A++ gamybos pastatas investuotojams Marijampolės LEZ

UAB „MLEZ Infrastruktūra“, kuri yra UAB “Marijampolės LEZ valdymo bendrovė” (MLEZ) 100% valdoma dukterinė bendrovė, ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), pasirašė sutartį dėl preliminariai 5440 kv. m. tipinio gamybos paskirties pastato ir kartu su juo būtinosios infrastruktūros Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje projektavimo ir statybos. Projektą, kuris yra dalinai finansuojamas Paskolos davėjo (VIPA) iš LR valstybės biudžeto lėšų, planuojama užbaigti iki 2024 m. pabaigos.

“Apdirbamosios pramonės makroekonominiai rodikliai nėra optimistiški, o situacija dar kurį laiką blogės visoje Europoje, kas lems brangstančią pinigų kainą. Mes su Valdyba, įdėmiai išanalizavę rinkos tendencijas, nutarėme, kad tai puiki proga “užrakinti” pinigų kainą, apsibrėžti šios paskolos sąlygas su Paskolos davėju ir pačiu sunkiausiu ekonomikai metu pasiekti palankiausius derybinius rezultatus su Rangovais, su kuriais planuojame pravesti išties detalias derybas jau šių metų gale. Tikslas – kitais metais, jau dabar sklandžiai “užrakinus” statybų bei rangos kainas, pasistatyti gamybinius ir sandėliavimo plotus ypač konkurencingomis sąlygomis, – planus pristato MLEZ generalinis direktorius Simonas Petrulis.

Investuotojams šį A++ gamybinį pastatą siūlysime jau 2025 m. pradžioje.  Išskirtinis privalumas yra tas, kad pastatas bus prie pat Via Baltika, Rail Baltika 1 ir Rail Baltika 2 mazgo, prie Lenkijos pasienio, kur LEZ siūlys mokestines lengvatas bei naujausią Baltijos šalyse industrinę infrastruktūrą. Šalia esančiame Marijampolės mieste veikia Profesinio rengimo centras, kolegija, verslus vysto stipriausios mūsų regiono maisto, metalo ir medienos pramonės įmonės. Teisingas sprendimas – su MLEZ planuoti sekantį savo verslo plėtros paketą. Kartu su mumis esami ir būsimi Klientai įgauna didžiulį konkurencinių pranašumų pagreitį ir sėkmingai vysto verslą“.

Daugiau: Simono Petrulio interviu „Verslo žinios“ (nuoroda).

Klaipėdos LEZ investuotojų sumokėti mokesčiai pernai viršijo 100 mln. Eur

Daugiau kaip 40-ies Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančių investuotojų sumokėti GPM, PVM ir Sodros mokesčiai praėjusiais metais sudarė 107,3 mln. Eur ir pasiekė visų laikų rekordą. Tokia suma prilygtų bent šešių naujų mokyklų statybų biudžetui. Didžiausią istorijoje reikšmę – daugiau kaip 500 mln. Eur – pernai pasiekė ir LEZ įmonių prekių bei paslaugų pirkimai Lietuvoje.

Pernai prasidėjęs karas, taip pat energetikos, žaliavų ir infliacijos krizės bei metų antroje pusėje ryškėti pradėję recesijos ženklai iškreipė pagrindinius Klaipėdos LEZ investuotojų rodiklius. Nors 1,76 mlrd. Eur siekusi bendra kompanijų apyvarta ir 780 mln. Eur sudaręs eksportas taip pat yra visų laikų rekordai, jiems didelės įtakos turėjo stipriai išaugusios žaliavų kainos, susijusios su kelių stambiausių investuotojų produktų kainodara. Nevertinant šių įmonių, likusi Klaipėdos LEZ verslo bendruomenė per visus praėjusius metus pademonstravo nuosaikų augimą, tačiau daugelis verslų susidūrė su prastėjančiomis vartotojų nuotaikomis antroje metų pusėje.

Vis dėlto kiti Klaipėdos LEZ įmonių rezultatai toliau rodo tvirtą ir net sudėtingomis aplinkybėmis augantį indėlį į regiono ir visos šalies ekonomiką. LEZ investuotojų prekių ir paslaugų pirkimai Lietuvoje pernai sudarė 505 mln. Eur arba net 84% daugiau nei 2021 m. Maždaug trečdalis šio skaičiaus tenka biodyzelino gamintojai UAB „Mestilla“, superkančiai rapsus ir kitą žaliavą iš Lietuvos ūkininkų.

Visų laikų rekordą pernai pasiekė ir Klaipėdos LEZ verslo bendruomenės sumokėtų mokesčių suma – 107,3 mln. Eur PVM, GPM ir Sodros mokesčių buvo 42% daugiau nei 2021 m. Palyginimui, per praėjusius metus LEZ investuotojai gavo 8,2 mln. Eur valstybės pagalbos, tad ji vien mokesčių pavidalu per metus atsipirko keliolika kartų.

Esami ir nauji investuotojai Klaipėdos LEZ pernai iš viso įgyvendino 45,8 mln. Eur vertės investicinių projektų. Daugiausiai į plėtrą investavo naujos REHAU ir „Finegri“ gamyklos, o esamus pajėgumus ir infrastruktūrą labiausiai plėtė „Retal Baltic Films“, „Neo Group“, „Orion Global PET“, „Pack Klaipėda“, „Lavango Engineering“, „Glassbel Baltic“, „Mestilla“ ir kitos įmonės.

Darbo vietų skaičius Klaipėdos LEZ investuotojų įmonėse pernai išaugo nuo 2300 iki 2800, o visoje LEZ teritorijoje pernai dirbo apie 5000 darbuotojų.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, teritorijos įmonės sudėtingu laikotarpiu ne tik pademonstravo atsparumą, bet ir didino savo indėlį į valstybės ekonomiką. 

„Apie stambias naujas investicijas kalbėti kol kas sudėtinga, o ir šių metų pradžia verslui nelengva, tačiau aktyviai ruošiamės laukiamam atsigavimui. Stabiliai per visus ekonominius ciklus veikianti verslo bendruomenė bus vienu iš faktorių, dėl kurio galėsime greičiau įsibėgėti rinkoms atsigaunant. Džiugu, kad LEZ investuotojai vien mokesčių pavidalu pernai sukūrė sumą, kurios pakaktų šešioms naujoms mokykloms arba trims Klaipėdos Baltijos pr. žiedo rekonstrukcijoms“, – komentuoja E. Kiudulas.

Nuo veiklos pradžios 2002 m., Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės Klaipėdos LEZ yra įgyvendinusios arba suplanavusios 778 mln. Eur investicijų. Nuo 2011 m. Klaipėdos LEZ investuotojai iš viso sumokėjo 591 mln. Eur mokesčių, kai gauta valstybės pagalba per šį laikotarpį sudarė 61,3 mln. Eur.

Kauno LEZ kuriasi modulinių biodujų jėgainių gamintojai „Biokona“

Devintus metus rinkoje veikiantys biodujų jėgainių statytojai ir su jomis susijusių technologijų tiekėjai „Biokona“, siekdami plėsti savo veiklą, vykdo gamybinių patalpų su biurais statybas Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje. Bendras gamybinių ir administracinių patalpų plotas sudarys apie 1 500 kv. m. Numatyta investicija siekia 1,6 milijonus eurų, o naujoje gamybinėje bazėje bus vykdoma modulinės įrangos gamyba bei metalo apdirbimo darbai.

Technologijas adaptavo pagal vietinius poreikius

Nuo pat veiklos pradžios pagrindine įmonės „Biokona“ kryptimi tapo biodujų jėgainių statyba ir su jomis susijusių technologijų tiekimas. Iš pradžių rėmęsis užsienio šalių partnerių – Vokietijos, Olandijos – patirtimi, verslas netruko pajusti specifinius Lietuvos užsakovų technologinius poreikius, kuriems patenkinti reikėjo naujų, pačių sukurtų sprendimų: didžioji dalis Vakarų Europos šalyse kuriamų technologijų tuomet buvo pritaikytos kukurūzų siloso žaliavos apdorojimui, tuo tarpu Lietuvoje tokios žaliavos panaudojimas, pasak „Biokonos“ ekspertų, biodujų jėgainėse buvo ir yra nuostolingas.

Tad pirmiausia buvo atsižvelgta į Lietuvos žemės ūkio ir gamybos sektoriuose susidarančių žaliavų pobūdį ir pagal jas pradėti adaptuoti rinkoje veikiantys technologiniai sprendiniai, kartu juos tobulinant ir net kuriant visiškai naujas technologijas – tam labai pasitarnavo jau veikiančių įrenginių aptarnavimo specifikos bei eksploatacinių ypatumų analizė.

 „Mes projektuojame ir gaminame modulinius įrenginius, tokius kaip biometano gamybos moduliai, siurblinės, katilinės, kolektorinės, kogeneracinės jėgainės, garo generatoriai, vandens paruošimo moduliai. Visa ši įranga ir valdymo sistemos yra moduliniai, t. y. pilnai išbaigti sprendiniai, kurie prieš iškeliaudami pas klientą, yra mechaniškai ir funkciškai ištestuojami. Tai mums leidžia optimizuoti gamybos procesus ir darbo sąnaudas  bei užtikrina sklandų ir greitą tokios įrangos montavimą objekte,“ – pasakoja „Biokonos“ komercijos direktorius Gerardas Žukauskas.

Pasaulinė krizė pareikalavo susitelkimo – ir atvėrė naujų galimybių

Lietuvių sukurta ir gaminama biodujų įranga pasirodė esanti paklausi ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje: šiuo metu „Biokona“ savo produkciją parduoda Ispanijoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Įmonės klientai – kompanijos, investuojančios į atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą energijos gamybai. Tarp svarbių partnerių – tokie vardai kaip „Modus grupė“, AUGA, „Continental“ ar „Kurana“.

Įdomu tai, kad pastarųjų metų pasaulinės rinkos sukrėtimai ir pokyčiai, iš pradžių sukėlę „Biokonos“ verslui svarbiuose sektoriuose bei tiekimo grandinėse nemažai iššūkių, netrukus atvėrė ir naujų galimybių, kuriomis kompanija pasinaudojo ne tik plėsdama gamybą, bet ir optimizuodama naujai statomos gamyklos pajėgumus – techninio projekto rengimo metu buvo nuspręsta padidinti tiek gamybinius, tiek administracinius plotus.

Kaip sako įmonės komercijos direktorius Gerardas Žukauskas, trumpuoju periodu infliacija, medžiagų ir įrangos brangimas, tiekimo terminų prailgėjimas išties kėlė didžiulius iššūkius vykdomiems įmonės projektams, tačiau esminiu prioritetu išliko įsipareigojimų užsakovams laikymasis:  „Užsakovų padedami, išsprendėme kilusius iššūkius ir savo įsipareigojimus įvykdėme. Žinoma, tai pareikalavo didesnių išlaidų, susitelkimo komandoje ir didžiulių pastangų. Vis dėlto ilguoju periodu ši krizė atnešė daugiau tikrumo: visa Europa suprato, kad negalime būti priklausomi nuo importuojamo kuro iš priešiškų valstybių, tad reikia plėsti žaliąjį kursą ir patiems apsirūpinti žaliąja energija. Būtent tai ir padedame daryti statydami biodujų jėgaines ir gamindami biometano, elektros gamybos įrangą, skirtą gaminti atsinaujinančiai energijai iš vietinių – atsinaujinančių ir atliekinių, šaltinių“.

Patys kuria unikalius sprendimus, pritaikytus prie ES strategijos

„Biokonos“ veikla neapsiriboja vien biodujų jėgainėms skirta moduline įranga –  kuriami bei gaminami ir kitiems agro bei energetiniams ūkiams skirti sprendimai: modulinės automatizuotos dujinės ar skysto kuro katilinės, vandens šildymo ar garo katilinės, dujų kompresorinės, vandens pakėlimo stotys, moduliniai šaldymo įrenginiai ar modulinės juostinės džiovyklos.

„Mes savo gaminamą produkciją stengiamės pritaikyti prie ES strategijos, kuri remiasi ekologija ir žiedinės ekonomikos principais pramonėje bei žemės ūkyje, todėl dalyvaujame ne tik gamybos, bet ir technologijų vystymo procesuose,“ – pasakoja komercijos direktorius Gerardas Žukauskas.

Diegiant naujoves, bendradarbiaujama su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis ir institutais, taip pat su technologijų kūrimo lyderiais Europos partneriais. Pavyzdžiui, kartu su Lietuvos energetikos institutu buvo atliekami eksperimentiniai biodujų valymo technologijų bandymai; gaminama šalutinių gyvūninės kilmės produktų ir kitų maisto pramonės atliekų sterilizavimo įranga; pagaminta specifinė 4 MW galios džiovykla, kuri kaip kurą naudoja biodujas arba biometaną. 

Naujai gamybinei bazei – daugiau kaip pusantro milijono eurų

Baigus naujosios gamyklos įrengimą, visa ši veikla persikels iš senųjų „Biokonos“ patalpų į suplanuotą naująją gamybinę bazę ir biurus Kauno LEZ teritorijoje: kompleksą sudarys administracinės 600 kv. m ir gamybinės 900 kv. m patalpos.

Plėtros poreikį padiktavo tiek augančios gamybos apimtys, tiek strateginiai įmonės planai plėstis į užsienio rinkas ir būti savo technologijų lyderiais – o tam būtinos modernios gamybinės patalpos ir kokybiškos darbo sąlygos darbuotojams. Kauno LEZ teritorija pasirinkta dėl itin patogios savo lokacijos, parengtos infrastruktūros ir patrauklios verslo aplinkos bei ekonominių sąlygų ir lengvatų.

Šiuo metu įmonėje dirba trisdešimt darbuotojų, pusė jų turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir didelę patirtį sektoriuje – tai technologai, projektų vadovai, gamybos vadovai, eksploatacijos vadovai, inžinieriai, projektuotojai. Kita dalis kolektyvo – aukštos kvalifikacijos suvirintojai šaltkalviai montuotojai, kurie kokybiškai atlieka modulių gamybos ir surinkimo darbus, būtinus atliekant labai sudėtingus darbus ar sukuriant konkrečiam klientui reikalingą technologiją.

„Mūsų sritis nišinė, todėl rinkoje paruoštų specialistų nėra. Nuolat ieškome talentingų, panašų išsilavinimą turinčių darbuotojų, kurių adaptacija ir mokymai užtrunka nuo pusės iki dvejų metų,“ – pastebi „Biokonos“ atstovai. 

Į naujosios gamyklos ir biurų  pastato statybą numatyta investuoti 1,6 mililjonus eurų. Gamykla statoma su rezervu plėtrai ateityje, o šiuo metu „Biokona“ investuoja į technologijas bei distribucijos plėtrą kitose valstybėse. 

„Kauno LEZ nuo pat įkūrimo tapo gamybinių įmonių namais – ne atsitiktinai būtent gamybininkai sudaro didžiąją dalį pas mus įsikūrusių kompanijų. Dar labiau džiugina tai, kad praktiškai visos jos yra inovatyvūs, aukštą pridėtinę vertę kuriantys ir R&D veiklą vykdantys verslai. Tai atitinka ir Kauno LEZ valdančios bendrovės užsibrėžtus tikslus – suburti šioje teritorijoje stiprią verslo bendruomenę, pritraukiant veržliausias Lietuvos įmones ir pažangius užsienio verslus,“ – sako Kauno LEZ valdančios bendrovės vadovas Vytautas Petružis.

Šiuo metu Kauno LEZ yra pritraukusi 54 užsienio ir Lietuvos kapitalo investuotojus, veikiančius paslaugų ir gamybos sektoriuose, taikančius pažangius technologinius sprendimus bei kuriančius inovatyvius produktus. Nuo pirmojo investuotojo 2005 metais iki šiandien Kauno LEZ teritorijoje sukurta daugiau nei 9 100 darbo vietų, pritraukta daugiau nei 1,35 mlrd. EUR tiesioginių investicijų.

UAB „Dovista“ plėtra Marijampolės LEZ

Dovista, prieš 5 metų pradėjusi veiklą Marijampolės LEZ, žengia į kitą etapą. Montavimo darbai gamybos padalinyje jau pradėti, čia bus gaminami nestandrartinių formų – trikampiai, apvalūs ir kt., langai bei slankiojančios durys. Nuo dabar iki 2023 m. pabaigos planuojama įdarbinti virš 100 darbuotojų. 
Sėkmingos plėtros!

Klaipėdos LEZ su partneriais prisijungė prie pilotinio tvaresnės logistikos projekto „Admiral“

Gegužę Espo mieste Suomijoje oficialiai startavo 21 partnerį iš 9 ES valstybių vienijanti „Admiral“ iniciatyva, sieksianti per 3 metus sukurti naujos kartos logistikos paslaugų platformą, padėsiančią sumažinti šio sektoriaus poveikį aplinkai. Tarp projekto dalyvių iš Lietuvos yra ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė.

„Admiral“ komandos teigimu, transporto ir logistikos kompanijos kol kas daugiausia rūpinasi savo pačių tarša ir energijos vartojimu, bet dėl šios priežasties mažiau dėmesio buvo skiriama netiesioginiam logistikos sektoriaus sukeliamam poveikiui aplinkai. Būtent šią problemą sieks spręsti „Admiral“ iniciatyva, sukurdama ir skatindama tvarius, multimodalinius, duomenimis grįstus logistikos sprendimus.

„Admiral“ dėmesio centre bus naujos kartos el. prekyvietės (marketplace) platforma, kuri valdytų visas tiekimo grandines ir stebėtų kiekvienos grandies poveikį aplinkai. Ši platforma sieks sklandesnės multimodalinės logistikos grandžių veiklos, geresnio esamų galimybių ir infrastruktūros išnaudojimo, tvaraus tiekimo ir kitų inovacijų skatinimo. Kartu „Admiral“ platforma sieks tapti tam tikru inovacijų centru vystant ir išbandant naujas paslaugas programinės įrangos kūrėjams. Tikimasi, kad „Admiral“ rezultatai leis pasiekti ne tik 20% mažesnį logistikos sektoriaus poveikį aplinkai, bet ir į rinką atneš daugiau skaidrumo ir atsparumo.

Lietuvoje dirbantys „Admiral“ projekto nariai bus visų pirma atsakingi už skaitmeninių dokumentų ir parašų generavimą tarp skirtingų logistikos tinklo narių. Lietuviškoji „Admiral“ konsorciumo dalis taip pat rūpinsis logistikos sektoriaus duomenų integracija ir informacijos sklaida, kurs automatinio CO2 pėdsako skaičiavimo ir paskirstymo sprendimus.

Pasak Klaipėdos LEZ klientų projektų vadovo vadovo Dariaus Butvydo, nors transporto ir logistikos sektorius skaitmenizuojasi, naujovių diegimas šiame versle yra gan lėtas ir fragmentuotas, įmonių naudojami įrankiai paprastai tarpusavyje „nebendrauja“, beveik neskaičiuojamos CO2 emisijos. „Admiral“ platforma sieks visa tai tai išspręsti.

„Klaipėdos LEZ projekte dalyvauja kaip transporto centras, t.y. suteiksime partneriams mūsų esamą infrastruktūrą (transporto stebėsenos įrenginius, 5G internetą ir kt.), o kitas projekto partneris, logistikos įmonė „CargoGO“ realiu laiku išbandys skaitmeninius įrankius. Mūsų gauti duomenys bus naudojami vertinant pasiektus patobulinimus. Pilotinį projektą planuojama sukurti ir išbandyti per 36 mėnesius“, – komentuoja D. Butvydas.

Pasak jo, realus „Admiral“ projekto rezultatas bus visoje Europoje veikianti paslaugų užsakymo platforma, orientuota į transporto ir logistikos efektyvumą ir poveikio aplinkai skaičiavimą, vertinimą bei mažinimą. Projektas užtikrins ne tik galimybę išmatuoti ir suvokti CO2 pėdsaką visoje paslaugų grandinėje, bet ir jį realiai mažinti.

Kitas „Admiral“ projekto partneris Lietuvoje UAB „cargoGO Logistics“ suteiks projektui duomenis ir patirtį, testuos sprendimus, optimizuos maršrutus, tobulins vairavimo stilių ir skaitmenizuos procesus. Pasak bendrovės IT projektų vadovo Lauro Pranckevičiaus, „cargoGO“ jau testuoja atskirą CO2 emisijos skaičiuoklę bei ataskaitos įrankius, kas leis užsakovams siūlyti mažiausiai taršius maršrutus ir paslaugas.

„Klientams galėtume pasiūlyti tvariausią, ekologiškiausią maršrutą, į aplinką išmesti žymiai mažesnį CO2 emisijos kiekį, prisidedant prie tvaresnės ateities. Projektas logistikos sektoriui suteiktų sistemą, kurios pagalba būtų sutaupomos išlaidos, išvengiama prastovų bei tuščių kilometrų, gaunama tvari paslauga. Visas „Admiral“ projektas prisidės prie skirtingų logistikos grandinių bendros tarpusavio sąveikos, šitaip efektyvinant komunikaciją tarp užsakovo ir vežėjo, kad būtų vertinamas ir skaičiuojamas CO2 emisijos kiekis ir plėstųsi organizacijų požiūris į tvarumą“, – komentuoja L. Pranckevičius.

Iš viso „Admiral“ projekte dalyvauja 21 organizacija iš 9 ES šalių. Be Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės, Lietuvoje prie projekto prisijungė Transporto inovacijų asociacija, UAB „Cargo Sign“, UAB „Normalis Tech“, „CargoGO“ grupė ir UAB „Trevio“. Projekte taip pat dalyvauja verslo, akademinės bendruomenės ir viešojo sektoriaus atstovai iš Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos, Kroatijos, Slovėnijos ir Suomijos. „Admiral“ projektą finansuoja Europos Sąjunga.

Daugiau informacijos apie „Admiral“ projektą galima rasti Europos Komisijos puslapyje, o jo raidą stebėti galima Linkedin tinkle.

Svarbus LEZ įstatymo pasikeitimas

Nuo 2024 metų Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose bus leidžiama kurtis šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms. 

2023 m. gegužės 23d. Seimas nubalsavo už tai, kad būtų atšauktas draudimas laisvosiose ekonominėse zonose užsiimti veiklomis, susijusiomis su valstybės saugumu, gynyba, ginklų, sprogmenų, šaudmenų gamyba, laikymu ir pardavimu. Šis draudimas Lietuvoje galiojo nuo 1995 metų. 

Lietuvos Laisvųjų Ekonominių zonų valdytojai teigia jau anksčiau sulaukę užsienio investuotojų, veikiančių gynybos pramonės sektoriuje, susidomėjimo. Jų teigimu, karinėje pramonėje sukuriama ypatingai daug inovacijų, o Seimo sprendimas atveria naujas galimybes.

Plačiau: https://lnkd.in/eEbFqUPh

Naujoji „Brolis Timber“ gamykla Kauno LEZ

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veiklą pradėjo vos per 7 mėnesius pastatyta pirmoji sertifikuota termomedienos gamykla Lietuvoje. Kaip sako ją valdančios įmonės „Brolis Timber“ direktorė Ingrida Vizbaraitė, ypač permainingais ir sudėtingais 2022 metais vykusios statybos buvo „rekordiškai greitos ir rekordiškai pabrangusios“ – tiek dėl kone kasdien kilusių statybos kainų, tiek dėl energetikos kaštų. Ji neslepia, kad metai buvo ypač intensyvūs ir sunkūs, o sąmata viršyta beveik milijonu eurų, net nepastačius vieno iš planuotų pastatų. Vis dėlto šiandien gamykla jau veikia pilnu pajėgumu, o užsakymų įmonė turi tiek, kad vos spėja gaminti.

Nuo pat įkūrimo 2007 metais UAB „Brolis Timber“ veiklos kryptis buvo ir išliko ekologiški medienos gaminiai namams bei aplinkai. Išbandžiusi ir rinkai pristačiusi įvairias modifikuotas medienas, įmonė apsistojo ties termomediena (Thermowood®), kaip turinčia daugiausiai privalumų ir pamažu virtusia dominuojančia jų asortimento dalimi.

Pandemijos metais, sutrikus tiekimui, įmonė priėmė sprendimą sukti gamybos link ir užsibrėžė per 2022 metus Kauno LEZ teritorijoje pastatyti pirmąją sertifikuotą termomedienos gamyklą Lietuvoje, kuri savo gamybos apimtimis galėtų patenkinti šalies vartotojų poreikius. 

Tiesa, kruopščiai sudėliotus planus gerokai sujaukė praeitų metų pasaulio realijos: drastiškai šoktelėjo statybinių medžiagų ir darbų kainos, į neregėtas aukštumas iškilo energetikos kaštai.

„Iš viso vietoje planuotų 6 mln. Eur investavome 7 mln., taigi projekto biudžetas buvo ženkliai viršytas. Tačiau neturėjome pasirinkimo – gamyklos statybos jau pradėtos, sutartys pasirašytos, tad dėjome visas pastangas pasileisti gamyklą kuo greičiau, kad investicijos pradėtų atsipirkti, o biudžeto deficitą dengėme nuosavomis lėšomis, mažindami visus įmanomus įmonės kaštus,“ – sudėtingą situaciją prisimena I. Vizbaraitė.

Negana to, karas ir infliacija neišvengiama paveikė rinką – sulėtėjo pardavimai, ypač mažėjo eksportuojančių gamintojų pirkimų apimtys. Tad 2021 m. fiksavę net 81 proc. augimą, 2022-uosius „Brolis Timber“ užbaigė gerokai kukliau – su 7 proc. augimu. Verslininkai pastebi, kad karas medienos pramonėje labiausiai paveikė tiekimo grandines: dauguma Rytų Europos regiono medienos gamintojų ir pardavėjų turėjo skubiai persiorientuoti, nebegalėdami pirkti iš Rusijos ir Baltarusijos tiekėjų, todėl masiškai užvertė užklausomis Skandinavų gamintojus.

„Mūsų atveju, žaliavą visada pirkdavome iš atsakingai tvarkomų, PEFC ir FSC sertifikuotų Skandinavijos miškų, tačiau turėjome rasti naujus tiekėjus, nes dabar mums reikalingas kitoks medienos tipas – nebe termomediena, o tiesiog neapdorota žaliavinė mediena. Ribotus kiekius siūlantys Skandinavijos tiekėjai susidūrė su netikėtai didele paklausa, būtinybe atsirinkti klientus ir, be abejo, su viliojančia galimybe pakelti kainą,“ – apie sektoriaus pokyčius pasakoja „Brolis Timber“ vadovė, tvirtindama, kad 2022 m. iššūkiai buvo išskirtiniai, nematyti nuo 2009-ųjų krizės laikų.

Viskas padaroma, kai yra geri partneriai ir gera komanda

Kita vertus, pasak I. Vizbaraitės, užgriuvę sunkumai kartu išryškino ir komandos susitelkimą, motyvaciją bei didelę brandą: „Per šiuos metus supratome, kad viskas padaroma paprastuoju darymo būdu. Racionaliai suplanuoti, atkakliai stumiami, su gerais partneriais ir komanda, net dideli projektai, net itin sunkiomis aplinkybėmis, yra puikiausiai įveikiami. Kaip sakoma, ne šventieji puodus lipdo“.

Tad priėmę situaciją kaip realybę, verslininkai darė viską, ką galėjo: atsisakė mažiausiai aktualios gamybos grandies – automatizuoto lentų tarpiniavimo (kol kas šis darbas atliekamas rankomis), kur galėjo, taupė; išjudino įprastą sandėlį, gamindami praktiškai pagal užsakymą; derėjosi su savo partneriais ir rangovais dėl mokėjimo grafikų išdėstymo.

Rezultatas: prieš Kalėdas pradėjusi veiklą naujoji termomedienos gamykla, šiuo metu dirbanti pilnu pajėgumu, nestodama nei naktį, nei savaitgalį, o užsakymų įmonė turi daugiau nei spėja gaminti.

Investicija į didelius langus gamyboje – atsiperka

Naujosios „Brolis Timber“ gamyklos komplekso pastatai – sandėliavimo ir gamybos patalpos – sudaro 2 500 kv. m. Esami gamybiniai pajėgumai – 12 000 kubinių metrų termomedienos per metus. Ateityje numatomai plėtrai yra rezervuotas sklypas, tačiau kol kas apie tai verslininkai nedaugžodžiauja ir sako, kad pirmiau privalo atkurti savo resursus po statybų.

Vertybinio požiūrio atspindžiu tapo ir pati naujosios gamyklos architektūra, kurioje svarbūs akcentai teko žmogiškumui ir natūralumui: „Taip, architektūrai uždavėme toną, o mūsų projektuotojai „Erinar“ tą puikiai pagavo. Kodėl gi neleisti žmonėms gamyboje mėgautis dienos šviesa ir pievų erdvėmis? Juk investicija į didelius langus visiškai atsiperka – dirbant tokioje aplinkoje daug geresnė savijauta, o langai nepaslepia mūsų tvarkingos ir gerai veikiančios gamybos. Mediena fasaduose – taip pat natūralus pasirinkimas. Mes žinome, kad termomediena nepūva, išlaiko stabilius matmenis, todėl puikiai tinka tokiems pastatams. Palikome ją visiškai natūralią, nedengtą, kad nupilkuotų ir organiškai įsilietų į gamtišką peizažą. Įrodyta, kad net psichologiškai žmogus jaučiasi daug geriau, jei aplinkoje naudojama medienos apdaila. Tai kodėl gi ne?“

Lietuva išlieka tarp ES lyderių pagal užsienio investuotojų sukurtas darbo vietas

Nepaisant pasaulinių iššūkių, Lietuva pernai išliko viena sėkmingiausiai užsienio investicijas pritraukiančių valstybių, nurodoma naujausiame „Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus tyrime. Pernai Lietuva apskritai buvo plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų indekso ES lyderė, taip pat išlaikė trečią vietą pagal vienam gyventojui tenkančias užsienio investuotojų sukurtas darbo vietas, o visas šalies gamybos sektorius pademonstravo bendrą atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti. Be to, „Investuok Lietuvoje“ investuotojų apklausos duomenimis, beveik 70% Lietuvoje veikiančių kompanijų artimiausiais metais planuoja sukurti naujas arba stipriai išplėsti esamas gamybos funkcijas.

Per pastaruosius keletą metų gamybos sektorius patyrė daugybę sukrėtimų: Covid-19 pandemiją, lėmusios gamybos ribojimus, puslaidininkių krizę, energetikos šoką ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinius. Visa tai turėjo ryškų efektą tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautams, rašoma apžvalgoje.

Nepaisant to, Lietuva šiuo laikotarpiu sugebėjo išlaikyti trečią vietą tarp visų ES šalių vertinant tiesioginių užsienio investuotojų sukuriamas darbo vieta vienam gyventojui. Šis rezultatas pasiektas dar priešpandeminiais laikais ir išlaikytas nepaisant visų rinkos sukrėtimų. Lietuva pagal šį kriterijų nusileidžia tik Slovakijai ir Vengrijai. Beje, pačiame Covid įkarštyje 2000 m., Lietuva pagal TUI darbus vienam gyventojui netgi pirmavo visoje ES.

Be to, rašoma apžvalgoje, Lietuva užima trečią vietą Europoje pagal investicijas į ilgalaikį turtą (CAPEX), kurios vidutiniškai aptariamu laikotarpiu augo 22%. Vertinant CAPEX investicijas vienam projektui, jos per šį laikotarpį išaugo net 124%, žymiai daugiau nei ES ar Vidurio ir Rytų Europos vidurkiai. Vienas to paaiškinimų gali būti tai, kad po pandemijos kompanijos ėmė daug labiau investuoti į procesų automatizavimą, kas lėmė daugiau kapitalui intensyvių projektų.

Savo apžvalgoje „Investuok Lietuvoje“ pateikia ir išsamią 62 užsienio kapitalo kompanijų apklausą. Beveik 68% apklausų kompanijų nurodė planuojančios 2023-2024 metais sukurti naujas funkcijas arba stipriai plėsti jau esamas. Taip pat, 66% kompanijų nurodė plėsiančios gamybos, 13% – inžinerijos, o 10% – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros funkcijas. Nepaisant ekonominių ir geopolitinių neapibrėžtumų, net 23% kompanijų yra numačiusios plėsti bent dvi savo veiklos funkcijas.

Lietuvos darbo rinkai svarbu tai, kad apklaustos kompanijos šiemet vidutiniškai planuoja samdyti po 46 darbuotojus. Tai daugiau nei buvo nurodyta analogiškoje apklausoje pernai (32). Apskritai net 77% apklaustų kompanijų šiemet planuoja samdyti naujų darbuotojų, daugiau kaip trečdalis samdys bent 30 kolegų, o 8 gamintojai samdys bent 100 naujokų.

Pati darbo rinka, tyrimo autorių teigimu, Lietuvoje pademonstravo stebėtiną gebėjimą prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių. Pernai Lietuva užėmė trečią vietą Vidurio ir Rytų Europoje pagal gebėjimą pritraukti ir išlaikyti talentus. Apklausos duomenimis, pernai tarp užsienio investuotojų gamybos srityje fiksuota vos 19% darbuotojų kaita, per metus išaugusi vos 1%. Visos Lietuvos darbuotojų kaitos rodiklis pernai sudarė 30%. Tokie skirtumai nestebina, nes Lietuvoje veikiančios užsienio kompanijos turi geros patirties pritraukiant ir išlaikant talentus.

„Investuok Lietuvoje“ tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje išlieka glaudus užsienio investuotojų ir vietos ugdymo įstaigų bendradarbiavimas. Apie pusė apklaustų kompanijų nurodė turinčios nuolatines partnerystes su aukštosiomis ar profesinėmis mokyklomis. Net 67% ryšius su ugdymo įstaiga turinčių kompanijų bendradarbiauja su daugiau kaip viena mokykla.

Nors bendradarbiavimas su ugdymo įstaigomis tarp užsienio investuotojų yra gana įprastas, ne visos kompanijos renkasi šį kelią. 40% to nedarančių įmonių teigia, kad joms tai tiesiog neaktualu. Visgi tarp kitų įmonių priežastys yra kompleksiškesnės: vieniems investuotojams trūksta informacijos apie galimybes, kitos mano, kad nėra jų poreikius tenkinančių ugdymo įstaigų.

Nepriklausomai nuo to, bendradarbiauja užsienio investuotojas su ugdymo įstaiga ar ne, pagrindinis darbuotojų kompetencijų kėlimo būdas įmonėse buvo vidiniai mokymai. Net 82% apklaustų įmonių ugdo savo darbuotojus organizacijos viduje ir planuoja tai tęsti šiemet. Apklausos duomenimis, net 92% užsienio kapitalo gamybos kompanijų turi vienos ar kitos formos darbuotojų tobulėjimo programų. Tai nestebina, nes vis labiau automatizuojamos gamybos akivaizdoje įmonėms vis labiau aktualūs skaitmeniniai ir techniniai kolegų įgūdžiai.

Klaipėda „Investuok Lietuvoje“ tyrime nurodytas kaip miestas su pagrindinėmis uosto inžinerijos, metalų, plastikų ir maisto pramonės kompetencijomis. Uostamiestyje gamybos srityje pernai dirbo beveik 29 tūkst. darbuotojų – santykinai daugiau nei Kaune ar Vilniuje. Nedarbas Klaipėdoje pernai siekė 5,9% – kiek daugiau nei Kauna ar Vilniuje, bet mažiau nei kituose pagrindiniuose šalies miestuose. Taip pat, pernai prasidėjusiais mokslo metais Klaipėdoje mokslus pradėjo beveik 11 tūkst. studentų.

„Investuok Lietuvoje“ tyrimas ir apklausa taip pat nagrinėjo tokius aspektus kaip tiekimo grandinės ir įmonių atsakas į trikdžius, darbuotojų įvairovė ir įtraukimas, samdymo laikai, nefinansinės darbuotojų paskatos, energetika, socialinė atsakomybė ar nekilnojamasis turtas.

„SIRIN Development“ ir „Biokona“ statybos projektai Kauno LEZ

Įspūdinga plėtra Kauno LEZ !

Šiuo metu Jėgainės gatvėje vykdomi „SIRIN Development“ ir „Biokona“ statybos projektai.

Pirmaujanti biodujų jėgainių ir susijusių technologijų gamintoja „Biokona“ 0,6 ha žemės sklype stato naują 1500 kvadratinių metrų ploto gamybos padalinį. Naujajame objekte daugiausia dėmesio bus skiriama modulinės įrangos gamybai ir metalo apdirbimui.

Nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė SIRIN Development pradėjo pirmąjį sandėlių kompleksostatybos etapą Kauno LEZ. Šis pradinis etapas, apimantis įspūdingą 16 000 kvadratinių metrų plotą, vyksta 3,6 ha žemės sklype.

„Plus Windows“ plėtra Šiaulių LEZ

Norvegijos įmonė „Plus Windows“ baigia priestato statybą Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje! Jame bus įkurtas aliuminio gaminių skyrius.

Ši plėtra leis įmonei padidinti pajėgumus, geriau valdyti atsargas, sukurti naujų darbo vietų ir patenkinti augančius vartotojų poreikius. Planuojama, kad šių metų apyvarta turėtų siekti apie 9,2 mln. eurų, nes aliuminio sektoriaus paklausa nuolat auga. 

Pirmąjį statybų etapą bendrovė baigė 2021 m. Tais metais iš nuomojamų patalpų Kuršėnuose, Šiaulių rajone, kompanija persikėlė į naują beveik 5000 kv.m gamyklą, į kurią dalis įrangos perkelta iš Norvegijos. 

© LAFEZ visos teisės saugomos 2021