„Arginta Engineering“, besispecializuojančios nestandartinių inžinerinių įrengimų ir mechanizmų projektavime ir gamyboje, konsoliduota apyvarta, 2023 metais sumažėjo 17%, nukritusi iki 56,7 mln. Eur. Sukurta ir parduota pridėtinė vertė išaugo 1,8 mln. Eur, pasiekdama 28,2 mln. Eur, o EBITDA padidėjo nuo 4 iki 4,5 mln. Eur.

Įmonė „Arginta Engineering“ planavo, kad 2023 m. konsoliduotos Vilniaus ir Suomijos gamyklų pajamos sieks 61 mln. Eur, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 4,5 mln. Eur.

Šiais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas Panevėžio LEZ pradėjusiai veikti gamyklai, kurios oficialus atidarymas planuojamas kovo mėnesį. Prognozuojama, kad 2024 metais bus įdarbinta ir apmokyta virš 50 žmonių. „Arginta Engineering“ generalinis direktorius Tomas Jaskelevičius teigia, kad įmonė padidino gamybos apimtis per pastaruosius metus, įgyvendindama didžiausią užsakymą savo istorijoje, pardavusi įrangą didžiausiam dujų suskystinimo projektui prie Vakarų Australijos krantų.

T. Jaskelevičius taip pat akcentuoja, kad praėję metai buvo pilni iššūkių dėl augančių palūkanų, kurios padarė tiesioginę įtaką įmonės plėtrai. 

2024 m. sausį įmonė persikėlė į naujas patalpas Panevėžio LEZ, investavusi virš 8 mln. Eur į pirmąjį statybų etapą ir įdarbinusi daugiau nei šešiasdešimt žmonių.

„Arginta Engineering“ atsiskyrė nuo „Arginta Group“ grupės 2023 m. balandį ir tapo savarankiška grupe, vykdančia veiklą Vilniuje, Panevėžyje ir Suomijoje. Jaskelevičius tvirtina, kad 2024 metais tikimasi geresnių rezultatų, prognozuojamas EBITDA augimas apie 10%, o pridėtinės vertės padidėjimas – apie 15%.

Verslams vis labiau besivaržant dėl vartotojų dėmesio, galimybė žaibiškai įsikelti į gamybines ar administracines patalpas, jas greitai pritaikius savo reikmėms, tampa svarbiu konkurenciniu pranašumu. Tokią tendenciją jau prieš kurį laiką pastebėjusi Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė netruko pasinaudoti šia įžvalga ir savo dėmesį sutelkė būtent į spartaus įsikėlimo strategiją. Geriausias to įrodymas – šių metų pradžioje užbaigtas „FlexStart 2“ projektas, auginantis ne tik uostamiesčio, bet ir Lietuvos investicinį patrauklumą. Apie tai INVEGA rašo straipsnyje “Verslo žiniose”.

Pasak Klaipėdos LEZ nekilnojamojo turto projektų vystymo vadovo Dariaus Urbono, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė jau bene dešimtmetį vysto greito įsikūrimo strategiją, kurią sudaro sklandžių verslų įsikėlimo procesų į LEZ teritoriją užtikrinimas ir pasirūpinimas atitinkama fizine infrastruktūra.

„Sparčios ir nuoseklios įsikūrimo procedūros yra itin svarbus veiksnys, turintys įtakos verslų sprendimui įsikurti bei plėstis vienoje ar kitoje vietoje. Natūralu, kad klestinčių rinkų metu sutaupyta savaitė ar keletas leidžia vartotojams greičiau pasiūlyti ar išbandyti naujus produktus, o ramesniais laikais – efektyvinti veiklą bei rengtis ateičiai. Todėl dar praėjusio dešimtmečio viduryje pastebėję augantį tokios infrastruktūros poreikį nusprendėme investuoti į iš anksto paruoštas, konkrečiam nuomininkui per trumpą laiko tarpą pritaikomas patalpas“, – sako D. Urbonas.

Jo teigimu, pirmuoju tokios strateginės krypties rezultatu tapo prieš maždaug penkerius metus užbaigtas pirmasis „FlexStart“ projekto pastatas – 8 tūkst. kv. m. ploto segmentuota infrastruktūra, skirta gamybinei, administracinei ir sandėliavimo veiklai.

„Šį projektą kone iškart išnuomojus užsienio investuotojams supratome, kad žengiame teisingu keliu, juolab kad susilaukėme ir tarptautinių įvertinimų – „FlexStart“ pelnė pirmąjį pasaulyje „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už greitą investuotojų įsikūrimą. Tai tik leido išryškinti mūsų į greitį orientuotą strategiją – verslams gerokai sparčiau nei kitur padedame įsikurti net dirbdami prie kitų projektų“, – teigia pašnekovas.

Atliepia ir regiono, ir valstybės ekonominius interesus

D. Urbonas toliau pasakoja, kad įsitikinus „FlexStart“ svarba pritraukiant reikšmingas investicijas, nedelsiant nuspręsta investuoti ir į antrąjį analogišką projektą. Juolab kad pirmojo projekto sėkmė lėmė, jog nuomininkų interesas buvo jaučiamas dar prieš pradedant „FlexStart 2“ vystymą.

Anot jo, ieškant potencialių partnerių, kurie padėtų įgyvendinti „FlexStart 2“ viziją, nuspręsta kreiptis į UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), kuri LR Vyriausybės sprendimu kuriant vieningą nacionalinę plėtros įstaigą š. m. rugpjūčio 1 d. buvo prijungta prie UAB Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA), suteikusią Klaipėdos LEZ bene 5 mln. Eur paskolą.

„Viena iš INVEGA funkcijų – per įvairius finansinius instrumentus stiprinti strategines valstybės raidos kryptis bei didinti Lietuvos konkurencinį pranašumą. Žinoma, „FlexStart“ projektai pasižymi aiškiu verslo modeliu ir aukštu konkurencingumu, tačiau tai, kad INVEGA juos gali vertinti ir per Lietuvai svarbių interesų pusę, padėjo greitai mums rasti bendrą kalbą. Be to, buvo pasiūlytos konkurencingesnes paskolos sąlygas nei rinkoje buvusios alternatyvos“, – teigia D. Urbonas.

Klaipėdos LEZ nekilnojamojo turto projektų vystymo vadovas pažymi, kad šios paskolos suteikimas tik patvirtino teritoriją valdančios bendrovės prieš bene dešimtmetį pasirinktą strategiją ir tokio tipo projektų finansinį tvarumą.

„Klaipėdos LEZ investuotojų bendruomenė yra reikšminga pajūrio ir Lietuvos ekonomikos dalis. Vien pernai visų Klaipėdos LEZ investuotojų apyvarta pasiekė 1,76 mlrd. Eur, prekių ir paslaugų pirkimai iš Lietuvos tiekėjų viršijo 500 mln. Eur, o sumokami PVM, GPM ir Sodros mokesčiai peržengė 100 mln. Eur. Tai byloja apie mūsų svarbą ne tik Klaipėdos regione, bet ir visos valstybės lygmeniu“, – tvirtina pašnekovas.

Pasak Rūtos Mickevičienės, INVEGOS Privačių klientų skyriaus vadovės, Klaipėdos LEZ inicijuojamuose „FlexStart“ projektuose išties slypi didelis potencialas, leidžiantis neabejoti jų sėkme.

„FlexStart 2“ projektas buvo pirmasis, kurį finansavome pagal priemonę tipinių gamybos paskirties pastatų įrengimui, tai taip pat tapo ir pirmuoju užbaigtu projektu. Esame tikri, kad šis sprendimas prisidės ne tik prie Klaipėdos LEZ klestėjimo, bet ir prie strateginių šalies interesų – didinant Lietuvos patrauklumą investuotojams bei kuriant itin sparčiai verslus integruojančios valstybės įvaizdį. O pirmųjų projektų sėkmė lėmė ir tai, jog finansuoti nusprendėme ir trečiąjį „FlexStart“ pastatą, kuriam skyrėme 5,12 mln. Eur paskolą“, – sako R. Mickevičienė.

„FlexStart 2“ – modernesnis ir efektyvesnis už pirmąjį

Pasak D. Urbono, „FlexStart 2“ šiandien jau yra įgalinta kaip gamybinė, administracinė, sandėliavimo ir netgi prekybai tinkanti infrastruktūra, kurią galima per kelias savaites ar mėnesius adaptuoti individualiems nuomininko poreikiams. Jo teigimu, natūralu, kad įgijus daugiau nei penkerių metų patirti nuo pirmojo „FlexStart“, antrąjį projektą pavyko patobulinti dar labiau.

„Paties „FlexStart 2“ vystymas ir įgyvendinimas praėjo ypatingai sklandžiai – prie to prisidėjo ir lygiavertis, profesionalus bei konstruktyvus bendradarbiavimas su INVEGA. Pritaikėme išmoktas pamokas ir antrasis projektas tapo modernesniu, efektyvesniu ir estetiškai patrauklesniu nei pirmasis. Tiesa, jo pagrindinė funkcija ir verslams teikiama vertė nesikeičia – projektas sukuria prielaidas naujiems investuotojams žaibiškai įsilieti į mūsų verslo bendruomenę, o esamiems – plėstis dar greičiau“, – pabrėžia pašnekovas.

„FlexStart 2“ pastatas jau kurį laiką yra pilnai išnuomotas. Tarp pastatuose įsikūrusių įmonių – nuo 2007 m. Klaipėdos LEZ teritorijoje veikianti Didžiosios Britanijos kapitalo elektros jungiklių gamintoja UAB „Albright Lietuva“, į patalpas perkėlusi visą elektros kontaktų litavimo veiklą bei įkūrė naują štampavimo padalinį. Taip pat į pastatą jau įsikėlė ir pakuočių gamintoja UAB „Retal Baltic Films“, į antrąjį „FlexStart“ perkėlusi dalį butelių kamštelių gamybos linijų, tokiu būdu įgyvendinusi jau anksčiau numatytus plėtros planus.

Tiesa, „FlexStart 2“ pritraukė ir naujų investuotojų, pavyzdžiui, baldų gamintoją „Pod Furniture“ ar mokslinių tyrimų bei pažangiosios terapijos vaistinių preparatų gamybos srityje besispecializuojančią įmonę „Memel Biotech“.

„Mes itin džiaugiamės sklandžiai įvykusiais nuomininkų įsikėlimo procesais, o vidinių tyrimų duomenys atskleidžia, kad taip pat jaučiasi ir patys investuotojai. Apklausos rodo, kad Klaipėdos LEZ savo kolegoms ir verslo partneriams rekomenduotų absoliučiai visi čia veikiantys verslai, o bendras rekomendavimo rodiklis prieš kelerius metus surinko 9,4 balo iš 10-ies“, – pažymi D. Urbonas.

Tampa ir užtikrintu tramplinu į rinką

Sklandų įsikėlimą į Klaipėdos LEZ patvirtina ir vienos iš „FlexStart 2“ patalpose įsikūrusių įmonių – „Memel Biotech“ – direktorė ir Lietuvos biotechnologijų asociacijos viceprezidentė Agnė Vaitkevičienė.

„Mūsų sprendimui įsikurti Klaipėdoje įtakos turėjo ne tik puikios Klaipėdos LEZ pasiūlytos sąlygos, bet ir teritoriją valdančios bendrovės požiūris į bendradarbiavimą, gerai išvystyta infrastruktūra bei jos gebėjimas pritraukti užsienio investicijas, nes esame amerikiečių kapitalo bendrovė. Šiuo metu Klaipėdos LEZ jau esame įsirengę ir darbui pritaikę savo administracines patalpas, taip pat jau startavo ir vaistinių preparatų gamyklos įrengimo darbai, kurie turėtų būti užbaigti iki kitų metų vidurio“, – sako A. Vaitkevičienė.

Anot jos, „Memel Biotech“ – tai pirmoji bendrovė, gaminsianti vaistinius preparatus klinikiniams tyrimams ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Baltijos regione.

„Matome, kad Klaipėda turi neišnaudotą, biotechnologijų srityje slypintį potencialą – čia veikia Klaipėdos universitetas, galintis ruošti šiai veiklos sričiai reikalingus talentus, be to, Klaipėdos LEZ yra itin patraukli vieta užsienio investicijoms. Jau dabar matome didelį susidomėjimą mūsų įmone, o aktyviai prie sėkmingo mūsų starto siekia prisidėti ne tik Klaipėdos LEZ, bet ir kitos pajūryje veikiančios įmonės bei švietimo įstaigos. Tai leidžia jaustis dar labiau užtikrintiems dėl žingsnio į uostamiestį“, – teigia bendrovės direktorė.

Naminiams gyvūnams skirtų maisto produktų kompanija iš Ukrainos „Kormotech“ Kėdainių laisvojoje zonoje (LEZ) planuoja išplėsti savo gamybinius pajėgumus. Bendrovė yra numačiusi įdarbinti papildomus 200 specialistų ir investuoti daugiau nei 60 mln. eurų į keturias naujas gamybos linijas, kurios bus paleistos iki 2028 metų.

„Kormotech“ į Lietuvą įžengė 2020 m., atidarydama 4500 kv. m. gamyklą Kėdainių LEZ. Nors pradžioje planuota įdarbinti 70 žmonių komandą, greitai planas buvo viršytas ir pasamdyta daugiau nei 170 specialistų. Su naujuoju plėtros projektu, „Kormotech“ dar padvigubins dabartinį darbuotojų skaičių Kėdainiuose per penkerius metus.

2003 m. Ukrainoje įkurta kompanija„Kormotech“ specializuojasi šlapio ir sauso maisto gamyboje katėms ir šunims. Kėdainių LEZ veikianti gamykla, turinti aukštą automatizacijos lygį ir pažangią įrangą, per metus pagamina 20 000 tonų naminių augintinių maisto. 

Bendrovės plėtros plane numatytas pirmosios gamybos linijos paleidimas naujoje gamykloje 2025 metais, pridedant po vieną liniją kasmet iki visų keturių linijų veikimo 2028 metais. Šiam plėtros projektui įgyvendinti bus ieškoma kvalifikuotų inžinierių, maisto technologų ir kitų specialistų.

Skaičiuojant kartu su pagrindine „Kormotech“ būstine Lvive, šiuo metu kompanija turi daugiau nei 1200 darbuotojų visame pasaulyje. Tai vienas iš 50 didžiausių Ukrainos darbdavių, žinomas dalyvavimu įvairiuose socialiniuose projektuose. Kompanija skatina humanišką požiūrį į gyvūnus, remia Ukrainos veterinarijos medicinos plėtrą ir teikia paramą gyvūnų prieglaudoms visoje Ukrainoje.

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) “Financial Times” grupei priklausančio leidinio “FDI Intelligence” kasmetiniuose reitinguose gavo meistriškumo apdovanojimą (angl. Excellence award) už nefiskalinius paskatinimus investuotojams ir garbingą paminėjimą (angl. honourable mention) už atsinaujinančios energetikos sprendimus.

Šių metų “FDI Intelligence” reitinguose nefiskaliniams laisvųjų zonų paskatinimams buvo skirtas ypatingas dėmesys. Leidinio vertinimu, nors galutiniai sprendimai dar nepriimti, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijos (EBPO) siūlomas minimalus pasaulinis pelno mokestis jau netrukus iš laisvųjų zonų gali atimti itin svarbų mažesnių mokesčių argumentą.

Tad skiriant apdovanojimą, “FDI Intelligence” įvertino pastarųjų metų Klaipėdos LEZ nefiskalines priemones investuotojams – greito įsikūrimo strategiją, aktyvią ir bendradarbiaujančią verslo bendruomenę, užmegztus santykius su svarbiausiais vietos ir nacionaliniais partneriais, talentų vystymo, infrastruktūros plėtros ir kitus privalumus, lemiančius investuotojų norą kurtis ir plėstis. “FDI Intelligence” taip pat atkreipė dėmesį į pastarojo meto Klaipėdos LEZ su partneriais vykdytas apklausas, kurių duomenimis, 80% miesto gyventojų teigiamai vertina LEZ reputaciją, o net 9 iš 10-ies esamų investuotojų rekomenduotų savo patirtį Klaipėdos LEZ.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, vien “Financial Times” grupės leidinio šių metų dėmesys nemokestinėms naudoms iliustruoja ryškėjančius investuotojų mąstymo ir elgesio pokyčius.

“Šis įvertinimas džiugina, bet kartu primena, kad verslus, ypač tuos, kurių labiausiai nori Lietuva, vis mažiau domina tik sąnaudos – mokesčiai ar darbo jėgos kaina. Iš interesantų dažniausiai girdime klausimus apie talentų kiekį ir kokybę, procesų sklandumą, bendruomeniškumą ir infrastruktūrą. Dalį šių klausimų galime spręsti patys, čia prisideda ir savivalda – pavyzdžiui, Klaipėda yra vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kur veikia žaliasis koridorius stambesniems investuotojams. Tačiau jau anksčiau netekus pigios darbo jėgos šalies statuso ir nykstant mokestinių paskatinimų argumentui, Lietuva tiesiog privalo maksimalų dėmesį skirti talentų ugdymui, pritraukimui ir išlaikymui”, – komentuoja E. Kiudulas.

Šių metų “FDI Intelligence” reitinge Klaipėdos LEZ skirtas ir “garbingas paminėjimas” už žaliosios energetikos sprendimus – saulės jėgaines ant įmonių stogų ir net tvorų bei kitas ne vienus metus vykdomas energetinės nepriklausomybės priemones. Vien per praėjusius metus bendra instaliuotoji saulės jėgainių galia Klaipėdos LEZ padvigubėjo iki 4MW, o didžioji dauguma plėtros sprendimų buvo priimti dar prieš įsibėgėjant pernykštei elektros kainų krizei. Taip pat, didžioji dalis Klaipėdos LEZ kompanijų perka žaliąją elektrą iš tinklo ir investuoja į įvairius kitus energetinio efektyvumo ar gamybos sprendimus.

Anksčiau Klaipėdos LEZ yra pelniusi pagrindinius ir specialiuosius “FDI Intelligence” reitingų apdovanojimus tokiose srityse kaip greitas investuotojų įsikūrimas, tvarumas, naujos technologijos ar investuotojų plėtra.

Praėjusiais metais daugiau kaip 45 Klaipėdos LEZ veikiantys Lietuvos ir užsienio investuotojai pasiekė 1,76 mlrd. Eur bendrą apyvartą, o įmonių eksportas sudarė 780 mln. Eur. Klaipėdos LEZ investuotojų prekių ir paslaugų pirkimai Lietuvoje 2022 m. viršijo 500 mln. Eur, o sumokėti PVM, GPM ir Sodros mokesčiai pernai pasiekė 107,3 mln. Eur. Palyginimui, Klaipėdos LEZ investuotojams per 2022 m. suteikta valstybės pagalba sudarė vos 8,2 mln. Eur.

Šią vasarą Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė paskelbė apie jau trečio modernaus gamybai skirto pastato „FlexStart“ vystymo pradžią – projektui užtikrintas daugiau kaip 7,5 mln. Eur finansavimas. Klaipėdos LEZ vertinimu, dar 2017 m. pradėta greito įsikūrimo jau paruoštose gamybinėse patalpose strategija pasiteisina tiek augančių, tiek ramesnių rinkų metu.

Prieš beveik dešimtmetį pasaulio ekonomika gyveno pakilimo fazėje, o miestai, valstybės ir regionai dėl investicijų daugiausia konkuravo infrastruktūra, talentais ir mokestiniais paskatinimais. Nors Lietuva ir Klaipėda šiais aspektais turėjo ką pasiūlyti investuotojams, Klaipėdos LEZ nutarė sukurti ir dar vieną – greičio – argumentą. 

Klaipėdos LEZ NT projektų vystymo vadovas Darius Urbonas pasakoja, kad 2015-2020 m., iki Covid pandemijos, pasaulio ekonomika buvo konkurencinga ir itin aktyvi. Verslai tam tikra prasme lenktyniavo, kas greičiau vartotojams pateiks ar išmėgins naujas idėjas rinkos sąlygomis. Tokiomis aplinkybėmis verslams buvo aktualus kiekvienas sutaupytas mėnesis. Be to, Lietuvai ir Klaipėdai reikėjo papildomų argumentų dėl investicijų konkuruojant su ambicingomis Vidurio Europos ir kitomis šalimis. Todėl po kruopščios analizės, ir pokalbių su esamais bei potencialiais investuotojais Klaipėdos LEZ priėmė sprendimą investuoti į iš anksto paruoštą ir konkrečiam nuomininkui per kelis mėnesius ar net savaites pritaikomą gamybos ir administracinę infrastruktūrą.

„Taip 2017-2018 m. gimė pirmasis mūsų „FlexStart“ pastatas – 8.000 kv. m ploto segmentuota infrastruktūra gamybinei, administracinei ir sandėliavimo veiklai. Šis projektas buvo kone iškart išnuomotas užsienio investuotojams. Čia įsikūrė tokios bendrovės kaip „Werner Wirth Baltic“, „Etman“, „Glob-El“ bei „GRH LT“, o Klaipėdos LEZ dėl „FlexStart“ pelnė pirmąjį pasaulyje „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už greitą investuotojų įsikūrimą. „FlexStart“ sustiprino ir išryškino Klaipėdos LEZ greičio strategiją – netgi kituose projektuose, pvz., plyno lauko investicijose, tokiose kaip naujoji REHAU gamykla, mes padedame kompanijoms įsikurti daug greičiau nei kitur, o tai buvo ir išlieka dideliu konkurenciniu pranašumu“, – pasakoja D. Urbonas.

Aktualu ir dabar

Antrojo „FlexStart“ pastato vystymas įsibėgėjo jau prasidėjus pandemijai, sutrikus pasaulinėms tiekimo grandinėms ir augant žaliavų kainai bei didėjant infliacijai. Nors šiomis aplinkybėmis tapo sunkiau kalbėti apie naujas investicijas, „FlexStart“ idėja išlaikė savo aktualumą kiek kitokiu pavidalu – pastatas tapo puikia platforma greitai esamų investuotojų plėtrai.

Pavyzdžiui, į naujas patalpas „FlexStart 2“ pastate Didžiosios Britanijos kapitalo elektros jungiklių gamintoja UAB „Albright Lietuva“ perkėlė visą elektros kontaktų litavimo veiklą bei įkūrė naują štampavimo padalinį. Bendrovė nuosavose patalpose Klaipėdos LEZ teritorijoje veikė dar nuo 2007 m. ir ieškojo variantų plėtrai. Panaši buvo ir pakuočių gamintojos UAB „Retal Baltic Films“ istorija – bendrovė į antrąjį „FlexStart“ perkėlė dalį butelių kamštelių gamybos linijų ir šitaip galėjo greičiau įgyvendinti jau anksčiau numatytus plėtros planus. Antrasis „FlexStart“ pastatas pritraukė ir naujų investuotojų, tokių kaip baldų gamintoja „Pod Furniture“ ar pažangios terapijos medicininių produktų vystymo ir gamybos paslaugų įmonė „Memel Biotech“. Tad „FlexStart 2“ jau kurį laiką yra pilnai išnuomotas.

Pasak D. Urbono, pirmųjų dviejų „FlexStart“ pastatų sėkmė lėmė LEZ valdymo bendrovės sprendimą investuoti į trečiąjį „FlexStart“ projektą. Jam birželį Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kuri LR Vyriausybės sprendimu kuriant vieningą nacionalinę plėtros įstaigą š. m. rugpjūčio 1 d. buvo prijungta prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), skyrė 5,12 mln. Eur paskolą, o beveik 9 tūkst. kv. m projektą 1,75 ha sklype numatoma išvystyti iki 2024 m. pabaigos.

„Šis bendradarbiavimas su Klaipėdos LEZ yra tęstinis. „FlexStart 2“ projektas buvo pirmasis finansuotas pagal priemonę tipinių gamybos paskirties pastatų įrengimui. Investicijos į ekonominės infrastruktūros sukūrimą ir tipinės gamybos pastatų pasiūlos didinimas itin veiksmingi pritrauktiant investuotojų, kurie siekia veiklą pradėti kuo greičiau“, – teigia Rūta Mickevičienė, VIPA padalinio Privačių klientų skyriaus vadovė.

„Nors šiemet Vakarų pasaulis susiduria su naujais iššūkiais, žiūrime keliais žingsniais į priekį ir norime užimti geresnes startines pozicijas. Pirmųjų dviejų „FlexStart“ pastatų istorijos parodė, kad ši koncepcija randa savo vaidmenį skirtingais laikais. Tikėtina, kad per pusantrų metų pasaulis jau bus įveikęs didelę dalį šiandienos iššūkių, o strategiškai į ateitį žvelgiantys verslai tam ruošiasi jau dabar“, – komentuoja D. Urbonas.

Naujasis „FlexStart“ atlieps ne tik investuotojų poreikius, bet ir Klaipėdos LEZ puoselėjamas ryšių su bendruomenėmis ir tvarumo vertybes. Pramonei tampant ekologiškesnei ir vis labiau automatizuotai, naujos kartos gamybos pastatus galima vis geriau integruoti į bendrą miesto audinį, tad naujasis pastatas išsiskirs žalesnėmis erdvėmis, natūraliu dienos apšvietimu, rekreacinėmis zonomis. Taip pat daliai energijos poreikių užtikrinti numatyta saulės jėgainė, viduje ir lauke bus sumontuotas LED apšvietimas, elektromobilių įkrovimo stotelės. 

Naujojo „FlexStart“ projektą parengė „WALL“ architektūros studija. Pasak jos architekto Donato Lauciaus, naujasis pastatas išsiskirs tuo, kad įprastai vienintelė pramoninė funkcija keičiama kur kas lankstesne prekybos, administracine ir gamybos multifunkcija, kuri atsispindės urbanistikoje, architektūrinėje išraiškoje, planinėje pastatų struktūroje, fasadų medžiagiškume, konstrukcijose  ir t.t.

„Laisva planinė struktūra bei aiškiai diversifikuotos pastatų funkcijos užtikrins platų patalpų panaudojimą. Čia galės kurtis tiek gamybinės, tiek administracinės ar paslaugų funkcijos, papildančios viena kitą, o aiškiai išreikšti administracinės paskirties tūriai kurs miestelio centro įvaizdį. Visa tai ilgainiui pritrauks dar daugiau investicijų ir leis Klaipėdos LEZ plėtotis kaip pilnavertei multifunkcinei teritorijai“, – komentuoja D. Laucius.

Ruošiasi ateičiai

Ne paslaptis, kad pasaulis pernai įžengė į naują iššūkių laikotarpį. Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, šią išorinių aplinkybių daugiausiai nulemtą naujų investicijų pauzę atsinaujinusi Klaipėdos LEZ komanda išnaudoja aktyviai megzdama ir stiprindama ryšius tikslinėse ir naujose rinkose – JAV, Azijoje, Europoje ir kt. Didelis dėmesys skiriamas elektrinio transporto ir baterijų, atsinaujinančios energetikos ir kitiems didelės pridėtinės vertės sektoriams. Savo ruožtu mieste lūkesčių teikia nauja ir ambicinga savivaldybės komanda, su kuria jau užmegztas konstruktyvus ryšys.

„Ekonomikai visada būdingas cikliškumas, bet ramesnes ciklo fazes mes išnaudojame klodami pamatus tolesnei ateities plėtrai. Mūsų verslo bendruomenės ligšiolinė patirtis, atvirumas naujovėms ir greitis puikiai dera su Klaipėdos ir visos Lietuvos pasirinkta aukštos pridėtinės vertės gamybos ir mokslinių tyrimų strategija. Neabejoju, kad pasauliui grįžtant į labiau įprastas vėžes, Klaipėdos LEZ bus viena geriausiai naujai plėtros bangai pasiruošusių verslo ekosistemų. Matome ir geruosius pokyčius mieste – Klaipėda aktyviai tvarkosi ir tampa vis malonesne, žalesne, tvaresne vieta gyventi. Kai kalbamės dėl investicijų, anksčiau ar vėliau visada prieinama prie talentų klausimo, o jiems reikia ne tik darbo vietų, bet ir malonaus ir patogaus miesto. Tikiu, kad ši kryptys Klaipėdoje ir toliau bus aktyviai vystoma“, – sako E. Kiudulas.