Klaipėdos LEZ – tarptautiniai įvertinimai už nemokestinius paskatinimus ir žaliąją energetiką

/in /by

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) “Financial Times” grupei priklausančio leidinio “FDI Intelligence” kasmetiniuose reitinguose gavo meistriškumo apdovanojimą (angl. Excellence award) už nefiskalinius paskatinimus investuotojams ir garbingą paminėjimą (angl. honourable mention) už atsinaujinančios energetikos sprendimus.

Šių metų “FDI Intelligence” reitinguose nefiskaliniams laisvųjų zonų paskatinimams buvo skirtas ypatingas dėmesys. Leidinio vertinimu, nors galutiniai sprendimai dar nepriimti, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijos (EBPO) siūlomas minimalus pasaulinis pelno mokestis jau netrukus iš laisvųjų zonų gali atimti itin svarbų mažesnių mokesčių argumentą.

Tad skiriant apdovanojimą, “FDI Intelligence” įvertino pastarųjų metų Klaipėdos LEZ nefiskalines priemones investuotojams – greito įsikūrimo strategiją, aktyvią ir bendradarbiaujančią verslo bendruomenę, užmegztus santykius su svarbiausiais vietos ir nacionaliniais partneriais, talentų vystymo, infrastruktūros plėtros ir kitus privalumus, lemiančius investuotojų norą kurtis ir plėstis. “FDI Intelligence” taip pat atkreipė dėmesį į pastarojo meto Klaipėdos LEZ su partneriais vykdytas apklausas, kurių duomenimis, 80% miesto gyventojų teigiamai vertina LEZ reputaciją, o net 9 iš 10-ies esamų investuotojų rekomenduotų savo patirtį Klaipėdos LEZ.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, vien “Financial Times” grupės leidinio šių metų dėmesys nemokestinėms naudoms iliustruoja ryškėjančius investuotojų mąstymo ir elgesio pokyčius.

“Šis įvertinimas džiugina, bet kartu primena, kad verslus, ypač tuos, kurių labiausiai nori Lietuva, vis mažiau domina tik sąnaudos – mokesčiai ar darbo jėgos kaina. Iš interesantų dažniausiai girdime klausimus apie talentų kiekį ir kokybę, procesų sklandumą, bendruomeniškumą ir infrastruktūrą. Dalį šių klausimų galime spręsti patys, čia prisideda ir savivalda – pavyzdžiui, Klaipėda yra vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kur veikia žaliasis koridorius stambesniems investuotojams. Tačiau jau anksčiau netekus pigios darbo jėgos šalies statuso ir nykstant mokestinių paskatinimų argumentui, Lietuva tiesiog privalo maksimalų dėmesį skirti talentų ugdymui, pritraukimui ir išlaikymui”, – komentuoja E. Kiudulas.

Šių metų “FDI Intelligence” reitinge Klaipėdos LEZ skirtas ir “garbingas paminėjimas” už žaliosios energetikos sprendimus – saulės jėgaines ant įmonių stogų ir net tvorų bei kitas ne vienus metus vykdomas energetinės nepriklausomybės priemones. Vien per praėjusius metus bendra instaliuotoji saulės jėgainių galia Klaipėdos LEZ padvigubėjo iki 4MW, o didžioji dauguma plėtros sprendimų buvo priimti dar prieš įsibėgėjant pernykštei elektros kainų krizei. Taip pat, didžioji dalis Klaipėdos LEZ kompanijų perka žaliąją elektrą iš tinklo ir investuoja į įvairius kitus energetinio efektyvumo ar gamybos sprendimus.

Anksčiau Klaipėdos LEZ yra pelniusi pagrindinius ir specialiuosius “FDI Intelligence” reitingų apdovanojimus tokiose srityse kaip greitas investuotojų įsikūrimas, tvarumas, naujos technologijos ar investuotojų plėtra.

Praėjusiais metais daugiau kaip 45 Klaipėdos LEZ veikiantys Lietuvos ir užsienio investuotojai pasiekė 1,76 mlrd. Eur bendrą apyvartą, o įmonių eksportas sudarė 780 mln. Eur. Klaipėdos LEZ investuotojų prekių ir paslaugų pirkimai Lietuvoje 2022 m. viršijo 500 mln. Eur, o sumokėti PVM, GPM ir Sodros mokesčiai pernai pasiekė 107,3 mln. Eur. Palyginimui, Klaipėdos LEZ investuotojams per 2022 m. suteikta valstybės pagalba sudarė vos 8,2 mln. Eur.

„Dancer” autobusai debiutavo „Busworld” parodoje

/in /by

Klaipėdos LEZ lietuviškus elektrinius “Dancer” autobusus kurianti bendrovė “Vėjo projektai” praėjusią savaitę debiutavo “Busworld 2023” parodoje Briuselyje – viename svarbiausių keleivinio transporto renginių pasaulyje, kurį aplanko dešimtys tūkstančių žmonių. 

“Dancer bus” kūrėjų teigimu, interesantus labiausiai žavėjo išskirtinis lietuviško autobuso dizainas, lengvumas ir pažangiausios technologijos. Įmonė užsimena, kad lietuvišką kūrinį ateityje galėsime išvysti ne tik Klaipėdos, bet ir kitų Europos miestų gatvėse.

„Tikimės, kad „Dancer“ autobusus greitai bus galima išvysti ne tik Lietuvoje – dviem mūsų gaminamais modeliais ir kartu su jais siūlomais e-mobilumo sprendimais parodoje itin aktyviai domėjosi Šiaurės šalių, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos ir kitų Europos šalių keleivių vežėjai“, – sako įmonės vadovas Alvydas Naujėkas.

„Busworld 2023“ – vienas svarbiausių keleivinio transporto srities renginių, atskleidžiantis sektoriaus ateitį. Ši paroda yra gera proga susitikti su pramonės lyderiais, potencialiais partneriais ir klientais.

“Vėjo projektų” stende apsilankę dalyviai galėjo sužinoti viską apie du technologiškai pažangius, 100 proc. elektrinius „Dancer“ autobusų modelius – greito įkrovimo „Dancer“ (FC 75) ir ilgo nuotolio „Dancer“ (LR 530). Lietuvoje gaminami ir eksploatuojami žemagrindžiai elektriniai autobusai jau leido sutaupyti beveik pusę milijono tonų CO2 emisijų.

Dinamiškiems miestams skirtas greito įkrovimo „Dancer“ (FC 75) modelis išsiskiria itin sparčiu įkrovimo laiku, kuris siekia vos 8 minutes. Šis autobusas taip pat yra itin ekonomiškas – vidutinės jo energijos sąnaudos siekia 0,72 kWh/km, todėl viena įkrova gali įveikti iki 100 km atstumą. Šios techninės savybės drauge su sparčiuoju įkrovimu užtikrina patogią jo eksploataciją mieste.

Ilgo nuotolio „Dancer“ (LR 530) modelis viena įkrova gali nuvažiuoti įspūdingą 530 km atstumą. Tokią ištvermę užtikrina itin didelės talpos NMC tipo ličio jonų baterijos. Įkrovimas iki 100 proc. trunka nuo vienos iki keturių valandų, todėl vežėjai gali lengvai planuoti viešojo transporto tvarkaraščius.

„Dancer“ siekia tapti konkurencingu varžovu 12 metrų ilgio autobusų kategorijoje ir varžytis tiek su Europos, tiek su Kinijos gamintojais. Bendrovė labai didelį dėmesį skiria autobuso svorio mažinimui ir kėbulo konstrukcijai, taip pat siekia užtikrinti aukščiausio lygio funkcionalumą.

„Kėbulo konstrukcijai ieškojome naujų sprendimų, todėl bendradarbiaudami su pažangiausiais universitetais ir žinomais vėjo turbinų sparnuočių gamintojais, „Dancer“ inžinieriai sukūrė naujos kartos kompozicines medžiagas. Iš jų pagamintas kėbulas yra tvirtas ir lengvas, o galimybė gamyboje panaudoti vandenynuose surinktą perdirbtą plastiką užtikrina tvarumą. Kompozicinės medžiagos daug kur pakeitė metalą – jo beveik nenaudojame ir važiuoklėje“, – dėsto A. Naujėkas.

Klaipėdos gatvėmis “Dancer” autobusai rieda jau apie keturis metus. Lietuviški elektriniai autobusai yra kuriami ir gaminami Klaipėdos LEZ teritorijoje.

Kodėl Klaipėdos LEZ „FlexStart“ pastatai visais laikais domina investuotojus?

/in /by

Šią vasarą Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė paskelbė apie jau trečio modernaus gamybai skirto pastato „FlexStart“ vystymo pradžią – projektui užtikrintas daugiau kaip 7,5 mln. Eur finansavimas. Klaipėdos LEZ vertinimu, dar 2017 m. pradėta greito įsikūrimo jau paruoštose gamybinėse patalpose strategija pasiteisina tiek augančių, tiek ramesnių rinkų metu.

Prieš beveik dešimtmetį pasaulio ekonomika gyveno pakilimo fazėje, o miestai, valstybės ir regionai dėl investicijų daugiausia konkuravo infrastruktūra, talentais ir mokestiniais paskatinimais. Nors Lietuva ir Klaipėda šiais aspektais turėjo ką pasiūlyti investuotojams, Klaipėdos LEZ nutarė sukurti ir dar vieną – greičio – argumentą. 

Klaipėdos LEZ NT projektų vystymo vadovas Darius Urbonas pasakoja, kad 2015-2020 m., iki Covid pandemijos, pasaulio ekonomika buvo konkurencinga ir itin aktyvi. Verslai tam tikra prasme lenktyniavo, kas greičiau vartotojams pateiks ar išmėgins naujas idėjas rinkos sąlygomis. Tokiomis aplinkybėmis verslams buvo aktualus kiekvienas sutaupytas mėnesis. Be to, Lietuvai ir Klaipėdai reikėjo papildomų argumentų dėl investicijų konkuruojant su ambicingomis Vidurio Europos ir kitomis šalimis. Todėl po kruopščios analizės, ir pokalbių su esamais bei potencialiais investuotojais Klaipėdos LEZ priėmė sprendimą investuoti į iš anksto paruoštą ir konkrečiam nuomininkui per kelis mėnesius ar net savaites pritaikomą gamybos ir administracinę infrastruktūrą.

„Taip 2017-2018 m. gimė pirmasis mūsų „FlexStart“ pastatas – 8.000 kv. m ploto segmentuota infrastruktūra gamybinei, administracinei ir sandėliavimo veiklai. Šis projektas buvo kone iškart išnuomotas užsienio investuotojams. Čia įsikūrė tokios bendrovės kaip „Werner Wirth Baltic“, „Etman“, „Glob-El“ bei „GRH LT“, o Klaipėdos LEZ dėl „FlexStart“ pelnė pirmąjį pasaulyje „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už greitą investuotojų įsikūrimą. „FlexStart“ sustiprino ir išryškino Klaipėdos LEZ greičio strategiją – netgi kituose projektuose, pvz., plyno lauko investicijose, tokiose kaip naujoji REHAU gamykla, mes padedame kompanijoms įsikurti daug greičiau nei kitur, o tai buvo ir išlieka dideliu konkurenciniu pranašumu“, – pasakoja D. Urbonas.

Aktualu ir dabar

Antrojo „FlexStart“ pastato vystymas įsibėgėjo jau prasidėjus pandemijai, sutrikus pasaulinėms tiekimo grandinėms ir augant žaliavų kainai bei didėjant infliacijai. Nors šiomis aplinkybėmis tapo sunkiau kalbėti apie naujas investicijas, „FlexStart“ idėja išlaikė savo aktualumą kiek kitokiu pavidalu – pastatas tapo puikia platforma greitai esamų investuotojų plėtrai.

Pavyzdžiui, į naujas patalpas „FlexStart 2“ pastate Didžiosios Britanijos kapitalo elektros jungiklių gamintoja UAB „Albright Lietuva“ perkėlė visą elektros kontaktų litavimo veiklą bei įkūrė naują štampavimo padalinį. Bendrovė nuosavose patalpose Klaipėdos LEZ teritorijoje veikė dar nuo 2007 m. ir ieškojo variantų plėtrai. Panaši buvo ir pakuočių gamintojos UAB „Retal Baltic Films“ istorija – bendrovė į antrąjį „FlexStart“ perkėlė dalį butelių kamštelių gamybos linijų ir šitaip galėjo greičiau įgyvendinti jau anksčiau numatytus plėtros planus. Antrasis „FlexStart“ pastatas pritraukė ir naujų investuotojų, tokių kaip baldų gamintoja „Pod Furniture“ ar pažangios terapijos medicininių produktų vystymo ir gamybos paslaugų įmonė „Memel Biotech“. Tad „FlexStart 2“ jau kurį laiką yra pilnai išnuomotas.

Pasak D. Urbono, pirmųjų dviejų „FlexStart“ pastatų sėkmė lėmė LEZ valdymo bendrovės sprendimą investuoti į trečiąjį „FlexStart“ projektą. Jam birželį Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kuri LR Vyriausybės sprendimu kuriant vieningą nacionalinę plėtros įstaigą š. m. rugpjūčio 1 d. buvo prijungta prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), skyrė 5,12 mln. Eur paskolą, o beveik 9 tūkst. kv. m projektą 1,75 ha sklype numatoma išvystyti iki 2024 m. pabaigos.

„Šis bendradarbiavimas su Klaipėdos LEZ yra tęstinis. „FlexStart 2“ projektas buvo pirmasis finansuotas pagal priemonę tipinių gamybos paskirties pastatų įrengimui. Investicijos į ekonominės infrastruktūros sukūrimą ir tipinės gamybos pastatų pasiūlos didinimas itin veiksmingi pritrauktiant investuotojų, kurie siekia veiklą pradėti kuo greičiau“, – teigia Rūta Mickevičienė, VIPA padalinio Privačių klientų skyriaus vadovė.

„Nors šiemet Vakarų pasaulis susiduria su naujais iššūkiais, žiūrime keliais žingsniais į priekį ir norime užimti geresnes startines pozicijas. Pirmųjų dviejų „FlexStart“ pastatų istorijos parodė, kad ši koncepcija randa savo vaidmenį skirtingais laikais. Tikėtina, kad per pusantrų metų pasaulis jau bus įveikęs didelę dalį šiandienos iššūkių, o strategiškai į ateitį žvelgiantys verslai tam ruošiasi jau dabar“, – komentuoja D. Urbonas.

Naujasis „FlexStart“ atlieps ne tik investuotojų poreikius, bet ir Klaipėdos LEZ puoselėjamas ryšių su bendruomenėmis ir tvarumo vertybes. Pramonei tampant ekologiškesnei ir vis labiau automatizuotai, naujos kartos gamybos pastatus galima vis geriau integruoti į bendrą miesto audinį, tad naujasis pastatas išsiskirs žalesnėmis erdvėmis, natūraliu dienos apšvietimu, rekreacinėmis zonomis. Taip pat daliai energijos poreikių užtikrinti numatyta saulės jėgainė, viduje ir lauke bus sumontuotas LED apšvietimas, elektromobilių įkrovimo stotelės. 

Naujojo „FlexStart“ projektą parengė „WALL“ architektūros studija. Pasak jos architekto Donato Lauciaus, naujasis pastatas išsiskirs tuo, kad įprastai vienintelė pramoninė funkcija keičiama kur kas lankstesne prekybos, administracine ir gamybos multifunkcija, kuri atsispindės urbanistikoje, architektūrinėje išraiškoje, planinėje pastatų struktūroje, fasadų medžiagiškume, konstrukcijose  ir t.t.

„Laisva planinė struktūra bei aiškiai diversifikuotos pastatų funkcijos užtikrins platų patalpų panaudojimą. Čia galės kurtis tiek gamybinės, tiek administracinės ar paslaugų funkcijos, papildančios viena kitą, o aiškiai išreikšti administracinės paskirties tūriai kurs miestelio centro įvaizdį. Visa tai ilgainiui pritrauks dar daugiau investicijų ir leis Klaipėdos LEZ plėtotis kaip pilnavertei multifunkcinei teritorijai“, – komentuoja D. Laucius.

Ruošiasi ateičiai

Ne paslaptis, kad pasaulis pernai įžengė į naują iššūkių laikotarpį. Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, šią išorinių aplinkybių daugiausiai nulemtą naujų investicijų pauzę atsinaujinusi Klaipėdos LEZ komanda išnaudoja aktyviai megzdama ir stiprindama ryšius tikslinėse ir naujose rinkose – JAV, Azijoje, Europoje ir kt. Didelis dėmesys skiriamas elektrinio transporto ir baterijų, atsinaujinančios energetikos ir kitiems didelės pridėtinės vertės sektoriams. Savo ruožtu mieste lūkesčių teikia nauja ir ambicinga savivaldybės komanda, su kuria jau užmegztas konstruktyvus ryšys.

„Ekonomikai visada būdingas cikliškumas, bet ramesnes ciklo fazes mes išnaudojame klodami pamatus tolesnei ateities plėtrai. Mūsų verslo bendruomenės ligšiolinė patirtis, atvirumas naujovėms ir greitis puikiai dera su Klaipėdos ir visos Lietuvos pasirinkta aukštos pridėtinės vertės gamybos ir mokslinių tyrimų strategija. Neabejoju, kad pasauliui grįžtant į labiau įprastas vėžes, Klaipėdos LEZ bus viena geriausiai naujai plėtros bangai pasiruošusių verslo ekosistemų. Matome ir geruosius pokyčius mieste – Klaipėda aktyviai tvarkosi ir tampa vis malonesne, žalesne, tvaresne vieta gyventi. Kai kalbamės dėl investicijų, anksčiau ar vėliau visada prieinama prie talentų klausimo, o jiems reikia ne tik darbo vietų, bet ir malonaus ir patogaus miesto. Tikiu, kad ši kryptys Klaipėdoje ir toliau bus aktyviai vystoma“, – sako E. Kiudulas.

Klaipėdos LEZ – JAV biotechnologijų kompanijos investicija

/in /by

Amerikiečių kapitalo biotechnologijų bendrovė „Cureline Inc.“ investuoja 3,5 mln. Eur į naujos biotechnologijų gamyklos ir mokslinių tyrimų laboratorijos statybą Lietuvoje. Gamykla, laboratorija bei administracinės patalpos įsikurs Klaipėdos LEZ. Veiklos pradžia planuojama 2024 m. pirmąjį pusmetį.

Naująją gamyklą ir laboratoriją administruos Lietuvoje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Memel Biotech“, kuri yra „Cureline Inc.“ grupės dalis, skelbia VZ.LT.

Jos vadovė Agnė Vaitkevičienė teigia, kad bendrovė užsiims medicininių preparatų, įskaitant ir pažangios terapijos vaistinių preparatų, gamyba klinikiniams tyrimams, o tiesioginiai klientai bus farmacijos kompanijos bei gydymo įstaigos visame pasaulyje.

„Lietuvoje būsime pirmieji, galintys sukurti tokio lygio preparatus klinikiniams tyrimams. Taip pat būsime vieni iš nedaugelio Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Ši rinka regione kol kas nėra plačiai užimta, tačiau tokių preparatų pasaulinė paklausa yra didžiulė, todėl ne tik mes, kaip bendrovė, bet ir Lietuva, kaip valstybė, turi potencialą tapti pažangios terapijos technologijų centru“, – bendrovės pranešime cituojama A. Vaitkevičienė, UAB „Memel Biotech“ generalinė direktorė.

Pasak jos, „Memel Biotech“ bus įrengtos ir specialios, sterilių medicininių produktų gamybos standartus atitinkančios patalpos, kuriose bus vystomi ir gaminami inovatyvūs biotechnologiniai produktai, skirti personalizuotai medicinai.

Numatomas gamyklos plotas su komercinėmis patalpomis – 850 kv. metrų.

Bendrovė per artimiausius du metus ketina įdarbinti iki 25 aukštos kvalifikacijos specialistų.

Iki šiol Vilniuje veikė „Cureline Baltic“ administracinis biuras ir gyvūnų laboratorija.

„Mūsų kompetencija apima ikiklinikinius in vitro, ex vivo ir in vivo modelius, daug dėmesio skiriant mažų gyvūnų tyrimams ir bioanalitinėms paslaugoms. Glaudžiai bendradarbiaudami su klientais, kuriame individualias ikiklinikinių tyrimų strategijas onkologijos, imunologijos, uždegimo, hematologijos, širdies ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos, infekcinių ligų ir kt. srityse“, – rašoma JAV kompanijos interneto svetainėje.

Akmenės LEZ duris atvėrė tvarios statybos konstrukcijų gamykla

/in /by

Šią savaitę Akmenės LEZ pradėjo veikti tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų gamykla. Kuo yra ypatingos ir kam skirtos tvarios medinės konstrukcijos, kuo išskirtinė ši gamykla, kuo jos atidarymas prisidės prie tvarios plėtros, ir kuo šis įvykis reikšmingas Lietuvai? 

Tvarios medinės konstrukcijos, arba konstrukcinė mediena – tai mediena, kuri apdorojama ypatingu būdu, perdengiant medienos lakštus vieną ant kito. Taip išgaunamos tvirtos, gniuždymui atsparios sijos, kolonos, perdangos ir kitos konstrukcijos. Jos pakeičia kitas statybų sektoriuje naudojamas ir aukšta tarša pasižyminčias medžiagas, tokias kaip cementas, betonas, gelžbetonis. Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse, naudojant tvarias konstrukcijas, statoma daugiau nei 30 proc. naujų pastatų. 

Tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų gamykla, pradėjusi veikti Akmenės LEZ, yra pirmoji tokio tipo gamykla Lietuvoje ir trečioji Europoje. Iki šiol, tokių gamyklų buvo tik dvi, abi jos veikė Norvegijoje. Gamyklos steigėjai yra tarptautinė investicinė VMG grupė, statybos darbus atliko AB „Hanner“ ir BRAITIN valdomas fondas „Baltic Industrial Fond II“. Šių bendrovių patirtis, sukaupta atitinkamai pramonės srityje, statybų sektoriuje ir fondų biržose, turėjo sinerginį efektą ir leido efektyviai įgyvendinti projektą, kurio vertė siekia 10 mln. Eur. 

Gamykloje bus gaminama sluoksninė lukštų mediena, dvitėjinės sijos, statybinės medžio drožlių plokštės, vėliau asortimentas bus plečiamas. Gamyklos metiniai pajėgumai yra 120 000 m3 sluoksninės lukštų medienos, 15 mln. metrų dvitėjinių sijų ir 200 000 m3 statybinių medienos drožlių plokščių. Planuojama apyvarta yra iki 150 mln. Eur. Gamykloje bus sukurta 200 darbo vietų.

Čia gaminama produkcija bus skirta Vakarų Europos, Skandinavijos šalis ir Lietuvos rinkoms. Konstrukcinės medienos privalumas yra tas, kad ją lengva transportuoti, todėl eksportas planuojamas į Šiaurės Ameriką ir Australiją. Iki šiol Australija konstrukcinę medieną gaudavo iš Rusijos, tačiau pasikeitus politinei padėčiai pasirašomi susitarimai su gamintojais iš Lietuvos. Šiuo metu taip pat deramasi dėl eksporto į JAV – čia, konstrukcinės medienos gamyba sukoncentruota Vakarų pakrantėje, o Rytų pakrantės pramonės įmonėms yra pigiau ją atsiplukdyti iš Europos. 

Naujoji gamykla prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo įvairiais būdais – tiekdama rinkai organinius, žemos taršos produktus ir organizuodama gamybą taip, kad ji būtų draugiška aplinkai. Tikimasi, kad čia gaminamos tvarios medinės konstrukcijos laipsniškai pakeis iki šiol naudojamas taršias medžiagas, tokias kaip cementas, betonas ir gelžbetonis. 

Klaipėdos „Glassbel“ bendradarbiaus su JAV išmaniojo stiklo technologijos gamintoja

/in /by

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti architektūrinio stiklo gamintoja „Glassbel Baltic“ susitarė dėl strateginės partnerystės su JAV išmaniojo stiklo sprendimų kūrėja „Halio“. Šis bendradarbiavimas klaipėdiečiams leis savo gaminiuose diegti JAV kompanijos sprendimus su šviesos pralaidumo valdymo sistemomis ir juos platinti Europos, Vidurio Rytų bei kitose rinkose.

Visame pasaulyje sprendžiant energetinio efektyvumo ir tvarumo iššūkius modernioje architektūroje, į 30 valstybių 4 žemynuose produkciją eksportuojanti „Glassbel“ nuo šiol galės pasiūlyti išmanaus stiklo fasado sprendimus naudodama išmaniąsias „Halio“ technologijas. Išmanųjį sprendimą sudaro stiklo gaminiai su integruotu „Halio“ įrenginiu, kuris reaguoja į besikeičiančią aplinką, tad stiklas atitinkamai tamsėja ar šviesėja realiu laiku, šitaip mažindamas kondicionavimo ar šildymo išlaidas. Amerikiečių technologija, kurią sudaro sudėtinga jutiklių, jungiklių, cheminių medžiagų, techninės bei programinės įrangos ir dirbtinio intelekto visuma, užtikrina ne tik žmonių komfortą, bet ir didesnį pastatų energetinį efektyvumą.

Pasak „Glassbel Baltic“ komercijos vadovo Valdo Virbalo, susitarimas su amerikiečiais Klaipėdos įmonei leis sustiprinti savo inovatyvių produktų portfelį. Sudėtingą JAV įmonės testavimo procesą praėjusi „Glassbel“ bent kurį laiką bus vienintele „Halio“ technologijos atstove bei gamintoja Europoje ir Vidurio Rytų regione.

„Tokie išmanūs fasadinio stiklo sprendimai visame pasaulyje tebėra naujovė, kurią rinka turės pripažinti, išmokti su ja dirbti ir į ją investuoti. Bet tvarumo ir energetinio efektyvumo temos jau kurį laiką dominuoja naujuose pastatuose, todėl džiaugiamės galėdami papildyti portfelį aktualia naujove bei toliau stiprinti mūsų pozicijas inovatyvaus architektūrinio stiklo rinkoje. Šiuo metu užbaiginėjame pirmąjį nedidelį realų projektą su „Halio“ technologija ir jį eksportuojame į JAV Silicio slėnį, kurio verslo bendruomenė šiuo metu ir yra labiausiai besidominti ir naudojanti išmaniąsias technologijas, – komentuoja V. Virbalas.

Pasak „Halio“ generalinio direktoriaus Bruce Sohn, „Glassbel“ kokybė, patirtis ir plati rinkų geografija daro šią partnerystę itin vertingą abiem pusėms.

„Bendradarbiaudami galėsime pasiūlyti mūsų pažangiausią technologiją klientams Europoje ir Vidurio Rytuose. Didžiuojamės, kad kartu galėsime pasiūlyti ekologiškiausią ir energetiškai efektyviausią sprendimą išmaniuosiuose fasaduose“, – sako B. Sohn.

O „Glassbel“ generalinio direktoriaus Dmitrijaus Sobolevskio teigimu, „Halio“ sprendimas yra geriausias rinkoje, užtikrinantis reakcijos greitį, fasadų vientisumą ir estetiškumą.

„Džiaugiamės partneryste su išmaniojo stiklo technologijos pasauliniais lyderiais. „Halio“ sprendimas yra revoliucinis, žymiai greičiau reaguojantis į besikeičiančią aplinką, estetiškai neutralus ir ilgaamžis bei technologiškai patikimesnis nei bet kuri alternatyva“, – sako D. Sobolevskis.

Šią partnerystę sveikina ir Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas, pabrėžiantis, kad su JAV įmonės technologija „Glassbel“ bus tiek tvaresnė, tiek konkurencingesnė.

„Džiaugiamės, kad šiuo žingsniu „Glassbel“ stiprina iškart keletą strateginių Klaipėdos LEZ sričių – aukštos pridėtinės vertės gamybos, naujų technologijų taikymo ir aplinkosaugos bei tvarumo“, – komentuoja E. Kiudulas.

„Halio“ buvo įkurta 2010 m. Kalifornijoje, JAV. Bendrovė savo sprendimais prekiauja tiek pati, tiek per partnerius, įskaitant „Glassbel“. „Halio“ per savo istoriją yra pritraukusi daugiau kaip 300 mln. JAV dolerių investicijų, įskaitant iš Pietų Korėjos telekomunikacijų milžinės „SK Holdings“, tvariose investicijose besispecializuojančio JAV fondo „Capricorn Investment Group“ ir kitų investuotojų.

„Glassbel“ pajamos pernai siekė 22 mln. Eur – ketvirtadaliu daugiau nei 2021 m. Įmonėje šiuo metu dirba apie 180 kolegų. Klaipėdos LEZ „Glassbel“ veikia nuo 2008 m. Įmonė eksportuoja daugiau kaip 90% savo produkcijos, daugiausia į Airiją, Didžiąją Britaniją, JAV, Vakarų Europą, Saudo Arabiją, Skandinaviją ir kitas rinkas.

Neįtikėtini Akmenės laisvosios ekonominės zonos rezultatai

/in /by

Bendra Akmenės LEZ veikiančių įmonių apyvarta 2021 metais siekė 62,1 mln. Eur arba 57% daugiau nei 2021. Darbuotojų skaičius išaugo nuo 230 iki 280, investuotojai sumokėjo daugiau nei 2,2 mln. eurų mokesčių. Per šį laikotarpį investuotojų įmonių eksportas išaugo iki 18,8 mln., 71 proc.

Akmenės LEZ direktorė Lina Mockutė sako, kad „pernai išryškėję globalūs ekonominiai ir geopolitiniai iššūkiai nesustabdė anksčiau numatytų teritorijos investuotojų planų. Be to, šiemet netgi matomas išaugęs potencialių investuotojų susidomėjimas ir užklausų skaičius“.

Šaltinis: https://www.vz.lt/pramone/2023/07/20/akmenes-lez-investuotoju-apyvarta-augo-57

A++ gamybos pastatas investuotojams Marijampolės LEZ

/in /by

UAB „MLEZ Infrastruktūra“, kuri yra UAB “Marijampolės LEZ valdymo bendrovė” (MLEZ) 100% valdoma dukterinė bendrovė, ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), pasirašė sutartį dėl preliminariai 5440 kv. m. tipinio gamybos paskirties pastato ir kartu su juo būtinosios infrastruktūros Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje projektavimo ir statybos. Projektą, kuris yra dalinai finansuojamas Paskolos davėjo (VIPA) iš LR valstybės biudžeto lėšų, planuojama užbaigti iki 2024 m. pabaigos.

“Apdirbamosios pramonės makroekonominiai rodikliai nėra optimistiški, o situacija dar kurį laiką blogės visoje Europoje, kas lems brangstančią pinigų kainą. Mes su Valdyba, įdėmiai išanalizavę rinkos tendencijas, nutarėme, kad tai puiki proga “užrakinti” pinigų kainą, apsibrėžti šios paskolos sąlygas su Paskolos davėju ir pačiu sunkiausiu ekonomikai metu pasiekti palankiausius derybinius rezultatus su Rangovais, su kuriais planuojame pravesti išties detalias derybas jau šių metų gale. Tikslas – kitais metais, jau dabar sklandžiai “užrakinus” statybų bei rangos kainas, pasistatyti gamybinius ir sandėliavimo plotus ypač konkurencingomis sąlygomis, – planus pristato MLEZ generalinis direktorius Simonas Petrulis.

Investuotojams šį A++ gamybinį pastatą siūlysime jau 2025 m. pradžioje.  Išskirtinis privalumas yra tas, kad pastatas bus prie pat Via Baltika, Rail Baltika 1 ir Rail Baltika 2 mazgo, prie Lenkijos pasienio, kur LEZ siūlys mokestines lengvatas bei naujausią Baltijos šalyse industrinę infrastruktūrą. Šalia esančiame Marijampolės mieste veikia Profesinio rengimo centras, kolegija, verslus vysto stipriausios mūsų regiono maisto, metalo ir medienos pramonės įmonės. Teisingas sprendimas – su MLEZ planuoti sekantį savo verslo plėtros paketą. Kartu su mumis esami ir būsimi Klientai įgauna didžiulį konkurencinių pranašumų pagreitį ir sėkmingai vysto verslą“.

Daugiau: Simono Petrulio interviu „Verslo žinios“ (nuoroda).

Klaipėdos LEZ investuotojų sumokėti mokesčiai pernai viršijo 100 mln. Eur

/in /by

Daugiau kaip 40-ies Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančių investuotojų sumokėti GPM, PVM ir Sodros mokesčiai praėjusiais metais sudarė 107,3 mln. Eur ir pasiekė visų laikų rekordą. Tokia suma prilygtų bent šešių naujų mokyklų statybų biudžetui. Didžiausią istorijoje reikšmę – daugiau kaip 500 mln. Eur – pernai pasiekė ir LEZ įmonių prekių bei paslaugų pirkimai Lietuvoje.

Pernai prasidėjęs karas, taip pat energetikos, žaliavų ir infliacijos krizės bei metų antroje pusėje ryškėti pradėję recesijos ženklai iškreipė pagrindinius Klaipėdos LEZ investuotojų rodiklius. Nors 1,76 mlrd. Eur siekusi bendra kompanijų apyvarta ir 780 mln. Eur sudaręs eksportas taip pat yra visų laikų rekordai, jiems didelės įtakos turėjo stipriai išaugusios žaliavų kainos, susijusios su kelių stambiausių investuotojų produktų kainodara. Nevertinant šių įmonių, likusi Klaipėdos LEZ verslo bendruomenė per visus praėjusius metus pademonstravo nuosaikų augimą, tačiau daugelis verslų susidūrė su prastėjančiomis vartotojų nuotaikomis antroje metų pusėje.

Vis dėlto kiti Klaipėdos LEZ įmonių rezultatai toliau rodo tvirtą ir net sudėtingomis aplinkybėmis augantį indėlį į regiono ir visos šalies ekonomiką. LEZ investuotojų prekių ir paslaugų pirkimai Lietuvoje pernai sudarė 505 mln. Eur arba net 84% daugiau nei 2021 m. Maždaug trečdalis šio skaičiaus tenka biodyzelino gamintojai UAB „Mestilla“, superkančiai rapsus ir kitą žaliavą iš Lietuvos ūkininkų.

Visų laikų rekordą pernai pasiekė ir Klaipėdos LEZ verslo bendruomenės sumokėtų mokesčių suma – 107,3 mln. Eur PVM, GPM ir Sodros mokesčių buvo 42% daugiau nei 2021 m. Palyginimui, per praėjusius metus LEZ investuotojai gavo 8,2 mln. Eur valstybės pagalbos, tad ji vien mokesčių pavidalu per metus atsipirko keliolika kartų.

Esami ir nauji investuotojai Klaipėdos LEZ pernai iš viso įgyvendino 45,8 mln. Eur vertės investicinių projektų. Daugiausiai į plėtrą investavo naujos REHAU ir „Finegri“ gamyklos, o esamus pajėgumus ir infrastruktūrą labiausiai plėtė „Retal Baltic Films“, „Neo Group“, „Orion Global PET“, „Pack Klaipėda“, „Lavango Engineering“, „Glassbel Baltic“, „Mestilla“ ir kitos įmonės.

Darbo vietų skaičius Klaipėdos LEZ investuotojų įmonėse pernai išaugo nuo 2300 iki 2800, o visoje LEZ teritorijoje pernai dirbo apie 5000 darbuotojų.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, teritorijos įmonės sudėtingu laikotarpiu ne tik pademonstravo atsparumą, bet ir didino savo indėlį į valstybės ekonomiką. 

„Apie stambias naujas investicijas kalbėti kol kas sudėtinga, o ir šių metų pradžia verslui nelengva, tačiau aktyviai ruošiamės laukiamam atsigavimui. Stabiliai per visus ekonominius ciklus veikianti verslo bendruomenė bus vienu iš faktorių, dėl kurio galėsime greičiau įsibėgėti rinkoms atsigaunant. Džiugu, kad LEZ investuotojai vien mokesčių pavidalu pernai sukūrė sumą, kurios pakaktų šešioms naujoms mokykloms arba trims Klaipėdos Baltijos pr. žiedo rekonstrukcijoms“, – komentuoja E. Kiudulas.

Nuo veiklos pradžios 2002 m., Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės Klaipėdos LEZ yra įgyvendinusios arba suplanavusios 778 mln. Eur investicijų. Nuo 2011 m. Klaipėdos LEZ investuotojai iš viso sumokėjo 591 mln. Eur mokesčių, kai gauta valstybės pagalba per šį laikotarpį sudarė 61,3 mln. Eur.

Kauno LEZ kuriasi modulinių biodujų jėgainių gamintojai „Biokona“

/in /by

Devintus metus rinkoje veikiantys biodujų jėgainių statytojai ir su jomis susijusių technologijų tiekėjai „Biokona“, siekdami plėsti savo veiklą, vykdo gamybinių patalpų su biurais statybas Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje. Bendras gamybinių ir administracinių patalpų plotas sudarys apie 1 500 kv. m. Numatyta investicija siekia 1,6 milijonus eurų, o naujoje gamybinėje bazėje bus vykdoma modulinės įrangos gamyba bei metalo apdirbimo darbai.

Technologijas adaptavo pagal vietinius poreikius

Nuo pat veiklos pradžios pagrindine įmonės „Biokona“ kryptimi tapo biodujų jėgainių statyba ir su jomis susijusių technologijų tiekimas. Iš pradžių rėmęsis užsienio šalių partnerių – Vokietijos, Olandijos – patirtimi, verslas netruko pajusti specifinius Lietuvos užsakovų technologinius poreikius, kuriems patenkinti reikėjo naujų, pačių sukurtų sprendimų: didžioji dalis Vakarų Europos šalyse kuriamų technologijų tuomet buvo pritaikytos kukurūzų siloso žaliavos apdorojimui, tuo tarpu Lietuvoje tokios žaliavos panaudojimas, pasak „Biokonos“ ekspertų, biodujų jėgainėse buvo ir yra nuostolingas.

Tad pirmiausia buvo atsižvelgta į Lietuvos žemės ūkio ir gamybos sektoriuose susidarančių žaliavų pobūdį ir pagal jas pradėti adaptuoti rinkoje veikiantys technologiniai sprendiniai, kartu juos tobulinant ir net kuriant visiškai naujas technologijas – tam labai pasitarnavo jau veikiančių įrenginių aptarnavimo specifikos bei eksploatacinių ypatumų analizė.

 „Mes projektuojame ir gaminame modulinius įrenginius, tokius kaip biometano gamybos moduliai, siurblinės, katilinės, kolektorinės, kogeneracinės jėgainės, garo generatoriai, vandens paruošimo moduliai. Visa ši įranga ir valdymo sistemos yra moduliniai, t. y. pilnai išbaigti sprendiniai, kurie prieš iškeliaudami pas klientą, yra mechaniškai ir funkciškai ištestuojami. Tai mums leidžia optimizuoti gamybos procesus ir darbo sąnaudas  bei užtikrina sklandų ir greitą tokios įrangos montavimą objekte,“ – pasakoja „Biokonos“ komercijos direktorius Gerardas Žukauskas.

Pasaulinė krizė pareikalavo susitelkimo – ir atvėrė naujų galimybių

Lietuvių sukurta ir gaminama biodujų įranga pasirodė esanti paklausi ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje: šiuo metu „Biokona“ savo produkciją parduoda Ispanijoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Įmonės klientai – kompanijos, investuojančios į atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą energijos gamybai. Tarp svarbių partnerių – tokie vardai kaip „Modus grupė“, AUGA, „Continental“ ar „Kurana“.

Įdomu tai, kad pastarųjų metų pasaulinės rinkos sukrėtimai ir pokyčiai, iš pradžių sukėlę „Biokonos“ verslui svarbiuose sektoriuose bei tiekimo grandinėse nemažai iššūkių, netrukus atvėrė ir naujų galimybių, kuriomis kompanija pasinaudojo ne tik plėsdama gamybą, bet ir optimizuodama naujai statomos gamyklos pajėgumus – techninio projekto rengimo metu buvo nuspręsta padidinti tiek gamybinius, tiek administracinius plotus.

Kaip sako įmonės komercijos direktorius Gerardas Žukauskas, trumpuoju periodu infliacija, medžiagų ir įrangos brangimas, tiekimo terminų prailgėjimas išties kėlė didžiulius iššūkius vykdomiems įmonės projektams, tačiau esminiu prioritetu išliko įsipareigojimų užsakovams laikymasis:  „Užsakovų padedami, išsprendėme kilusius iššūkius ir savo įsipareigojimus įvykdėme. Žinoma, tai pareikalavo didesnių išlaidų, susitelkimo komandoje ir didžiulių pastangų. Vis dėlto ilguoju periodu ši krizė atnešė daugiau tikrumo: visa Europa suprato, kad negalime būti priklausomi nuo importuojamo kuro iš priešiškų valstybių, tad reikia plėsti žaliąjį kursą ir patiems apsirūpinti žaliąja energija. Būtent tai ir padedame daryti statydami biodujų jėgaines ir gamindami biometano, elektros gamybos įrangą, skirtą gaminti atsinaujinančiai energijai iš vietinių – atsinaujinančių ir atliekinių, šaltinių“.

Patys kuria unikalius sprendimus, pritaikytus prie ES strategijos

„Biokonos“ veikla neapsiriboja vien biodujų jėgainėms skirta moduline įranga –  kuriami bei gaminami ir kitiems agro bei energetiniams ūkiams skirti sprendimai: modulinės automatizuotos dujinės ar skysto kuro katilinės, vandens šildymo ar garo katilinės, dujų kompresorinės, vandens pakėlimo stotys, moduliniai šaldymo įrenginiai ar modulinės juostinės džiovyklos.

„Mes savo gaminamą produkciją stengiamės pritaikyti prie ES strategijos, kuri remiasi ekologija ir žiedinės ekonomikos principais pramonėje bei žemės ūkyje, todėl dalyvaujame ne tik gamybos, bet ir technologijų vystymo procesuose,“ – pasakoja komercijos direktorius Gerardas Žukauskas.

Diegiant naujoves, bendradarbiaujama su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis ir institutais, taip pat su technologijų kūrimo lyderiais Europos partneriais. Pavyzdžiui, kartu su Lietuvos energetikos institutu buvo atliekami eksperimentiniai biodujų valymo technologijų bandymai; gaminama šalutinių gyvūninės kilmės produktų ir kitų maisto pramonės atliekų sterilizavimo įranga; pagaminta specifinė 4 MW galios džiovykla, kuri kaip kurą naudoja biodujas arba biometaną. 

Naujai gamybinei bazei – daugiau kaip pusantro milijono eurų

Baigus naujosios gamyklos įrengimą, visa ši veikla persikels iš senųjų „Biokonos“ patalpų į suplanuotą naująją gamybinę bazę ir biurus Kauno LEZ teritorijoje: kompleksą sudarys administracinės 600 kv. m ir gamybinės 900 kv. m patalpos.

Plėtros poreikį padiktavo tiek augančios gamybos apimtys, tiek strateginiai įmonės planai plėstis į užsienio rinkas ir būti savo technologijų lyderiais – o tam būtinos modernios gamybinės patalpos ir kokybiškos darbo sąlygos darbuotojams. Kauno LEZ teritorija pasirinkta dėl itin patogios savo lokacijos, parengtos infrastruktūros ir patrauklios verslo aplinkos bei ekonominių sąlygų ir lengvatų.

Šiuo metu įmonėje dirba trisdešimt darbuotojų, pusė jų turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir didelę patirtį sektoriuje – tai technologai, projektų vadovai, gamybos vadovai, eksploatacijos vadovai, inžinieriai, projektuotojai. Kita dalis kolektyvo – aukštos kvalifikacijos suvirintojai šaltkalviai montuotojai, kurie kokybiškai atlieka modulių gamybos ir surinkimo darbus, būtinus atliekant labai sudėtingus darbus ar sukuriant konkrečiam klientui reikalingą technologiją.

„Mūsų sritis nišinė, todėl rinkoje paruoštų specialistų nėra. Nuolat ieškome talentingų, panašų išsilavinimą turinčių darbuotojų, kurių adaptacija ir mokymai užtrunka nuo pusės iki dvejų metų,“ – pastebi „Biokonos“ atstovai. 

Į naujosios gamyklos ir biurų  pastato statybą numatyta investuoti 1,6 mililjonus eurų. Gamykla statoma su rezervu plėtrai ateityje, o šiuo metu „Biokona“ investuoja į technologijas bei distribucijos plėtrą kitose valstybėse. 

„Kauno LEZ nuo pat įkūrimo tapo gamybinių įmonių namais – ne atsitiktinai būtent gamybininkai sudaro didžiąją dalį pas mus įsikūrusių kompanijų. Dar labiau džiugina tai, kad praktiškai visos jos yra inovatyvūs, aukštą pridėtinę vertę kuriantys ir R&D veiklą vykdantys verslai. Tai atitinka ir Kauno LEZ valdančios bendrovės užsibrėžtus tikslus – suburti šioje teritorijoje stiprią verslo bendruomenę, pritraukiant veržliausias Lietuvos įmones ir pažangius užsienio verslus,“ – sako Kauno LEZ valdančios bendrovės vadovas Vytautas Petružis.

Šiuo metu Kauno LEZ yra pritraukusi 54 užsienio ir Lietuvos kapitalo investuotojus, veikiančius paslaugų ir gamybos sektoriuose, taikančius pažangius technologinius sprendimus bei kuriančius inovatyvius produktus. Nuo pirmojo investuotojo 2005 metais iki šiandien Kauno LEZ teritorijoje sukurta daugiau nei 9 100 darbo vietų, pritraukta daugiau nei 1,35 mlrd. EUR tiesioginių investicijų.

© LAFEZ visos teisės saugomos 2021