NEO GROUP rado būdą iš technologinio proceso išgauti 3,8 mln. kWh elektros

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti PET gamintoja UAB NEO GROUP antroje šių metų pusėje baigs diegti organinio Rankino ciklo (ORC) technologiją, leidžiančią iš gamybos proceso metu susidarančių vandens garų savo poreikiams pagaminti apie 3,8 mln. kWh elektros energijos per metus. NEO GROUP vertinimu, bendrovė taps pirmąja ORC technologiją į esamą gamybos liniją įdiegusia kompanija Lietuvoje.

Pati ORC technologija nėra nauja, tačiau dėl sudėtingo įrengimo ir didelių išlaidų nėra itin paplitusi. Be to, ją patogiau diegti projektuojant visiškai naujas gamybos linijas. Vis dėlto patyrusi ir ne vieną pasaulinę naujovę Klaipėdoje jau sukūrusi NEO GROUP inžinierių ir technikų komanda pernai suprojektavo sprendimą, leidžiantį ORC įrenginius integruoti į jau veikiančias kompanijos PET gamybos linijas.

Šiuo metu NEO GROUP jau vykdo paruošiamuosius darbus gamybos linijose bei elektros infrastruktūroje ir laukia dviejų 250 kW galios ORC įrenginių pristatymo artimiausiu metu. Antroje metų pusėje sumontavus ir ištestavus įrangą, iškart bus pradėta elektros generacija įmonės reikmėms. NEO GROUP skaičiavimu, du ORC įrenginiai iš technologinio vandens garų per metus galės sugeneruoti apie 3,8 kWh elektros, o projektui pasiteisinus, bendrovė yra nusimačiusi galimybę naujovę pritaikyti ir trečioje savo gamybos linijoje.

Pasak NEO GROUP vadovo Ruslano Radajevo, šį projektą iš esmės galima laikyti atsinaujinančios energetikos iniciatyva, kadangi gamybos proceso metu išsiskirianti šiluma kol kas tiesiog patenka į aplinką.

„ORC projektas turi bent keletą verčių. Tai – tvaresnė gamyba, mažesnis pėdsakas aplinkai ir ekonomija. Bet ne mažiau svarbu tai, kad didelę dalį šio projekto sukūrė mūsų klaipėdiečių komanda, ne pirmą kartą padariusi tai, kas atrodė neįmanoma. Šiuo atveju ORC technologija buvo pritaikyta esamose gamybos linijose be didesnių veiklos stabdymų ar inžinerinių korekcijų“, – komentuoja R. Radajevas.

Bendrovės pasiekimą sveikina ir Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.

„Į mūsų bendruomenę prieš du dešimtmečius atėjusi kaip stambi tradicinė gamintoja, NEO GROUP toliau stebina savo inovacinėmis iniciatyvomis – prieš keliolika metų atrastu būdu gamybos atliekas paversti vertinga komercine medžiaga, prieš kelis metus užpatentuota cheminio perdirbimo technologija ar daugybe žaliosios energetikos taikymo projektų“, – sako E. Kiudulas.

Į ORC projektą NEO GROUP investuoja beveik 3 mln. Eur, dalį šios sumos sudaro ES parama.

NEO GROUP yra viena didžiausių Europoje PET gamintojų. Apie 90% pagamintos produkcijos bendrovė realizuoja ES šalyse, pirmiausia – Lenkijos, Skandinavijos, Baltijos šalių rinkose. Kompanijoje šiuo metu dirba apie 210 darbuotojų.

NEO GROUP rado būdą iš technologinio proceso išgauti 3,8 mln. kWh elektros

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti PET gamintoja UAB NEO GROUP antroje šių metų pusėje baigs diegti organinio Rankino ciklo (ORC) technologiją, leidžiančią iš gamybos proceso metu susidarančių vandens garų savo poreikiams pagaminti apie 3,8 mln. kWh elektros energijos per metus. NEO GROUP vertinimu, bendrovė taps pirmąja ORC technologiją į esamą gamybos liniją įdiegusia kompanija Lietuvoje.

Pati ORC technologija nėra nauja, tačiau dėl sudėtingo įrengimo ir didelių išlaidų nėra itin paplitusi. Be to, ją patogiau diegti projektuojant visiškai naujas gamybos linijas. Vis dėlto patyrusi ir ne vieną pasaulinę naujovę Klaipėdoje jau sukūrusi NEO GROUP inžinierių ir technikų komanda pernai suprojektavo sprendimą, leidžiantį ORC įrenginius integruoti į jau veikiančias kompanijos PET gamybos linijas.

Šiuo metu NEO GROUP jau vykdo paruošiamuosius darbus gamybos linijose bei elektros infrastruktūroje ir laukia dviejų 250 kW galios ORC įrenginių pristatymo artimiausiu metu. Antroje metų pusėje sumontavus ir ištestavus įrangą, iškart bus pradėta elektros generacija įmonės reikmėms. NEO GROUP skaičiavimu, du ORC įrenginiai iš technologinio vandens garų per metus galės sugeneruoti apie 3,8 kWh elektros, o projektui pasiteisinus, bendrovė yra nusimačiusi galimybę naujovę pritaikyti ir trečioje savo gamybos linijoje.

Pasak NEO GROUP vadovo Ruslano Radajevo, šį projektą iš esmės galima laikyti atsinaujinančios energetikos iniciatyva, kadangi gamybos proceso metu išsiskirianti šiluma kol kas tiesiog patenka į aplinką.

„ORC projektas turi bent keletą verčių. Tai – tvaresnė gamyba, mažesnis pėdsakas aplinkai ir ekonomija. Bet ne mažiau svarbu tai, kad didelę dalį šio projekto sukūrė mūsų klaipėdiečių komanda, ne pirmą kartą padariusi tai, kas atrodė neįmanoma. Šiuo atveju ORC technologija buvo pritaikyta esamose gamybos linijose be didesnių veiklos stabdymų ar inžinerinių korekcijų“, – komentuoja R. Radajevas.

Bendrovės pasiekimą sveikina ir Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.

„Į mūsų bendruomenę prieš du dešimtmečius atėjusi kaip stambi tradicinė gamintoja, NEO GROUP toliau stebina savo inovacinėmis iniciatyvomis – prieš keliolika metų atrastu būdu gamybos atliekas paversti vertinga komercine medžiaga, prieš kelis metus užpatentuota cheminio perdirbimo technologija ar daugybe žaliosios energetikos taikymo projektų“, – sako E. Kiudulas.

Į ORC projektą NEO GROUP investuoja beveik 3 mln. Eur, dalį šios sumos sudaro ES parama.

NEO GROUP yra viena didžiausių Europoje PET gamintojų. Apie 90% pagamintos produkcijos bendrovė realizuoja ES šalyse, pirmiausia – Lenkijos, Skandinavijos, Baltijos šalių rinkose. Kompanijoje šiuo metu dirba apie 210 darbuotojų.

Atlyginimai Klaipėdos LEZ įmonėse – 400 Eur didesni nei regione

Vidutinis atlyginimas iki mokesčių Klaipėdos LEZ investuotojų įmonėse prieš metus sudarė 2084 Eur ir 26 proc. pranoko bendrą Klaipėdos apskrities atlyginimų vidurkį bei buvo 17 proc. didesnis už regiono apdirbamosios gamybos įmonių vidurkį. Klaipėdos LEZ įmonių mokami atlyginimai buvo beveik 300 Eur didesni už visą Lietuvos algų vidurkį.

Paskutinė Valstybės duomenų agentūros skelbiama išsami atlyginimų statistika rodo, kad 2022 m. pabaigoje Klaipėdos LEZ investuotojų darbo užmokesčio vidurkis bendrą apskrities skaičių pranoko daugiau kaip 400 Eur, Klaipėdos miesto vidurkį viršijo 300 Eur ir buvo kone identiškas vidutinei algai Vilniuje.

Lyginant Klaipėdos LEZ investuotojų įmonių atlyginimus su kitomis gamybos įmonėmis, jie šiuo laikotarpiu buvo per 300 Eur didesni.

Be to, Klaipėdos LEZ veikiančių įmonių atlyginimų atotrūkis per paskutinis kelis metus didėjo: 2020 m. algos LEZ buvo 13 proc. didesnės nei Klaipėdos apskrityje, 2021 m. skirtumas išaugo iki 19 proc., o 2022 m. – jau iki 26 proc. Panašiu santykiu kasmet augo ir Klaipėdos LEZ atlyginimų skirtumas lyginant su kitais Klaipėdos gamintojais.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, šioje statistikoje įdomūs bent keli pjūviai – tiek patys algų skirtumai, tiek jų pokyčiai.

„Didesni už šalies vidurkį atlyginimai gamyboje ypatingai nestebina, bet Klaipėdos LEZ atveju matome kelias tendencijas – pastebimai didesnius atlyginimus nei kitose regiono gamybos įmonėse, ir, dar svarbiau, kasmetinį algų atotrūkio didėjimą. Tai visų pirma rodo, kad mūsų teritorijoje vykdoma vis efektyvesnė ir inovatyvesnė veikla, o Klaipėdos LEZ toliau sparčiai transformuojasi iš klasikinės gamybinės teritorijos į aukštos pridėtinės vertės kūrėjų bendruomenę. Taip pat, šie skaičiai iliustruoja, kad LEZ įmonės Klaipėdoje yra patenkintos, o siūlydamos didesnius darbo užmokesčius gali prisitraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Galiausiai, visa tai virsta įplaukomis į miesto biudžetą ir toliau prisideda prie Klaipėdos gerovės“, – komentuoja E. Kiudulas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia atlyginimų statistika paneigia mitą, kad aukštą pridėtinę vertę investuotojai sukuria dėl pigesnės darbo jėgos.

„Prieš 20 metų Lietuva ir Klaipėda išties gamintojus kvietėsi dėl mažesnių sąnaudų, tačiau dauguma LEZ senbuvių per šį laiką savo tradicinę gamybinę veiklą papildė produktų kūrimų, tyrimų ir kita inovacine veikla. Šiandien valstybės, miestai ir laisvosios zonos konkuruoja ne darbo jėgos kaina, o talentais, bendruomene, infrastruktūra. Ir esu dėkingas klaipėdiečiams, kad kol kas sugebame šiuos poreikius atliepti“, – tvirtina Klaipėdos LEZ vadovas.

Veiklų įvairovė ir mažesnė kaita

Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, jos sistemoje pernai registravosi vos kelios dešimtys žmonių, kurių paskutinė darbovietė buvo Klaipėdos LEZ įmonės. Tuo tarpu LEZ investuotojai UŽT informacinėje sistemoje pernai paskelbė daugiau kaip 400 darbo vietų ir įdarbino apie 300 UŽT klientų.

Pasak UŽT Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorės Jurgitos Petraitienės, žemas darbuotojų kaitos lygis ir platūs darbo užmokesčio rėžiai LEZ veikiančiose įmonėse rodo, kad jos išsiskiria aukšta organizacine kultūra, vertina darbuotojus, sudaro sąlygas asmeniniam augimui ir karjerai – tai tarnyba girdi ir iš savo klientų.

„Apie 85 proc. Klaipėdos LEZ įmonių registruotų laisvų darbo vietų yra skirtos specialistams ir technikams, kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams. Ši dalis tarp LEZ įmonių skelbiamų laisvų darbo pozicijų yra iki 10 proc. didesnė vertinant Klaipėdos mieste ar visame regione registruotus darbo pasiūlymus. Regione kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka opesnė problema nei nekvalifikuotos darbo jėgos“, – komentuoja J. Petraitienė.

Žvelgiant iš UŽT perspektyvos, Klaipėdos LEZ išskirtinumas yra veiklų įvairovė – orientacija į elektroninių komponentų, pirminių plastikų, plastikinių pakuočių gamybą, maisto pramonę, sandėliavimą ir saugojimą, tekstilės dirbinių gamybą ir kt.

„Aukštos pridėtinės vertės gamybos įmonės didina regionų gyventojų užimtumą, mažina nedarbą ir sudaro galimybes įvairių kvalifikacijų specialistams įsidarbinti. 2023 m. apie 300 UŽT klientų įsidarbino į laisvas darbo pozicijas Klaipėdos LEZ įmonėse. Tai buvo įvairių regiono savivaldybių gyventojai. Platus pareigybių spektras sudaro prielaidas pritraukti specialistus iš visos šalies ir užsienio“, – sako J. Petraitienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad verslo veiklos vystymo iššūkiu vis dar išlieka reikiamų darbuotojų stygius – ne tik užpildyti laisvas darbo pozicijas trūkstamais kvalifikuotais darbuotojais, bet ir sugebėti konkuruoti tarp įmonių išlaikant esamus kolegas. Kartu ji kviečia darbdavius, dirbančius ir darbo ieškančius asmenis pasinaudoti UŽT finansuojama aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemone, kuri atveria galimybes dirbti tiek Klaipėdos LEZ, tiek kitose Lietuvos įmonėse.

Nuo veiklos pradžios 2002 m., Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės Klaipėdos LEZ yra įgyvendinusios arba suplanavusios 778 mln. Eur investicijų. Teritorijoje veikia Lietuvos ir užsienio investuotojai iš 19-os valstybių. Pagrindinės LEZ įmonių veiklos kryptys yra plastikų pramonė, metalo apdirbimas, žalioji energetika, maisto apdirbimas, automobilių komponentai, elektros komponentai ir kiti segmentai.

2022 m. Klaipėdos LEZ įmonių bendra apyvarta siekė 1,76 mlrd. Eur, o eksportas – 780 mln. Eur. Klaipėdos LEZ įmonės taip pat yra stambios prekių ir paslaugų pirkėjos Klaipėdos regione ir visoje šalyje – 2022 m. jų pirkimai vietos rinkoje viršijo pusę milijardo eurų.

Klaipėdos LEZ: nauda miestui ir valstybei

Per paskutinius 10 metų Klaipėdos LEZ veikiantys investuotojai sumokėjo 66 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – didžioji šių lėšų dalis pateko būtent į uostamiesčio biudžetą. Per šį laikotarpį LEZ investuotojai sumokėjo dar ir 500 mln. Eur PVM bei „Sodros“ mokesčių, patekusių į valstybės bei socialinės apsaugos biudžetus.

Vien per 2022 m. – paskutinius metus, už kuriuos šiuo metu turimi išsamūs duomenys – Klaipėdos LEZ investuotojai sumokėjo 12,9 mln. Eur GPM. Kadangi daugumą Klaipėdos LEZ darbuotojų dalį sudaro klaipėdiečiai, didžioji dalis šio mokesčio pateko į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą.

Be to, vien per 2022 m. Klaipėdos LEZ investuotojai į valstybės biudžetą sumokėjo 80 mln. Eur pridėtinės vertės mokesčio ir dar 14 mln. Eur Sodros mokesčių. O visas Klaipėdos LEZ įmonių mokestinis indėlis į miesto, valstybės ir socialinės apsaugos biudžetus per 10 paskutinių metų sudarė beveik 567 mln. Eur.

Palyginimui, visa valstybės pagalba Klaipėdos LEZ įmonėms per paskutinį dešimtmetį sudarė 53 mln. Eur. Kitaip tariant, vien tiesioginė mokestinė investuotojų veiklos vertė per šį laikotarpį daugiau kaip 10 kartų pranoko valstybės paramą. O vien per 2022-uosius Klaipėdos LEZ investuotojai sumokėjo dvigubai daugiau mokesčių nei gavo paramos per paskutinį dešimtmetį.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, laisvosios ekonominės zonos yra puikus pavyzdys, kad valstybės ir miestų investicijos į verslų ir naujų darbo vietų kūrimą atsiperka keleriopai, jei tokie projektai įgyvendinami profesionaliai. Jo teigimu, Klaipėdos LEZ skaičiuose slypi dar viena įdomi detalė – nuosekliai gerėjantis gautos paramos ir sumokėtų mokesčių santykis. Pavyzdžiui, per 2016 m. LEZ įmonės sumokėjo 32 mln. Eur mokesčių ir gavo penkis kartus mažiau, t.y. 6 mln. Eur valstybės pagalbos. 2021 m. šis santykis siekė jau 8 kartus, o 2022 m. – net 13 kartų. Kitaip tariant, net jei valstybė ir toliau skiria lėšų bei subsidijų LEZ investuotojams, šių investicijų „atsiperkamumas“ mokestiniu pavidalu tik gerėja.

„Dideli, augantys ir valstybės paramą keliolika kartų pranokstantys mokesčiai įrodo, kad laisvųjų zonų steigimas ir palaikymas buvo teisingas Lietuvos pasirinkimas. Kita vertus, mokestinės lengvatos visame pasaulyje jau kurį laiką investuotojams nebėra prioritetas – jie pirmiausia ieško talentų, kompetencijų, infrastruktūros ir verslo bendruomenės. Lietuva nebėra pigios darbo jėgos šalis, o tai, kad investuotojai vis vien renkasi čia kurti ir auginti vertę, yra didelis valstybės, mūsų miesto ir kiekvieno klaipėdiečio pasiekimas“, – komentuoja E. Kiudulas.

Teiginius dėl darbo jėgos kainų faktoriaus iliustruoja ir paskutinė išsami atlyginimų statistika, kurios duomenimis, vidutiniai atlyginimai LEZ investuotojų įmonėse 2022 m. buvo 26% didesni nei apskritai Klaipėdos apskrityje ir 17% didesni nei tarp apskrities apdirbamosios gamybos įmonių. Be to, vidutinės Klaipėdos LEZ investuotojų algos buvo net keliais eurais didesnės nei bendras Vilniaus vidurkis.

E. Kiudulas taip pat atkreipia dėmesį, kad aptartuose skaičiuose minimi tik tiesioginiai LEZ investuotojų mokesčiai, nors reali teritorijos verslo bendruomenės įtaka ekonomikai ir valstybei yra dar didesnė. Pavyzdžiui, vien per 2022 m. LEZ investuotojai Lietuvos rinkoje pirko prekių ir paslaugų už daugiau kaip 500 mln. Eur, o per paskutinį dešimtmetį – net už 2,7 mlrd. Eur. Visa tai virsta užsakymais, atlyginimais ir sumokamais mokesčiais šimtams kitų pajūrio regiono ir visos šalies verslų – įvairių prekių ir paslaugų tiekėjams.

„Klaipėdos LEZ vykstanti transformacija iš tradicinės gamybinės teritorijos į tyrimų, produktų kūrimo, inovacijų ir aukštos pridėtinės vertės ekosistemą duoda akivaizdžius rezultatus miestui ir valstybei, bet didysis šios raidos iššūkis yra tolesnis talentų ugdymas, pritraukimas ir išlaikymas. Per pastarąjį dešimtmetį inovacinę veiklą pradėjo ne vienas LEZ senbuvis, pritraukėme ne vieną aukštos pridėtinės vertės įmonę, bet būtent talentų pasiūla ir gyvenimo kokybė Klaipėdoje nulems, ar mums pavyks išlaikyti panašius tempus ir ateinantį dešimtmetį“, – sako E. Kiudulas, pabrėžiantis, kad Klaipėdos LEZ veikia tiek užsienio, tiek Lietuvos kapitalo investuotojai.

Mažina pridėtinės vertės atotrūkį

Naujų investicijų pritraukimas ir toliau išlieka kritiškai svarbus šalies vystymuisi – Lietuvos ekonomika ir pagal vieno darbuotojo sukuriamą bendrąjį vidaus produktą, ir pagal atlyginimus vis dar 2-3 kartus atsilieka nuo pirmaujančių ES valstybių. Todėl laisvosios ekonominės zonos, kurios padeda pritraukti aukštesnės pridėtinės vertės pramonę nei bendras šalies vidurkis, yra svarbios siekiant kuo greičiau sumažinti šį atotrūkį, sako tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.

„Klaipėdos LEZ yra viena ilgiausiai ir sėkmingiausiai veikiančių pramoninių teritorijų Lietuvoje, kurioje koncentruojasi aukšta pridėtine verte pagrįstos pramonės verslai. Pasirinkta kryptis vystyti pažangios gamybos kompetencijomis ir inovacijomis pagrįstą ekosistemą yra svarbi ir bendram Lietuvos konkurencingumui. Konkuravimas vien žemais kaštais – niekur nevedantis kelias. Vidurio ir Rytų Europos regione yra ne viena gerokai žemesnius už Lietuvą kaštus galinti pasiūlyti valstybė.

Svarbi ir Klaipėdos strateginė pozicija, dėl kurio šis regionas turi didelį potencialą būti vienu iš Lietuvos žaliųjų technologijų centrų. Tai lemia ir strateginė jūrų uosto pozicija, ir Baltijos jūros atsinaujinančios energetikos vystymo potencialas. Tačiau tam reikalingi ryžtingi ir valstybės, ir regiono žingsniai – aiški vizija ir strategija, kaip planuojame tapti žaliųjų kompetencijų centru. Vien bendrinių šalies privalumų – infrastruktūros, talentų ar verslo aplinkos – nepakaks, norint privilioti inovatyvias, strategines žaliąsias technologijas vystančias ir gaminančias įmones“, – komentuoja „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas.

„Arginta Engineering“ veiklos pradžia Panevėžio LEZ

„Arginta Engineering“, besispecializuojančios nestandartinių inžinerinių įrengimų ir mechanizmų projektavime ir gamyboje, konsoliduota apyvarta, 2023 metais sumažėjo 17%, nukritusi iki 56,7 mln. Eur. Sukurta ir parduota pridėtinė vertė išaugo 1,8 mln. Eur, pasiekdama 28,2 mln. Eur, o EBITDA padidėjo nuo 4 iki 4,5 mln. Eur.

Įmonė „Arginta Engineering“ planavo, kad 2023 m. konsoliduotos Vilniaus ir Suomijos gamyklų pajamos sieks 61 mln. Eur, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 4,5 mln. Eur.

Šiais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas Panevėžio LEZ pradėjusiai veikti gamyklai, kurios oficialus atidarymas planuojamas kovo mėnesį. Prognozuojama, kad 2024 metais bus įdarbinta ir apmokyta virš 50 žmonių. „Arginta Engineering“ generalinis direktorius Tomas Jaskelevičius teigia, kad įmonė padidino gamybos apimtis per pastaruosius metus, įgyvendindama didžiausią užsakymą savo istorijoje, pardavusi įrangą didžiausiam dujų suskystinimo projektui prie Vakarų Australijos krantų.

T. Jaskelevičius taip pat akcentuoja, kad praėję metai buvo pilni iššūkių dėl augančių palūkanų, kurios padarė tiesioginę įtaką įmonės plėtrai. 

2024 m. sausį įmonė persikėlė į naujas patalpas Panevėžio LEZ, investavusi virš 8 mln. Eur į pirmąjį statybų etapą ir įdarbinusi daugiau nei šešiasdešimt žmonių.

„Arginta Engineering“ atsiskyrė nuo „Arginta Group“ grupės 2023 m. balandį ir tapo savarankiška grupe, vykdančia veiklą Vilniuje, Panevėžyje ir Suomijoje. Jaskelevičius tvirtina, kad 2024 metais tikimasi geresnių rezultatų, prognozuojamas EBITDA augimas apie 10%, o pridėtinės vertės padidėjimas – apie 15%.

Atsparesnės Klaipėdos metai – Eimantas Kiudulas

Mieli kolegos ir draugai,

Prieš metus daugelis pagrįstai baiminomės 2023-ųjų: nors energijos ir infliacijos krizės jau buvo pasiekusios piką, nerimą iki šiol kelia verslą bei vartojimą ribojančios palūkanos ir geopolitinė aplinka. Iššūkiai toli gražu per metus neišnyko, tačiau drįstu atsargiai pasidžiaugti, kad į naujuosius 2024-uosius įžengiame su kiek daugiau geros energijos. Ir tam prielaidas kuria ne tik šiek tiek pozityvesnės pasaulinės ekonomikos prognozės, bet visų pirma patys klaipėdiečiai.

Dar neturime galutinių 2023-ųjų metų verslo rodiklių, todėl kol kas galiu kalbėti apie išankstines indikacijas: rekordais, ko gero, nesidžiaugsime, tačiau tokiais laikotarpiais stiprybės suteikia atsparumas, tęstinumas, ištikimybė ilgalaikei strategijai ir ateičiai klojami pamatai. Klaipėdos LEZ verslo bendruomenėje pernai tai reiškė ne tik išlaikytas darbo vietas ar augusius atlyginimų vidurkius, bet ir investicijas į plėtrą: ją pernai skelbė tokios mūsų senbuvės kaip “Klaipėdos verslo parkas”, “Retal Baltic Films”, “Albright Lietuva”, “Mestilla”, sulaukėme ir kelių naujų investuotojų. Pati LEZ valdymo bendrovė pernai taip pat buvo ištikima savo ilgalaikei strategijai: oficialiai užbaigėme antrąjį “FlexStart” pastatą, pradėjome vystyti trečiąjį ir pamažu ruošiamės ketvirtajam.

Visa tai iš išorės gali skambėti tiesiog kaip keli pavadinimai ir faktai, bet kiekvienas toks žingsnis į priekį toliau stiprina Klaipėdos LEZ ir viso miesto ekonominį atsparumą. Ir tai duoda realų rezultatą kiekvienam: dar praėjusių metų viduryje skelbėme apie rekordinius Klaipėdos LEZ investuotojų sumokėtus mokesčius ar pusę milijardo kasmet siekiančius pirkimus Lietuvos rinkoje, o neseniai gavome is statistikos, rodančios, kad Klaipėdos LEZ investuotojų mokamų atlyginimų vidurkis net 26% pranoksta Klaipėdos apskrities statistiką. Be to, šis “gerasis” atotrūkis per kelis paskutinius metus tik didėjo. Taip pat, mūsų analizės rodo, kad nors Klaipėdos LEZ investuotojų įmonėse dirba apie 3% Klaipėdos miesto darbuotojų, jie sukuria keturis kartus daugiau, t.y. apie 12% miesto pridėtinės vertės. Tai rodo, kad per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos į LEZ mums pavyko pritraukti ne “bet ką”, o aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmones. Todėl net jei gana sudėtingais metais negalėjome pasidžiaugti pačiomis stambiausiomis naujomis investicijomis, kiekvienas išlaikytas ar, juo labiau, net ir tokiomis aplinkybėmis besiplečiantis investuotojas man atrodo kaip didelė pergalė visam miestui.

Beje, praėjusių metų pabaigoje atlikome naują Klaipėdos LEZ investuotojų ir nuomininkų apklausą. Jos duomenimis pasidalinsime atskirai, tačiau jau dabar noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų investuotojai aukščiausiais balais vertina savo patirtį, kurią daugeliu atveju lemia patys klaipėdiečiai: darbuotojai, partneriai, savivalda, taip pat akademinės, gyventojų ir kitos bendruomenės. Paprastai kalbant, Klaipėdos LEZ verslai džiaugiasi ir didžiuojasi veikdami būtent Klaipėdoje, rekomenduoja mūsų miestą ir juo pasitiki bei nori toliau prisidėti prie jo sėkmės bei augimo. Nors tai tiesiogiai neatsispindi verslo rodikliuose, vien tokia investuotojų nuomonė tokiu laikotarpiu man yra pergalė, jau šiandien kurianti tiek realią vertę, tiek prielaidas naujoms didelės sėkmės istorijoms netolimoje ateityje.

Nuėję metai man asmeniškai išsiskyrė ir konstruktyviais dialogais – su nauja miesto valdžia, uostu, verslo, švietimo ir gyventojų bendruomenėmis. Didžiausi gyventojų ir verslo poreikiai yra žinomi, juos sprendžiant reikalingas dažnai nelengvas sutarimas dėl prioritetų. Džiugu, kad visi sutariame, jog Klaipėda turi ryškių stiprybių, kurios jau ne pirmą kartą rodo savo atsparumą įvairiems iššūkiams. Todėl šiemet tiek mūsų verslo bendruomenei, tiek kiekvienam klaipėdiečiui visų pirma palinkėsiu drąsos.

2023-ieji įrodė, kad turime kuo didžiuotis ir nuo ko atsispirti, tad linkiu, kad 2024-ieji taptų kad ir nedidelių, bet drąsių, tvirtų, ryžtingų ir naujų žingsnių metais.

Eimantas Kiudulas ir
Klaipėdos LEZ komanda

„Axioma Metering“ ir „100 mln. eurų apyvartos klubas“

Išmaniųjų vandens skaitiklių gamintoja „Axioma Metering“, įkūrusi antrą gamyklą Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), planuoja padidinti gamybos apimtis iki 6 milijonų skaitiklių per metus.

Bendrovės produktai, pagaminti Kaune, eksportuojami į egzotiškas šalis, tokias kaip Indija, be to, svarstomos plėtros galimybės Saudo Arabijoje. Nepaisant iššūkių, kylančių dėl nutrūkusio puslaidininkių tiekimo, bendrovės vadovas Ignas Vosylius akcentuoja, kad sprendimas nesustabdyti investicijų sunkiais laikais atsipirko. Tai leido įmonei 2023 metus užbaigti su pardavimų augimu net 2,5 karto, t. y. siekiant apie 15 milijonų eurų apyvartą.

2024 m. „Axioma Metering“ turi dar ambicingesnių planų, siekdama pardavimus išauginti iki simbolinės 100 milijonų eurų ribos.

I. Vosylius akcentuoja kompanijos gamybos unikalumą, atkreipdamas dėmesį, kad visi procesai atliekami gamykloje, siekiant išlaikyti kokybės parametrus. Bendrovė stengiasi turėti visišką kontrolę ir saugoti žinias viduje, nepaisant aukštų su tuo susijusių išlaidų.

Kita vertus, 2024  m. įmonės sėkmė priklausys ir nuo to, kokie biurokratiniai sprendimai bus priimti skirtingose šalyse. Nors konkursuose pasisekimas yra aukštas, iškyla nesklandumų dėl biurokratinių procesų. „Axioma Metering“ skatina tradicines komunalines bendroves tapti duomenų organizacijomis. Jei procesai judės sparčiai, numatoma įkurti dar vieną gamyklą.

Šaltinis: https://www.vz.lt/pramone/2024/01/08/gamyba-kauno-lez-plecianti-axioma-metering-taikosi-i-100-mln-eur-kluba-ir-saudo-arabija

Klaipėdos LEZ verslus pritraukia galimybe įsikurti žaibiškai: augina ir uostamiesčio, ir Lietuvos investicinį patrauklumą

Verslams vis labiau besivaržant dėl vartotojų dėmesio, galimybė žaibiškai įsikelti į gamybines ar administracines patalpas, jas greitai pritaikius savo reikmėms, tampa svarbiu konkurenciniu pranašumu. Tokią tendenciją jau prieš kurį laiką pastebėjusi Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė netruko pasinaudoti šia įžvalga ir savo dėmesį sutelkė būtent į spartaus įsikėlimo strategiją. Geriausias to įrodymas – šių metų pradžioje užbaigtas „FlexStart 2“ projektas, auginantis ne tik uostamiesčio, bet ir Lietuvos investicinį patrauklumą. Apie tai INVEGA rašo straipsnyje “Verslo žiniose”.

Pasak Klaipėdos LEZ nekilnojamojo turto projektų vystymo vadovo Dariaus Urbono, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė jau bene dešimtmetį vysto greito įsikūrimo strategiją, kurią sudaro sklandžių verslų įsikėlimo procesų į LEZ teritoriją užtikrinimas ir pasirūpinimas atitinkama fizine infrastruktūra.

„Sparčios ir nuoseklios įsikūrimo procedūros yra itin svarbus veiksnys, turintys įtakos verslų sprendimui įsikurti bei plėstis vienoje ar kitoje vietoje. Natūralu, kad klestinčių rinkų metu sutaupyta savaitė ar keletas leidžia vartotojams greičiau pasiūlyti ar išbandyti naujus produktus, o ramesniais laikais – efektyvinti veiklą bei rengtis ateičiai. Todėl dar praėjusio dešimtmečio viduryje pastebėję augantį tokios infrastruktūros poreikį nusprendėme investuoti į iš anksto paruoštas, konkrečiam nuomininkui per trumpą laiko tarpą pritaikomas patalpas“, – sako D. Urbonas.

Jo teigimu, pirmuoju tokios strateginės krypties rezultatu tapo prieš maždaug penkerius metus užbaigtas pirmasis „FlexStart“ projekto pastatas – 8 tūkst. kv. m. ploto segmentuota infrastruktūra, skirta gamybinei, administracinei ir sandėliavimo veiklai.

„Šį projektą kone iškart išnuomojus užsienio investuotojams supratome, kad žengiame teisingu keliu, juolab kad susilaukėme ir tarptautinių įvertinimų – „FlexStart“ pelnė pirmąjį pasaulyje „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už greitą investuotojų įsikūrimą. Tai tik leido išryškinti mūsų į greitį orientuotą strategiją – verslams gerokai sparčiau nei kitur padedame įsikurti net dirbdami prie kitų projektų“, – teigia pašnekovas.

Atliepia ir regiono, ir valstybės ekonominius interesus

D. Urbonas toliau pasakoja, kad įsitikinus „FlexStart“ svarba pritraukiant reikšmingas investicijas, nedelsiant nuspręsta investuoti ir į antrąjį analogišką projektą. Juolab kad pirmojo projekto sėkmė lėmė, jog nuomininkų interesas buvo jaučiamas dar prieš pradedant „FlexStart 2“ vystymą.

Anot jo, ieškant potencialių partnerių, kurie padėtų įgyvendinti „FlexStart 2“ viziją, nuspręsta kreiptis į UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), kuri LR Vyriausybės sprendimu kuriant vieningą nacionalinę plėtros įstaigą š. m. rugpjūčio 1 d. buvo prijungta prie UAB Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA), suteikusią Klaipėdos LEZ bene 5 mln. Eur paskolą.

„Viena iš INVEGA funkcijų – per įvairius finansinius instrumentus stiprinti strategines valstybės raidos kryptis bei didinti Lietuvos konkurencinį pranašumą. Žinoma, „FlexStart“ projektai pasižymi aiškiu verslo modeliu ir aukštu konkurencingumu, tačiau tai, kad INVEGA juos gali vertinti ir per Lietuvai svarbių interesų pusę, padėjo greitai mums rasti bendrą kalbą. Be to, buvo pasiūlytos konkurencingesnes paskolos sąlygas nei rinkoje buvusios alternatyvos“, – teigia D. Urbonas.

Klaipėdos LEZ nekilnojamojo turto projektų vystymo vadovas pažymi, kad šios paskolos suteikimas tik patvirtino teritoriją valdančios bendrovės prieš bene dešimtmetį pasirinktą strategiją ir tokio tipo projektų finansinį tvarumą.

„Klaipėdos LEZ investuotojų bendruomenė yra reikšminga pajūrio ir Lietuvos ekonomikos dalis. Vien pernai visų Klaipėdos LEZ investuotojų apyvarta pasiekė 1,76 mlrd. Eur, prekių ir paslaugų pirkimai iš Lietuvos tiekėjų viršijo 500 mln. Eur, o sumokami PVM, GPM ir Sodros mokesčiai peržengė 100 mln. Eur. Tai byloja apie mūsų svarbą ne tik Klaipėdos regione, bet ir visos valstybės lygmeniu“, – tvirtina pašnekovas.

Pasak Rūtos Mickevičienės, INVEGOS Privačių klientų skyriaus vadovės, Klaipėdos LEZ inicijuojamuose „FlexStart“ projektuose išties slypi didelis potencialas, leidžiantis neabejoti jų sėkme.

„FlexStart 2“ projektas buvo pirmasis, kurį finansavome pagal priemonę tipinių gamybos paskirties pastatų įrengimui, tai taip pat tapo ir pirmuoju užbaigtu projektu. Esame tikri, kad šis sprendimas prisidės ne tik prie Klaipėdos LEZ klestėjimo, bet ir prie strateginių šalies interesų – didinant Lietuvos patrauklumą investuotojams bei kuriant itin sparčiai verslus integruojančios valstybės įvaizdį. O pirmųjų projektų sėkmė lėmė ir tai, jog finansuoti nusprendėme ir trečiąjį „FlexStart“ pastatą, kuriam skyrėme 5,12 mln. Eur paskolą“, – sako R. Mickevičienė.

„FlexStart 2“ – modernesnis ir efektyvesnis už pirmąjį

Pasak D. Urbono, „FlexStart 2“ šiandien jau yra įgalinta kaip gamybinė, administracinė, sandėliavimo ir netgi prekybai tinkanti infrastruktūra, kurią galima per kelias savaites ar mėnesius adaptuoti individualiems nuomininko poreikiams. Jo teigimu, natūralu, kad įgijus daugiau nei penkerių metų patirti nuo pirmojo „FlexStart“, antrąjį projektą pavyko patobulinti dar labiau.

„Paties „FlexStart 2“ vystymas ir įgyvendinimas praėjo ypatingai sklandžiai – prie to prisidėjo ir lygiavertis, profesionalus bei konstruktyvus bendradarbiavimas su INVEGA. Pritaikėme išmoktas pamokas ir antrasis projektas tapo modernesniu, efektyvesniu ir estetiškai patrauklesniu nei pirmasis. Tiesa, jo pagrindinė funkcija ir verslams teikiama vertė nesikeičia – projektas sukuria prielaidas naujiems investuotojams žaibiškai įsilieti į mūsų verslo bendruomenę, o esamiems – plėstis dar greičiau“, – pabrėžia pašnekovas.

„FlexStart 2“ pastatas jau kurį laiką yra pilnai išnuomotas. Tarp pastatuose įsikūrusių įmonių – nuo 2007 m. Klaipėdos LEZ teritorijoje veikianti Didžiosios Britanijos kapitalo elektros jungiklių gamintoja UAB „Albright Lietuva“, į patalpas perkėlusi visą elektros kontaktų litavimo veiklą bei įkūrė naują štampavimo padalinį. Taip pat į pastatą jau įsikėlė ir pakuočių gamintoja UAB „Retal Baltic Films“, į antrąjį „FlexStart“ perkėlusi dalį butelių kamštelių gamybos linijų, tokiu būdu įgyvendinusi jau anksčiau numatytus plėtros planus.

Tiesa, „FlexStart 2“ pritraukė ir naujų investuotojų, pavyzdžiui, baldų gamintoją „Pod Furniture“ ar mokslinių tyrimų bei pažangiosios terapijos vaistinių preparatų gamybos srityje besispecializuojančią įmonę „Memel Biotech“.

„Mes itin džiaugiamės sklandžiai įvykusiais nuomininkų įsikėlimo procesais, o vidinių tyrimų duomenys atskleidžia, kad taip pat jaučiasi ir patys investuotojai. Apklausos rodo, kad Klaipėdos LEZ savo kolegoms ir verslo partneriams rekomenduotų absoliučiai visi čia veikiantys verslai, o bendras rekomendavimo rodiklis prieš kelerius metus surinko 9,4 balo iš 10-ies“, – pažymi D. Urbonas.

Tampa ir užtikrintu tramplinu į rinką

Sklandų įsikėlimą į Klaipėdos LEZ patvirtina ir vienos iš „FlexStart 2“ patalpose įsikūrusių įmonių – „Memel Biotech“ – direktorė ir Lietuvos biotechnologijų asociacijos viceprezidentė Agnė Vaitkevičienė.

„Mūsų sprendimui įsikurti Klaipėdoje įtakos turėjo ne tik puikios Klaipėdos LEZ pasiūlytos sąlygos, bet ir teritoriją valdančios bendrovės požiūris į bendradarbiavimą, gerai išvystyta infrastruktūra bei jos gebėjimas pritraukti užsienio investicijas, nes esame amerikiečių kapitalo bendrovė. Šiuo metu Klaipėdos LEZ jau esame įsirengę ir darbui pritaikę savo administracines patalpas, taip pat jau startavo ir vaistinių preparatų gamyklos įrengimo darbai, kurie turėtų būti užbaigti iki kitų metų vidurio“, – sako A. Vaitkevičienė.

Anot jos, „Memel Biotech“ – tai pirmoji bendrovė, gaminsianti vaistinius preparatus klinikiniams tyrimams ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Baltijos regione.

„Matome, kad Klaipėda turi neišnaudotą, biotechnologijų srityje slypintį potencialą – čia veikia Klaipėdos universitetas, galintis ruošti šiai veiklos sričiai reikalingus talentus, be to, Klaipėdos LEZ yra itin patraukli vieta užsienio investicijoms. Jau dabar matome didelį susidomėjimą mūsų įmone, o aktyviai prie sėkmingo mūsų starto siekia prisidėti ne tik Klaipėdos LEZ, bet ir kitos pajūryje veikiančios įmonės bei švietimo įstaigos. Tai leidžia jaustis dar labiau užtikrintiems dėl žingsnio į uostamiestį“, – teigia bendrovės direktorė.

Naujas Marijampolės LEZ etapas: greitesniam investuotojų įsikūrimui – gamybiniai pastatai

10-mečio slenkstį minanti Marijampolės laisvoji ekonominė zona (MLEZ) žengia į naują vystymosi etapą – statys gamybinės paskirties pastatus. Juose galės ypač greitai įsikurti aukštesnės ir vidutinės pridėtinės vertės produkciją planuojantys gaminti nauji investuotojai, kurių tikslas – fokusuotis į savo gamybos verslą, bet ne į pastatų projektavimą, NT vystymą ir kitas statybos veiklas. Vienam pirmųjų MLEZ pastatui jau gautas statybos leidimas, o rangos darbus planuojama pradėti kitų metų pradžioje.

„Investuotojams nuomai planuojame pasiūlyti ne plyną lauką, o iki rakto įrengtą gamybinės paskirties pastatą, kurį su laiku galėsime pritaikyti prie konkrečių investuotojo poreikių, – pasakoja Simonas Petrulis, Marijampolės LEZ generalinis direktorius. – Taip sukursime žymiai didesnę MLEZ kuriamų paslaugų pridėtinę vertę ir investuotojui, ir mums, kaip šios teritorijos plėtotojams. Ateityje palaipsniui planuojame pasiūlyti daugiau tokio ar net didesnio ploto gamybinės paskirties pastatų nuomai.“

Aukščiausio energinio efektyvumo A++ klasės vieną pirmųjų gamybinio pastato statybos projektą dalinai finansuoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pagal skatinamąją finansinę priemonę „Tipinės gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose įrengimas“. Projektas finansuojamas INVEGOS Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Anot S. Petrulio, tai, ką dabar daro MLEZ, yra didžiausia LEZ valdymo bendrovės teikiama pridėtinė vertė investuotojui: pasiūlyti nuomai jau pastatytą gamybinį pastatą su pilnai sutvarkytais inžineriniais tinklais, kietos dangos privažiavimais, automobilių bei dviračių stovėjimo vietomis ir elektromobilių įkrovimo stotelėmis. Be to, projekte suplanuota įdiegti sumanius energetikos įrenginių valdiklius, pastatyti saulės elektrinę, kurios gaminama elektros energija bus naudojama pastate. Su ypač palankiai MLEZ plėtrą vertinančia Marijampolės miesto savivaldybės administracija aptariami net tokie klausimai, kaip visuomeninio transporto maršrutų derinimas pagal investuotojo poreikius, viešųjų gatvių ir žiedinių sankryžų plėtra, miesto elektros pastočių ir jų galios būsimieji didinimo poreikiai, pėsčiųjų ir dviračių takų integralumo klausimai.

„Marijampolė – vidutinis Lietuvos industrinis miestas, kuriame aukštos reputacijos ir didelių ambicijų investuotojas labai laukiamas. Todėl būtent progresyvūs ir aplinką gerbiantys investuotojai čia sutinkami ypač šiltai, jiems atviros tiek savivaldybės, tiek jau čia veikiančių galimai juos aptarnausiančių verslų durys, įgyvendinant kuo įdomesnius jų sumanymus. Ir MLEZ, ir miesto valdžia visus klausimus sprendžia ypač operatyviai“, – tvirtina Marijampolės LEZ vadovas ir savininkas.

S. Petrulis akcentuoja, kad Marijampolė turi kelių dešimtmečių viziją. Joje numatyta toliau plėtoti verslus, kurie regione jau ne vieną dešimtmetį yra sėkmingai vystomi ir toliau auga tarptautiniu mastu.

„Mes tai įvardijame kaip 3M: maisto, metalo ir medienos pramonės. Būtent šios industrijos regione ypač stiprios, tarptautinės, įleidę šaknis, jau turi gilias tradicijas. Žinomiausios kompanijos Marijampolėje, pavyzdžiui, Europoje lyderiaujanti medinių langų gamintoja „Dovista“, jau antrą gamyklą statosi ir medinių padėklų gamintoja „Juodeliai“, ispaniško kapitalo automobilių detalių gamintojai „CIE LT Forge“, maisto grandai – „Lietuvos cukraus fabrikas“, „Marijampolės pieno konservai“, „Mantinga“, „ICECO“, Marijampolės LEZ besikurianti aukštųjų biotechnologijų maisto gamybos įmonė „Divaks“, kuri maisto pramonei gamins vabzdžių baltymus, riebalus ir kitus novatoriškus produktus“, – teigia S. Petrulis.

Anot MLEZ vadovo, verslui taip pat svarbu, kad Marijampolė yra Lietuvos ar net platesnio regiono „Sausumos uostas“: miestą juosia Vakarų Europą su Skandinavija jungiantis „Rail Baltica“ geležinkelis ir „Via Baltica“ magistralė, greta Kauno ir Vilniaus oro uostai bei puikiai pasiekiamas Klaipėdos jūrų uostas. „Juk iš Lietuvos neišvažiuosi ar neįvažiuosi nekirtęs Marijampolės, šalia kurios ir plėtojamas LEZ. Prisiminus posakį apie Romą mes juokaujame, kad Lietuvoje visi keliai veda pro Marijampolę“, – šmaikštauja S. Petrulis.

Tikima, kad Marijampolė gali tapti dar reikšmingesniu aukštos pridėtinės vertės gamybos miestu.

„Ypač srityse, kur reikia ir ateityje reikės dar labiau išsilavinusio bei aukštos kompetencijos darbuotojo ar specialisto. Net skaitmenizuotai, automatizuotai ir robotizuotai pramonei reikės specialistų, kurie visa tai sugebėtų valdyti ir prižiūrėti. Tarp Vilniaus–Kauno ir Varšuvos esantis mūsų regionas šiems iššūkiams yra pasiruošęs. Ir ne tik todėl, kad šalia Kauno ir Vilniaus aukštosios mokyklos, universitetai, bet su specialistų, savo srities talentų rengimu gelbsti ir vienas didžiausių šalyje pačioje Marijampolėje esantis profesinio rengimo centras. Vien jo mokinių ir pajėgumų skaičiai kalba už save. 2023–2024 m. Marijampolės profesinio rengimo centre mokosi 2.146 mokiniai. Stojantiesiems pasiūlytos 97 skirtingų profesinio mokymo programos, t. y. galima rinktis iš 40 profesijų. Regiono savivaldybės ir įmonės yra įsteigę vardines stipendijas geriausiems mokiniams ir mokytojams. Vykdomas pirminis ir tęstinis mokymas, taikoma partnerystės mokymo forma, kurią pasirinko 96 centro mokiniai. 2023 m. Marijampolės profesinio rengimo centrą baigė ir Marijampolės regiono darbo rinką papildė 818 kvalifikuotų specialistų. Centre yra du sektoriniai mokymai centrai, aprūpinti modernia įranga. 2023 m. jie buvo atnaujinti įrengiant Automatinių sistemų mechatronikos ir Metalo apdirbimo technologijų praktinio mokymo laboratorijas“, – pasakoja MLEZ vadovas S. Petrulis.

Marijampolės LEZ generalinis direktorius akcentuoja, kad šiandien verslui labai svarbu visų procesų greitis: ir sprendimų priėmimo, ir galimybės įdarbinti investicijas, pradėti veiklą. Marijampolės savivaldybė ir jos institucijos drauge su Marijampolės LEZ suburta matricine komanda tai visada siūlė ir planuoja siūlyti ateityje: vietos valdžia – operatyvūs visų investuotojui kylančių klausimų sprendimai, MLEZ – valdymo bendrovė nuo pirmojo investuotojo apsilankymo mieste apsistojant viešbutyje, papietaujant geram restorane, išsamių konsultacijų apie išskirtinai patrauklią mokestinę aplinką ir tą pačią dieną apsilankymo Marijampolės profesinio rengimo centre iki gamybinės paskirties pastatų pridavimo eksploatacijai trumpiausiais įmanomais terminais Lietuvoje, jų priežiūros ir gamybinės įrangos sumontavimo.

„Naujoji Marijampolės politikų karta puikiai supranta, kad pirma sukuriamos išskirtinio komforto ir saugumo sąlygos investicijoms, o tik po to galima tikėtis laukiamo investuotojų dėmesio“, – pokalbį baigia S. Petrulis, Marijampolės LEZ vadovas.

Šaltinis: „Verslo žinios“

„Kormotech“ į plėtrą Kėdainių LEZ investuoja virš 60 mln. eurų

Naminiams gyvūnams skirtų maisto produktų kompanija iš Ukrainos „Kormotech“ Kėdainių laisvojoje zonoje (LEZ) planuoja išplėsti savo gamybinius pajėgumus. Bendrovė yra numačiusi įdarbinti papildomus 200 specialistų ir investuoti daugiau nei 60 mln. eurų į keturias naujas gamybos linijas, kurios bus paleistos iki 2028 metų.

„Kormotech“ į Lietuvą įžengė 2020 m., atidarydama 4500 kv. m. gamyklą Kėdainių LEZ. Nors pradžioje planuota įdarbinti 70 žmonių komandą, greitai planas buvo viršytas ir pasamdyta daugiau nei 170 specialistų. Su naujuoju plėtros projektu, „Kormotech“ dar padvigubins dabartinį darbuotojų skaičių Kėdainiuose per penkerius metus.

2003 m. Ukrainoje įkurta kompanija„Kormotech“ specializuojasi šlapio ir sauso maisto gamyboje katėms ir šunims. Kėdainių LEZ veikianti gamykla, turinti aukštą automatizacijos lygį ir pažangią įrangą, per metus pagamina 20 000 tonų naminių augintinių maisto. 

Bendrovės plėtros plane numatytas pirmosios gamybos linijos paleidimas naujoje gamykloje 2025 metais, pridedant po vieną liniją kasmet iki visų keturių linijų veikimo 2028 metais. Šiam plėtros projektui įgyvendinti bus ieškoma kvalifikuotų inžinierių, maisto technologų ir kitų specialistų.

Skaičiuojant kartu su pagrindine „Kormotech“ būstine Lvive, šiuo metu kompanija turi daugiau nei 1200 darbuotojų visame pasaulyje. Tai vienas iš 50 didžiausių Ukrainos darbdavių, žinomas dalyvavimu įvairiuose socialiniuose projektuose. Kompanija skatina humanišką požiūrį į gyvūnus, remia Ukrainos veterinarijos medicinos plėtrą ir teikia paramą gyvūnų prieglaudoms visoje Ukrainoje.

„Baltic Sea Properties“ Klaipėdos LEZ plės verslo parką

NT vystymo bendrovė „Baltic Sea Properties“ pasirašė sklypo nuomos sutartį su Klaipėdos laisvąja ekonomine zona (LEZ). Teritorijoje dviem etapais per artimiausius kelis metus bus išplėstas „Klaipėdos verslo parkas“ – skirtingo dydžio gamybinių, logistikos, prekybinių ir administracinių patalpų kompleksas.

Dabartinis, nuo 2003 m. trim etapais išvystytas „Klaipėdos verslo parkas“ klientams iš viso siūlo 24 tūkst. kv. m patalpų nuomai, taip pat lauko sandėliavimo aikšteles. Jame patalpas nuomojasi daugiau kaip 30 įmonių. Įgyvendinus plėtros projektą, bendras verslo parko nuomojamas plotas išaugs iki 40 tūkst. kv. m. Naujuosiuose pastatuose verslui bus pasiūlyti 50 – 8000 kv. m ploto segmentai gamybai, prekybai, logistikai ir biurams.

„Pristatome „Klaipėdos verslo parko“ plėtros planus minėdami bendradarbiavimo su Klaipėdos LEZ dvidešimtmetį. Mūsų strategija yra augti kartu su klientais – ilgalaikiais partneriais, todėl laukiame, kada jiems galėsime pasiūlyti papildomos kokybiškos erdvės“, – komentuoja „Baltic Sea Properties“ valdybos pirmininkas James Andrew Clarke.

„Klaipėdos verslo parko“ plėtra bus vykdoma dviem etapais. Bendrovė šiuo metu pradeda ruošti objekto techninį projektą. Investicijų dydžio įmonė viešai nenurodo, tačiau tai bus vienas reikšmingiausių pastarojo meto esamų Klaipėdos LEZ klientų plėtros projektų.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, „Baltic Sea Properties“ jau trečią dešimtmetį savo klientams siūlo galimybę auginti verslą vienoje didžiausių Vakarų Lietuvos verslo bendruomenių.

„Džiaugiamės šia, daugiau kaip 20 metų trunkančia strategine partneryste su „Klaipėdos verslo parku“, lėmusia 3 įgyvendintus plėtros etapus ir šiandien pradedančia du naujus. „Klaipėdos verslo parkas“ sėkmingai papildo Klaipėdos LEZ lankstumo, greito įsikūrimo ir plėtros strategijas, o įgyvendintas plėtros projektas pasiūlys dar daugiau kokybiškos įvairovės esamiems ir naujiems investuotojams“, – sako E. Kiudulas.

„Klaipėdos verslo parko“ savininkė ir valdytoja „Baltic Sea Properties“ yra listinguojama Oslo vertybinių popierių biržoje ir yra stambi Baltijos regiono NT vystytoja ir investuotoja.

© LAFEZ visos teisės saugomos 2021