Rekordiniai metai Lietuvos laisvosioms ekonominėms zonoms

Nors Lietuvos, kaip ir viso pasaulio verslo struktūros, funkcionuoja neapibrėžtoje geopolitinėje situacijoje, mūsų šalies Laisvosios ekonominės zonos demonstruoja puikius rezultatus, skaičiuoja pritrauktus naujus investuotojus ir nuosekliai vysto infrastruktūros plėtros projektus. Bendrovės pagal apyvartas ne tik pasiekė ikipandeminį lygį, bet ir jį viršijo, o artimiausioje ateityje tikisi dar didesnio Lietuvos ir užsienio kompanijų susidomėjimo.

Viena iš naujausių tendencijų LEZ veikloje, – sparčiai LEZ teritorijose besikuriančios lietuviško kapitalo bendrovės. Kaip teigia Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos (LAFEZ) prezidentė Lina Mockutė, „dar prieš keletą metų visuomenėje ir verslo pasaulyje vyravo pozicija, kad LEZ yra sukurti labiau užsienio investicijų pritraukimui, tačiau požiūris sparčiai kinta“. LEZ ir toliau sėkmingai pritraukia užsienio investuotojus, tačiau vis dažniau vietos kapitalo įmonių žvilgsniai krypsta į LEZ. Akmenės LEZ jau veikia „VMG Grupė“, Panevėžio LEZ kuriasi paslaugas ir komponentus baldų pramonės įmonėms teikianti UAB „Elastas“, Kauno LEZ – „Brolis Timber“, nekilnojamojo turto vystytojai „SIRIN“, „EIKA“, „Rees“, Šiaulių LEZ – „Vilmers“ ir kt. 

LEZ teritorijose aktyviai kuriantis lietuviško kapitalo kompanijoms, tiesioginių užsienio investicijų svarba neabejotina. Glaudaus Valstybės, Savivaldos institucijų, LEZ Valdymo bendrovių bei „Invest Lithuania“ dėka į Lietuvą buvo pritrauktos pasaulinio lygio kompanijos „Continental Automotive Lithuania“, „Hella“ ir kt. LEZ kuriamos naujos darbo vietos, vystomi plėtros projektai, prisidedama prie spartesnio Lietuvos BVP augimo. LEZ pozicionuojamos kaip aukštą pridėtinę vertę kuriančios bendrovės, prisidedančios prie Lietuvos ekonomikos augimo, todėl dar aktyvesnis bendradarbiavimas tarp Valstybės ir LEZ pagreitintų naujų investuotojų pritraukimą. 

2021 m. LEZ veikiančios bendrovės pademonstravo rekordinius skaičius – vien Klaipėdos LEZ 44-ios investuotojo statusą turinčios bendrovės pasiekė bendrą 1,22 mlrd. eurų apyvartą. Bendras Klaipėdos LEZ įmonių eksportas, pernai siekęs 594 mln. eurų, buvo 24% didesnis nei 2020 m., – tai sudaro 1,7% visos Lietuvos eksporto. Nors praėjusių metų šuoliui didžiausią įtaką turėjo popandeminiai paklausos ir pasiūlos disbalansai bei žaliavų kainos, praktiškai visos teritorijos įmonės rodė didesnį ar mažesnį augimą.

2021 m. Kauno LEZ papildomai pritraukė 233 milijonų eurų tiesioginių investicijų, o čia nusprendusios įsikurti įmonės papildomai planuoja sukurti 1 600 darbo vietų, šalia jau dirbančių ar suplanuotų įdarbinti 6,2 tūkstančių. Per 2021-2022 metus subnuomota per 50 ha žemės sklypų plyno lauko investuotojams, kurių tarpe „Press Glass“, „Omniva“, „Eika asset management“, kurios vystomose patalpose įsikurs Vokietijos farmacijos distributorė „Tamro Baltics“. 

LAFEZ prezidentė ir Akmenės LEZ direktorė Lina Mockutė akcentuoja lietuviško kapitalo investicijų reikšmę. Nuo 2019 m. Akmenės LEZ pritraukta daugiau kaip 250 mln. eurų investicijų, šiemet duris atvers naujas „VMG Akmenės baldai“ fabrikas, kuriame bus sukurta keletas šimtų naujų darbo vietų, taip pat pradėtas vystyti naujas konstrukcinės medienos 

gamyklos projektas. 2021 m. investicijos su Akmenės LEZ susijusiai susisiekimo ir inžinerinei infrastruktūrai tobulinti viršijo 7 mln. eurų. 

Šiaulių LEZ plėtra įgavo pagreitį dėl sinergijos su partneriais ir miesto savivaldybe, plėtojant aplinkinę ir LEZ infrastruktūrą. Šiauliai tapo pramonės traukos centru ateities investicijoms, kadangi buvo ir yra investuojama į geležinkelio terminalą, atnaujinamas oro uostas, suplanuoti aplinkkeliai bei integracija į LEZ teritoriją. Sėkmingai startavo projektas „DPD“ logistikos centras kartu su „BSP (statytojais)“, suplanuota įspūdinga 40.000 kv. m. „Vilmers“ gamykla, kur darbai jau prasidėję.

Kėdainių LEZ kuriasi korporacija „PonBike“, kuri 12,7 ha plote statys dviračių surinkimo gamyklą. Yra žinoma, kad dėl geopolitinės situacijos pasaulyje kai kurių projektų vystymas sustojo arba sulėtėjo. Dėl Europos ir JAV įtemptų santykių su Kinija bei padidėjusių logistikos kaštų ir terminų, matomos puikios galimybės tarptautinėms kompanijoms perkeliant gamybinius projektus iš Kinijos į Europą, kur galėtų būti puikiai išnaudotas ir Lietuvos potencialas.

Šiuo metu Marijampolės LEZ yra jau išnuomojusi 87% savo ploto investuotojams. Naujiems investuotojams siūloma beveik 10 ha teritorija, kur įrengti inžineriniai tinklai ir kita infrastruktūra, sudarytos galimybės plėtoti geležinkelio vėžę, gerinant čia įsikuriančių įmonių pasiekiamumą. Industrinėse teritorijose, Marijampolės LEZ suprojektavo ir ruošia dar vieną, daugiau kaip 12 ha LEZ sklypų masyvą. Be to, ruošiamasi papildyti Marijampolės ir Lietuvos regionų nekilnojamojo turto paslaugų spektrą tipinėmis gamybinėmis patalpomis, kurios bus nuomojamos vidutiniams ir smulkesniems investuotojams. 

Panevėžio LEZ veikiančių įmonių apyvarta lyginant 2020 ir 2021 m., išaugo 32%, o pelnas 58%. Pastarieji keleri metai Panevėžio LEZ buvo itin  sėkmingi, kadangi investicijas suplanavo keletas kompanijų. Baigta statyti „AQ Wiring systems“ gamykla, baigiamas išplėsti „Ekornes Lithuania“ gamybos ir distribucijos centras, vyksta modernios kepyklos „AR maistas“ statybos. Artimiausiu metu planuojama „Arginta Engineering“ plėtra, o „Gedsta NT“ startuos su pastato nuomai statybomis. 

2021 m. Lietuvos laisvosios ekonominės zonos veikė sėkmingai, pritraukė svarbių užsienio investuotojų. Galimybė greitai įsikurti LEZ teritorijose ir toliau įgauna pagreitį pritraukiant bendroves. Apibendrindama esamą LEZ situaciją, LAFEZ vadovė Lina Mockutė akcentuoja, kad būtų puiku, jog ir valstybė, siekdama pritraukti investuotojus, koncentruotųsi ne tik į Vilniaus, bet ir į kitus Lietuvos regionus, nes tai verslams gali suteikti realiai veikiančius „žaliuosius“ koridorius, lojalesnę darbo jėgą, darbuotojams – kokybiškesnes gyvenimo sąlygas. LEZ teritorijose veikiančių verslo organizacijų esminis svertas išlieka žmonių gebėjimai, kompetencijos, efektyvumas, nuo to priklauso tvari šalies ekonomikos raida ir socialinės atskirties mažinimas. Tik dirbdami kartu su Valstybės bei Savivaldos institucijomis galime pasiekti dar įspūdingesnių rezultatų.