naujų ryškių klientų ir sutarčių pernai neturėjome, užklausų skaičius išaugo. 2021 m. turėjome 41 užklausą, o pernai – jau 77. Didžioji dalis interesantų buvo iš Lietuvos, tačiau sulaukėme itin daug užklausų iš Ukrainos, taip pat galimybėmis domėjosi Skandinavijos ir ES kompanijos”. Anksčiau numatytus investicijų ir plėtros planus, nepaisant karo, pernai tęsė praktiškai visi nauji ir esami investuotojai. Pernai Klaipėdos LEZ turėjo apie 10 aktyvių interesantų, kurie bent laikinai sustabdė savo planus, tačiau įprasta, kad ne visos užklausos konvertuojasi į sėkmingai įgyvendinamus projektus. Pagrindinės priežastys pristabdyti planus praėjusiais metais, vadovo teigimu, buvo karas, nežinomybė dėl makroekonominės padėties, krizinės nuotaikos, mažėjantis vartojimas, stipriai pabrangusi energija, augančios darbo jėgos sąnaudos ir didėjanti konkurencija dėl investicijų.
Kėdainių ir Šiaulių LEZ Valdybos nario Giedriaus Valucko teigimu, „praėję metai buvo daugiau galimybių studijų metai. Tai parodo ir potencialių investuotojų užklausos, kurios yra rinkos tyrimų lygio. Esame pasirašę ir ketinimų protokolų, kurie, palankiai susiklosčius ekonominei situacijai, tikimės, kad virs realiais projektais“.
LEZ investicijos ir plėtra
Vos keletą metų veikianti Akmenės LEZ gali pasidžiaugti sparčiu augimu ir dar vienu sėkmingu 2022 metų projektu – VMG grupė kartu su kitais investuotojais ,,Hanner” ir BRAITIN valdomu investiciniu fondu „Baltic Industrial Fund II“ pirmu etapu už 100 mln. Eur yra suplanavusi išplėtoti organinių statybos konstrukcijų gamybą. Ši investicija orientuota į Europos Sąjungos Žaliąjį kursą, o gamykla turi potencialo Lietuvą paversti šių gaminių eksporto epicentru. Akmenės LEZ vaidmuo šio investicinio projekto pradžioje buvo itin reikšmingas, inicijuotos investicijos į gamybinio pastato statybą, todėl tai sudarė palankias ir patrauklias sąlygas pritraukti potencialius investuotojus.
2022 metais Kauno LEZ investuotojai laikėsi suplanuotų projektų – statybas pradėjo Singapūro gyvybės mokslų įmonė „Esco Medical Technologies“, NT vystytojai „Sirin Development“, projektus toliau įgyvendino „Eika Asset Management“ statantys logistikos centrą „Tamro Baltics“, Lenkijos langų gamintojai „Press Glass“ bei kiti investuotojai. Pastaraisiais metais Kauno LEZ pritraukė 7 naujus projektus, iš kurių 2 nauji klientai ir 5 jau įsikūrusių įmonių plėtros. Per visą laikotarpį klientai investavo 1,35 mlrd. eurų, iš kurių 120 mln. eurų pritraukta 2022 metais. Tuo tarpu valdymo bendrovė toliau vystė vidinę infrastruktūrą – pradėtas paskutinis Gamybos g., ateityje sujungsiančios LEZ 1 ir LEZ 2 teritorijas, statybos etapas, pradėta tiesti papildoma gatvės atkarpa LEZ 2 teritorijoje bei vystomi kiti projektai skirti kurti lankstų produktą potencialiems investuotojams.
20-ies metų Klaipėdos LEZ įdirbis bei gera esamų investuotojų patirtis prisidėjo prie to, kad teritorijos įmonės šiuo sudėtingu metu veikė stabiliai: nebuvo ryškių bankrotų ar pasitraukimų, atlaikytos stringančios tiekimo grandinės, per metus kone patrigubėjo ir panašiais tempais toliau augs saulės energetikos projektų. Didžioji dalis įmonių išlaikė esamus darbuotojus, tęsė ir įgyvendino iki karo suplanuotus projektus. Klaipėdos LEZ patrauklumą vystyti verslą patvirtina esamų klientų 2022 m. užbaigti ir tęsiami plėtros projektai tokie, kaip REHAU, “Mestilla”, „Elme Metall”, „Lavango”, „Retal Baltic Films”, „Smart Box”, „Finegri”, „Dancer”, “Albright” ir kt.. Džiugina, kad investuotojai svarsto ne tik didinti gamybos apimtis, bet ir imtis naujų, iki tol nevykdytų veiklų. Klaipėdos LEZ veikia 46 klientai iš 18-os valstybių, o iš viso – daugiau kaip 100 verslų. Teritorijoje iš viso dirba apie 5000 darbuotojų. Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios 2002 m. pritraukta 783 mln. EUR investicijų.
2022 m. Kėdainių LEZ pasirašė sutartį su pasaulio dviračių gamybos lydere „PON Bike“, kuri šiuo metu jau yra pradėjusi 40.000 kv. m. gamyklos statybas. Planuojama, kad ši gamykla gamins beveik pusę milijono dviračių per metus. Taip pat pasirašyta sutartis su suomių kapitalo kompanija „Maler“, kuri planuoja statyti aukštos automatizacijos vidutinio tankio medienos plaušo plokščių gamyklą. Suplanuota, kad per keletą metų šios abi įmonės įdarbins virš 700 žmonių ir investuotuos daugiau kaip 35 mln. eurų.
2022 m. Marijampolės LEZ pritraukė naują investuotoją – UAB „Divaks“, čia iškils nauja gamykla, kurioje bus gaminami aukštos pridėtinės vertės maistiniai baltymai. Gamykloje planuojama įkurti apie 100 naujų darbo vietų, dauguma jų – aukštos kvalifikacijos specialistai. Marijampolės LEZ toliau sėkmingai plėtojama 3 M: maistas, metalas, mediena – strategija, vystant naują per 20 ha Marijampolės LEZ teritoriją.
2022 m. Panevėžio LEZ „Ekornes“ įmonių grupė baigė plėtrą, kurios metu gamybos ir logistikos centrą išplėtė iki 29 000 kv.m., kuriame šiuo metu dirba beveik 300 žmonių. Praėjusiais metais „AQ Wiring Systems“ baigė statyti ir pradėjo veiklą 17.000 kv.m. patalpose su 1213 darbuotojais. „AR Maistas“ stato 3000 kv.m. pastatą moderniai kepyklai, projektą planuojama baigti šįmet. UAB „Arginta Engineering“ planuoja gamyklos statybos darbus, kurioje per kelerius metus bus įdarbinta per 300 darbuotojų.
Šiaulių LEZ sėkmingai ir laiku buvo įgyvendintas DPD skirstymo terminalas, kurio statybos pradėtos 2022 balandį. Taip pat prasidėjo 42 000 kv. m. „VILMERS“ fabriko statybos, kuriame planuojama sukurti 800 darbo vietų. Per šiuos metus fiksuojamas ženklus darbuotojų skaičiaus augimas abiejų LEZ įmonėse: nuo 240 iki 331 Šiaulių LEZ bei nuo 171 iki 205 Kėdainių LEZ.
Disponuojamos įrengtos patalpos greitam investuotojų įsikūrimui
Akmenės LEZ prioritetas – gamybos investicijų pritraukimas, todėl šiuo metu yra projektuojamas 20 000 kv.m. tipinės gamybinės paskirties pastatas, kurio statybas ketinama pradėti dar šįmet.
2022 metais Kauno LEZ apie 15 ha žemės buvo subnuomota nekilnojamo turto vystytojams. Šiuo metu LEZ 1 teritorijoje planuojami ar jau pradėti keli dideli NT vystytojų projektai – SIRIN Development suplanavę pastatyti 63 000 kv. m. sandėliavimo ir administracinių patalpų ir REES projektuoja antrąjį „LEZ verslo parko“ etapą, kuriuo vystys apie 24 000 kv. m. daugiafunkcinių patalpų projektą.
Klaipėdos LEZ artimiausiu metu planuojama pradėti vystyti apie 8000 kv.m. ploto FlexStart 3 projektą, kuris daugiau ar mažiau atitinka prognozuojamą poreikį šių metų bėgyje.
Marijampolės LEZ projektuoja ir sekančiais metais pateiks rinkai apie 5000 kv.m. gamybinį pastatą nuomai.
Panevėžio LEZ jau veikia kompanijos, kurios vysto pastatų nuomai veiklą LEZ teritorijoje.
Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje projektuojamas beveik 17.000 kv. m. ploto pastatą, kurio statybas ketinama pradėti 2024 m. ir pirmuoju etapu pastatyti pusę pastato ploto – apie 8500 kv.m.
Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – jau artimoje ateityje
Natūralu, kad vykstant investiciniams projektams, išauga didesnis kvalifikuotos bei kuriančios aukštą pridėtinę vertę darbo jėgos poreikis. Giedrius Valuckas, Šiaulių ir Kėdainių LEZ Valdybos narys teigia: „Mane labiausiai neramina pagrindinis Lietuvos resursas – darbuotojų potencialas ir jų kompetencijos. Mes, LEZ, orientuojamės į gamybinių projektų investicijų pritraukimą, pozicionuodami Lietuvą kaip šalį, gebančią generuoti aukštą pridėtinę vertę. Tačiau šiandien darbo rinkoje surinktume mažiau negu 50 000 reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Vien tik įvertinus dabartinių investuotojų poreikius bei plėtros planus, penkerių metų perspektyvoje jau turėsime deficitą. Tad nacionaliniu lygmeniu reikia konkrečių žingsnių, patenkinančių naujų investuotojų poreikius būtent kvalifikuotos darbo jėgos srityje. LAFEZ prezidentė ir Akmenės LEZ direktorė L. Mockutė teigia, jog LEZ ypač glaudžiai bendradarbiauja su regiono Švietimo įstaigomis ir jungtinių renginių/vizitų/prezentacijų metu skatina jaunuolius rinktis gamybos industrijai reikalingas specializacijas bei likti dirbti Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Dedamos aktyvios pastangos siekiant „auginti“ būsimus darbuotojus, motyvuojant juos patraukliomis darbo sąlygomis, karjeros perspektyvomis, išplėtota miesto infrastruktūra ir pan. L. Mockutė pripažįsta, kad aukštą pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai, jų kompetencijų skatinimas turi tapti vienu iš Valstybės prioritetų.
Nors Lietuva vis dar yra patraukli valstybė investuotojams, tačiau geopolitiniai ir ekonominiai iššūkiai daro įtaką galutiniam sprendimo investuoti priėmimui. Kita vertus, užklausų skaičius auga, toliau vyksta derybos su potencialiais investuotojais ir jau artimiausioje perspektyvoje galima tikėtis naujų kompanijų sėkmės istorijų. L. Mockutė akcentuoja, kad tobulinant infrastruktūrą, suteikiant galimybę ypač greitai įsikurti naujiems verslams, Lietuvos laisvosios ekonominės zonos taps dar patrauklesnės potencialiems investuotojams ir prisidės prie šalies ekonomikos augimo.