Naujas Marijampolės LEZ etapas: greitesniam investuotojų įsikūrimui – gamybiniai pastatai

10-mečio slenkstį minanti Marijampolės laisvoji ekonominė zona (MLEZ) žengia į naują vystymosi etapą – statys gamybinės paskirties pastatus. Juose galės ypač greitai įsikurti aukštesnės ir vidutinės pridėtinės vertės produkciją planuojantys gaminti nauji investuotojai, kurių tikslas – fokusuotis į savo gamybos verslą, bet ne į pastatų projektavimą, NT vystymą ir kitas statybos veiklas. Vienam pirmųjų MLEZ pastatui jau gautas statybos leidimas, o rangos darbus planuojama pradėti kitų metų pradžioje.

„Investuotojams nuomai planuojame pasiūlyti ne plyną lauką, o iki rakto įrengtą gamybinės paskirties pastatą, kurį su laiku galėsime pritaikyti prie konkrečių investuotojo poreikių, – pasakoja Simonas Petrulis, Marijampolės LEZ generalinis direktorius. – Taip sukursime žymiai didesnę MLEZ kuriamų paslaugų pridėtinę vertę ir investuotojui, ir mums, kaip šios teritorijos plėtotojams. Ateityje palaipsniui planuojame pasiūlyti daugiau tokio ar net didesnio ploto gamybinės paskirties pastatų nuomai.“

Aukščiausio energinio efektyvumo A++ klasės vieną pirmųjų gamybinio pastato statybos projektą dalinai finansuoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pagal skatinamąją finansinę priemonę „Tipinės gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose įrengimas“. Projektas finansuojamas INVEGOS Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Anot S. Petrulio, tai, ką dabar daro MLEZ, yra didžiausia LEZ valdymo bendrovės teikiama pridėtinė vertė investuotojui: pasiūlyti nuomai jau pastatytą gamybinį pastatą su pilnai sutvarkytais inžineriniais tinklais, kietos dangos privažiavimais, automobilių bei dviračių stovėjimo vietomis ir elektromobilių įkrovimo stotelėmis. Be to, projekte suplanuota įdiegti sumanius energetikos įrenginių valdiklius, pastatyti saulės elektrinę, kurios gaminama elektros energija bus naudojama pastate. Su ypač palankiai MLEZ plėtrą vertinančia Marijampolės miesto savivaldybės administracija aptariami net tokie klausimai, kaip visuomeninio transporto maršrutų derinimas pagal investuotojo poreikius, viešųjų gatvių ir žiedinių sankryžų plėtra, miesto elektros pastočių ir jų galios būsimieji didinimo poreikiai, pėsčiųjų ir dviračių takų integralumo klausimai.

„Marijampolė – vidutinis Lietuvos industrinis miestas, kuriame aukštos reputacijos ir didelių ambicijų investuotojas labai laukiamas. Todėl būtent progresyvūs ir aplinką gerbiantys investuotojai čia sutinkami ypač šiltai, jiems atviros tiek savivaldybės, tiek jau čia veikiančių galimai juos aptarnausiančių verslų durys, įgyvendinant kuo įdomesnius jų sumanymus. Ir MLEZ, ir miesto valdžia visus klausimus sprendžia ypač operatyviai“, – tvirtina Marijampolės LEZ vadovas ir savininkas.

S. Petrulis akcentuoja, kad Marijampolė turi kelių dešimtmečių viziją. Joje numatyta toliau plėtoti verslus, kurie regione jau ne vieną dešimtmetį yra sėkmingai vystomi ir toliau auga tarptautiniu mastu.

„Mes tai įvardijame kaip 3M: maisto, metalo ir medienos pramonės. Būtent šios industrijos regione ypač stiprios, tarptautinės, įleidę šaknis, jau turi gilias tradicijas. Žinomiausios kompanijos Marijampolėje, pavyzdžiui, Europoje lyderiaujanti medinių langų gamintoja „Dovista“, jau antrą gamyklą statosi ir medinių padėklų gamintoja „Juodeliai“, ispaniško kapitalo automobilių detalių gamintojai „CIE LT Forge“, maisto grandai – „Lietuvos cukraus fabrikas“, „Marijampolės pieno konservai“, „Mantinga“, „ICECO“, Marijampolės LEZ besikurianti aukštųjų biotechnologijų maisto gamybos įmonė „Divaks“, kuri maisto pramonei gamins vabzdžių baltymus, riebalus ir kitus novatoriškus produktus“, – teigia S. Petrulis.

Anot MLEZ vadovo, verslui taip pat svarbu, kad Marijampolė yra Lietuvos ar net platesnio regiono „Sausumos uostas“: miestą juosia Vakarų Europą su Skandinavija jungiantis „Rail Baltica“ geležinkelis ir „Via Baltica“ magistralė, greta Kauno ir Vilniaus oro uostai bei puikiai pasiekiamas Klaipėdos jūrų uostas. „Juk iš Lietuvos neišvažiuosi ar neįvažiuosi nekirtęs Marijampolės, šalia kurios ir plėtojamas LEZ. Prisiminus posakį apie Romą mes juokaujame, kad Lietuvoje visi keliai veda pro Marijampolę“, – šmaikštauja S. Petrulis.

Tikima, kad Marijampolė gali tapti dar reikšmingesniu aukštos pridėtinės vertės gamybos miestu.

„Ypač srityse, kur reikia ir ateityje reikės dar labiau išsilavinusio bei aukštos kompetencijos darbuotojo ar specialisto. Net skaitmenizuotai, automatizuotai ir robotizuotai pramonei reikės specialistų, kurie visa tai sugebėtų valdyti ir prižiūrėti. Tarp Vilniaus–Kauno ir Varšuvos esantis mūsų regionas šiems iššūkiams yra pasiruošęs. Ir ne tik todėl, kad šalia Kauno ir Vilniaus aukštosios mokyklos, universitetai, bet su specialistų, savo srities talentų rengimu gelbsti ir vienas didžiausių šalyje pačioje Marijampolėje esantis profesinio rengimo centras. Vien jo mokinių ir pajėgumų skaičiai kalba už save. 2023–2024 m. Marijampolės profesinio rengimo centre mokosi 2.146 mokiniai. Stojantiesiems pasiūlytos 97 skirtingų profesinio mokymo programos, t. y. galima rinktis iš 40 profesijų. Regiono savivaldybės ir įmonės yra įsteigę vardines stipendijas geriausiems mokiniams ir mokytojams. Vykdomas pirminis ir tęstinis mokymas, taikoma partnerystės mokymo forma, kurią pasirinko 96 centro mokiniai. 2023 m. Marijampolės profesinio rengimo centrą baigė ir Marijampolės regiono darbo rinką papildė 818 kvalifikuotų specialistų. Centre yra du sektoriniai mokymai centrai, aprūpinti modernia įranga. 2023 m. jie buvo atnaujinti įrengiant Automatinių sistemų mechatronikos ir Metalo apdirbimo technologijų praktinio mokymo laboratorijas“, – pasakoja MLEZ vadovas S. Petrulis.

Marijampolės LEZ generalinis direktorius akcentuoja, kad šiandien verslui labai svarbu visų procesų greitis: ir sprendimų priėmimo, ir galimybės įdarbinti investicijas, pradėti veiklą. Marijampolės savivaldybė ir jos institucijos drauge su Marijampolės LEZ suburta matricine komanda tai visada siūlė ir planuoja siūlyti ateityje: vietos valdžia – operatyvūs visų investuotojui kylančių klausimų sprendimai, MLEZ – valdymo bendrovė nuo pirmojo investuotojo apsilankymo mieste apsistojant viešbutyje, papietaujant geram restorane, išsamių konsultacijų apie išskirtinai patrauklią mokestinę aplinką ir tą pačią dieną apsilankymo Marijampolės profesinio rengimo centre iki gamybinės paskirties pastatų pridavimo eksploatacijai trumpiausiais įmanomais terminais Lietuvoje, jų priežiūros ir gamybinės įrangos sumontavimo.

„Naujoji Marijampolės politikų karta puikiai supranta, kad pirma sukuriamos išskirtinio komforto ir saugumo sąlygos investicijoms, o tik po to galima tikėtis laukiamo investuotojų dėmesio“, – pokalbį baigia S. Petrulis, Marijampolės LEZ vadovas.

Šaltinis: „Verslo žinios“

„Kormotech“ į plėtrą Kėdainių LEZ investuoja virš 60 mln. eurų

Naminiams gyvūnams skirtų maisto produktų kompanija iš Ukrainos „Kormotech“ Kėdainių laisvojoje zonoje (LEZ) planuoja išplėsti savo gamybinius pajėgumus. Bendrovė yra numačiusi įdarbinti papildomus 200 specialistų ir investuoti daugiau nei 60 mln. eurų į keturias naujas gamybos linijas, kurios bus paleistos iki 2028 metų.

„Kormotech“ į Lietuvą įžengė 2020 m., atidarydama 4500 kv. m. gamyklą Kėdainių LEZ. Nors pradžioje planuota įdarbinti 70 žmonių komandą, greitai planas buvo viršytas ir pasamdyta daugiau nei 170 specialistų. Su naujuoju plėtros projektu, „Kormotech“ dar padvigubins dabartinį darbuotojų skaičių Kėdainiuose per penkerius metus.

2003 m. Ukrainoje įkurta kompanija„Kormotech“ specializuojasi šlapio ir sauso maisto gamyboje katėms ir šunims. Kėdainių LEZ veikianti gamykla, turinti aukštą automatizacijos lygį ir pažangią įrangą, per metus pagamina 20 000 tonų naminių augintinių maisto. 

Bendrovės plėtros plane numatytas pirmosios gamybos linijos paleidimas naujoje gamykloje 2025 metais, pridedant po vieną liniją kasmet iki visų keturių linijų veikimo 2028 metais. Šiam plėtros projektui įgyvendinti bus ieškoma kvalifikuotų inžinierių, maisto technologų ir kitų specialistų.

Skaičiuojant kartu su pagrindine „Kormotech“ būstine Lvive, šiuo metu kompanija turi daugiau nei 1200 darbuotojų visame pasaulyje. Tai vienas iš 50 didžiausių Ukrainos darbdavių, žinomas dalyvavimu įvairiuose socialiniuose projektuose. Kompanija skatina humanišką požiūrį į gyvūnus, remia Ukrainos veterinarijos medicinos plėtrą ir teikia paramą gyvūnų prieglaudoms visoje Ukrainoje.

„Baltic Sea Properties“ Klaipėdos LEZ plės verslo parką

NT vystymo bendrovė „Baltic Sea Properties“ pasirašė sklypo nuomos sutartį su Klaipėdos laisvąja ekonomine zona (LEZ). Teritorijoje dviem etapais per artimiausius kelis metus bus išplėstas „Klaipėdos verslo parkas“ – skirtingo dydžio gamybinių, logistikos, prekybinių ir administracinių patalpų kompleksas.

Dabartinis, nuo 2003 m. trim etapais išvystytas „Klaipėdos verslo parkas“ klientams iš viso siūlo 24 tūkst. kv. m patalpų nuomai, taip pat lauko sandėliavimo aikšteles. Jame patalpas nuomojasi daugiau kaip 30 įmonių. Įgyvendinus plėtros projektą, bendras verslo parko nuomojamas plotas išaugs iki 40 tūkst. kv. m. Naujuosiuose pastatuose verslui bus pasiūlyti 50 – 8000 kv. m ploto segmentai gamybai, prekybai, logistikai ir biurams.

„Pristatome „Klaipėdos verslo parko“ plėtros planus minėdami bendradarbiavimo su Klaipėdos LEZ dvidešimtmetį. Mūsų strategija yra augti kartu su klientais – ilgalaikiais partneriais, todėl laukiame, kada jiems galėsime pasiūlyti papildomos kokybiškos erdvės“, – komentuoja „Baltic Sea Properties“ valdybos pirmininkas James Andrew Clarke.

„Klaipėdos verslo parko“ plėtra bus vykdoma dviem etapais. Bendrovė šiuo metu pradeda ruošti objekto techninį projektą. Investicijų dydžio įmonė viešai nenurodo, tačiau tai bus vienas reikšmingiausių pastarojo meto esamų Klaipėdos LEZ klientų plėtros projektų.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, „Baltic Sea Properties“ jau trečią dešimtmetį savo klientams siūlo galimybę auginti verslą vienoje didžiausių Vakarų Lietuvos verslo bendruomenių.

„Džiaugiamės šia, daugiau kaip 20 metų trunkančia strategine partneryste su „Klaipėdos verslo parku“, lėmusia 3 įgyvendintus plėtros etapus ir šiandien pradedančia du naujus. „Klaipėdos verslo parkas“ sėkmingai papildo Klaipėdos LEZ lankstumo, greito įsikūrimo ir plėtros strategijas, o įgyvendintas plėtros projektas pasiūlys dar daugiau kokybiškos įvairovės esamiems ir naujiems investuotojams“, – sako E. Kiudulas.

„Klaipėdos verslo parko“ savininkė ir valdytoja „Baltic Sea Properties“ yra listinguojama Oslo vertybinių popierių biržoje ir yra stambi Baltijos regiono NT vystytoja ir investuotoja.

Klaipėdos LEZ – tarptautiniai įvertinimai už nemokestinius paskatinimus ir žaliąją energetiką

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) “Financial Times” grupei priklausančio leidinio “FDI Intelligence” kasmetiniuose reitinguose gavo meistriškumo apdovanojimą (angl. Excellence award) už nefiskalinius paskatinimus investuotojams ir garbingą paminėjimą (angl. honourable mention) už atsinaujinančios energetikos sprendimus.

Šių metų “FDI Intelligence” reitinguose nefiskaliniams laisvųjų zonų paskatinimams buvo skirtas ypatingas dėmesys. Leidinio vertinimu, nors galutiniai sprendimai dar nepriimti, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijos (EBPO) siūlomas minimalus pasaulinis pelno mokestis jau netrukus iš laisvųjų zonų gali atimti itin svarbų mažesnių mokesčių argumentą.

Tad skiriant apdovanojimą, “FDI Intelligence” įvertino pastarųjų metų Klaipėdos LEZ nefiskalines priemones investuotojams – greito įsikūrimo strategiją, aktyvią ir bendradarbiaujančią verslo bendruomenę, užmegztus santykius su svarbiausiais vietos ir nacionaliniais partneriais, talentų vystymo, infrastruktūros plėtros ir kitus privalumus, lemiančius investuotojų norą kurtis ir plėstis. “FDI Intelligence” taip pat atkreipė dėmesį į pastarojo meto Klaipėdos LEZ su partneriais vykdytas apklausas, kurių duomenimis, 80% miesto gyventojų teigiamai vertina LEZ reputaciją, o net 9 iš 10-ies esamų investuotojų rekomenduotų savo patirtį Klaipėdos LEZ.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, vien “Financial Times” grupės leidinio šių metų dėmesys nemokestinėms naudoms iliustruoja ryškėjančius investuotojų mąstymo ir elgesio pokyčius.

“Šis įvertinimas džiugina, bet kartu primena, kad verslus, ypač tuos, kurių labiausiai nori Lietuva, vis mažiau domina tik sąnaudos – mokesčiai ar darbo jėgos kaina. Iš interesantų dažniausiai girdime klausimus apie talentų kiekį ir kokybę, procesų sklandumą, bendruomeniškumą ir infrastruktūrą. Dalį šių klausimų galime spręsti patys, čia prisideda ir savivalda – pavyzdžiui, Klaipėda yra vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kur veikia žaliasis koridorius stambesniems investuotojams. Tačiau jau anksčiau netekus pigios darbo jėgos šalies statuso ir nykstant mokestinių paskatinimų argumentui, Lietuva tiesiog privalo maksimalų dėmesį skirti talentų ugdymui, pritraukimui ir išlaikymui”, – komentuoja E. Kiudulas.

Šių metų “FDI Intelligence” reitinge Klaipėdos LEZ skirtas ir “garbingas paminėjimas” už žaliosios energetikos sprendimus – saulės jėgaines ant įmonių stogų ir net tvorų bei kitas ne vienus metus vykdomas energetinės nepriklausomybės priemones. Vien per praėjusius metus bendra instaliuotoji saulės jėgainių galia Klaipėdos LEZ padvigubėjo iki 4MW, o didžioji dauguma plėtros sprendimų buvo priimti dar prieš įsibėgėjant pernykštei elektros kainų krizei. Taip pat, didžioji dalis Klaipėdos LEZ kompanijų perka žaliąją elektrą iš tinklo ir investuoja į įvairius kitus energetinio efektyvumo ar gamybos sprendimus.

Anksčiau Klaipėdos LEZ yra pelniusi pagrindinius ir specialiuosius “FDI Intelligence” reitingų apdovanojimus tokiose srityse kaip greitas investuotojų įsikūrimas, tvarumas, naujos technologijos ar investuotojų plėtra.

Praėjusiais metais daugiau kaip 45 Klaipėdos LEZ veikiantys Lietuvos ir užsienio investuotojai pasiekė 1,76 mlrd. Eur bendrą apyvartą, o įmonių eksportas sudarė 780 mln. Eur. Klaipėdos LEZ investuotojų prekių ir paslaugų pirkimai Lietuvoje 2022 m. viršijo 500 mln. Eur, o sumokėti PVM, GPM ir Sodros mokesčiai pernai pasiekė 107,3 mln. Eur. Palyginimui, Klaipėdos LEZ investuotojams per 2022 m. suteikta valstybės pagalba sudarė vos 8,2 mln. Eur.

„Dancer” autobusai debiutavo „Busworld” parodoje

Klaipėdos LEZ lietuviškus elektrinius “Dancer” autobusus kurianti bendrovė “Vėjo projektai” praėjusią savaitę debiutavo “Busworld 2023” parodoje Briuselyje – viename svarbiausių keleivinio transporto renginių pasaulyje, kurį aplanko dešimtys tūkstančių žmonių. 

“Dancer bus” kūrėjų teigimu, interesantus labiausiai žavėjo išskirtinis lietuviško autobuso dizainas, lengvumas ir pažangiausios technologijos. Įmonė užsimena, kad lietuvišką kūrinį ateityje galėsime išvysti ne tik Klaipėdos, bet ir kitų Europos miestų gatvėse.

„Tikimės, kad „Dancer“ autobusus greitai bus galima išvysti ne tik Lietuvoje – dviem mūsų gaminamais modeliais ir kartu su jais siūlomais e-mobilumo sprendimais parodoje itin aktyviai domėjosi Šiaurės šalių, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos ir kitų Europos šalių keleivių vežėjai“, – sako įmonės vadovas Alvydas Naujėkas.

„Busworld 2023“ – vienas svarbiausių keleivinio transporto srities renginių, atskleidžiantis sektoriaus ateitį. Ši paroda yra gera proga susitikti su pramonės lyderiais, potencialiais partneriais ir klientais.

“Vėjo projektų” stende apsilankę dalyviai galėjo sužinoti viską apie du technologiškai pažangius, 100 proc. elektrinius „Dancer“ autobusų modelius – greito įkrovimo „Dancer“ (FC 75) ir ilgo nuotolio „Dancer“ (LR 530). Lietuvoje gaminami ir eksploatuojami žemagrindžiai elektriniai autobusai jau leido sutaupyti beveik pusę milijono tonų CO2 emisijų.

Dinamiškiems miestams skirtas greito įkrovimo „Dancer“ (FC 75) modelis išsiskiria itin sparčiu įkrovimo laiku, kuris siekia vos 8 minutes. Šis autobusas taip pat yra itin ekonomiškas – vidutinės jo energijos sąnaudos siekia 0,72 kWh/km, todėl viena įkrova gali įveikti iki 100 km atstumą. Šios techninės savybės drauge su sparčiuoju įkrovimu užtikrina patogią jo eksploataciją mieste.

Ilgo nuotolio „Dancer“ (LR 530) modelis viena įkrova gali nuvažiuoti įspūdingą 530 km atstumą. Tokią ištvermę užtikrina itin didelės talpos NMC tipo ličio jonų baterijos. Įkrovimas iki 100 proc. trunka nuo vienos iki keturių valandų, todėl vežėjai gali lengvai planuoti viešojo transporto tvarkaraščius.

„Dancer“ siekia tapti konkurencingu varžovu 12 metrų ilgio autobusų kategorijoje ir varžytis tiek su Europos, tiek su Kinijos gamintojais. Bendrovė labai didelį dėmesį skiria autobuso svorio mažinimui ir kėbulo konstrukcijai, taip pat siekia užtikrinti aukščiausio lygio funkcionalumą.

„Kėbulo konstrukcijai ieškojome naujų sprendimų, todėl bendradarbiaudami su pažangiausiais universitetais ir žinomais vėjo turbinų sparnuočių gamintojais, „Dancer“ inžinieriai sukūrė naujos kartos kompozicines medžiagas. Iš jų pagamintas kėbulas yra tvirtas ir lengvas, o galimybė gamyboje panaudoti vandenynuose surinktą perdirbtą plastiką užtikrina tvarumą. Kompozicinės medžiagos daug kur pakeitė metalą – jo beveik nenaudojame ir važiuoklėje“, – dėsto A. Naujėkas.

Klaipėdos gatvėmis “Dancer” autobusai rieda jau apie keturis metus. Lietuviški elektriniai autobusai yra kuriami ir gaminami Klaipėdos LEZ teritorijoje.

Kodėl Klaipėdos LEZ „FlexStart“ pastatai visais laikais domina investuotojus?

Šią vasarą Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė paskelbė apie jau trečio modernaus gamybai skirto pastato „FlexStart“ vystymo pradžią – projektui užtikrintas daugiau kaip 7,5 mln. Eur finansavimas. Klaipėdos LEZ vertinimu, dar 2017 m. pradėta greito įsikūrimo jau paruoštose gamybinėse patalpose strategija pasiteisina tiek augančių, tiek ramesnių rinkų metu.

Prieš beveik dešimtmetį pasaulio ekonomika gyveno pakilimo fazėje, o miestai, valstybės ir regionai dėl investicijų daugiausia konkuravo infrastruktūra, talentais ir mokestiniais paskatinimais. Nors Lietuva ir Klaipėda šiais aspektais turėjo ką pasiūlyti investuotojams, Klaipėdos LEZ nutarė sukurti ir dar vieną – greičio – argumentą. 

Klaipėdos LEZ NT projektų vystymo vadovas Darius Urbonas pasakoja, kad 2015-2020 m., iki Covid pandemijos, pasaulio ekonomika buvo konkurencinga ir itin aktyvi. Verslai tam tikra prasme lenktyniavo, kas greičiau vartotojams pateiks ar išmėgins naujas idėjas rinkos sąlygomis. Tokiomis aplinkybėmis verslams buvo aktualus kiekvienas sutaupytas mėnesis. Be to, Lietuvai ir Klaipėdai reikėjo papildomų argumentų dėl investicijų konkuruojant su ambicingomis Vidurio Europos ir kitomis šalimis. Todėl po kruopščios analizės, ir pokalbių su esamais bei potencialiais investuotojais Klaipėdos LEZ priėmė sprendimą investuoti į iš anksto paruoštą ir konkrečiam nuomininkui per kelis mėnesius ar net savaites pritaikomą gamybos ir administracinę infrastruktūrą.

„Taip 2017-2018 m. gimė pirmasis mūsų „FlexStart“ pastatas – 8.000 kv. m ploto segmentuota infrastruktūra gamybinei, administracinei ir sandėliavimo veiklai. Šis projektas buvo kone iškart išnuomotas užsienio investuotojams. Čia įsikūrė tokios bendrovės kaip „Werner Wirth Baltic“, „Etman“, „Glob-El“ bei „GRH LT“, o Klaipėdos LEZ dėl „FlexStart“ pelnė pirmąjį pasaulyje „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už greitą investuotojų įsikūrimą. „FlexStart“ sustiprino ir išryškino Klaipėdos LEZ greičio strategiją – netgi kituose projektuose, pvz., plyno lauko investicijose, tokiose kaip naujoji REHAU gamykla, mes padedame kompanijoms įsikurti daug greičiau nei kitur, o tai buvo ir išlieka dideliu konkurenciniu pranašumu“, – pasakoja D. Urbonas.

Aktualu ir dabar

Antrojo „FlexStart“ pastato vystymas įsibėgėjo jau prasidėjus pandemijai, sutrikus pasaulinėms tiekimo grandinėms ir augant žaliavų kainai bei didėjant infliacijai. Nors šiomis aplinkybėmis tapo sunkiau kalbėti apie naujas investicijas, „FlexStart“ idėja išlaikė savo aktualumą kiek kitokiu pavidalu – pastatas tapo puikia platforma greitai esamų investuotojų plėtrai.

Pavyzdžiui, į naujas patalpas „FlexStart 2“ pastate Didžiosios Britanijos kapitalo elektros jungiklių gamintoja UAB „Albright Lietuva“ perkėlė visą elektros kontaktų litavimo veiklą bei įkūrė naują štampavimo padalinį. Bendrovė nuosavose patalpose Klaipėdos LEZ teritorijoje veikė dar nuo 2007 m. ir ieškojo variantų plėtrai. Panaši buvo ir pakuočių gamintojos UAB „Retal Baltic Films“ istorija – bendrovė į antrąjį „FlexStart“ perkėlė dalį butelių kamštelių gamybos linijų ir šitaip galėjo greičiau įgyvendinti jau anksčiau numatytus plėtros planus. Antrasis „FlexStart“ pastatas pritraukė ir naujų investuotojų, tokių kaip baldų gamintoja „Pod Furniture“ ar pažangios terapijos medicininių produktų vystymo ir gamybos paslaugų įmonė „Memel Biotech“. Tad „FlexStart 2“ jau kurį laiką yra pilnai išnuomotas.

Pasak D. Urbono, pirmųjų dviejų „FlexStart“ pastatų sėkmė lėmė LEZ valdymo bendrovės sprendimą investuoti į trečiąjį „FlexStart“ projektą. Jam birželį Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kuri LR Vyriausybės sprendimu kuriant vieningą nacionalinę plėtros įstaigą š. m. rugpjūčio 1 d. buvo prijungta prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), skyrė 5,12 mln. Eur paskolą, o beveik 9 tūkst. kv. m projektą 1,75 ha sklype numatoma išvystyti iki 2024 m. pabaigos.

„Šis bendradarbiavimas su Klaipėdos LEZ yra tęstinis. „FlexStart 2“ projektas buvo pirmasis finansuotas pagal priemonę tipinių gamybos paskirties pastatų įrengimui. Investicijos į ekonominės infrastruktūros sukūrimą ir tipinės gamybos pastatų pasiūlos didinimas itin veiksmingi pritrauktiant investuotojų, kurie siekia veiklą pradėti kuo greičiau“, – teigia Rūta Mickevičienė, VIPA padalinio Privačių klientų skyriaus vadovė.

„Nors šiemet Vakarų pasaulis susiduria su naujais iššūkiais, žiūrime keliais žingsniais į priekį ir norime užimti geresnes startines pozicijas. Pirmųjų dviejų „FlexStart“ pastatų istorijos parodė, kad ši koncepcija randa savo vaidmenį skirtingais laikais. Tikėtina, kad per pusantrų metų pasaulis jau bus įveikęs didelę dalį šiandienos iššūkių, o strategiškai į ateitį žvelgiantys verslai tam ruošiasi jau dabar“, – komentuoja D. Urbonas.

Naujasis „FlexStart“ atlieps ne tik investuotojų poreikius, bet ir Klaipėdos LEZ puoselėjamas ryšių su bendruomenėmis ir tvarumo vertybes. Pramonei tampant ekologiškesnei ir vis labiau automatizuotai, naujos kartos gamybos pastatus galima vis geriau integruoti į bendrą miesto audinį, tad naujasis pastatas išsiskirs žalesnėmis erdvėmis, natūraliu dienos apšvietimu, rekreacinėmis zonomis. Taip pat daliai energijos poreikių užtikrinti numatyta saulės jėgainė, viduje ir lauke bus sumontuotas LED apšvietimas, elektromobilių įkrovimo stotelės. 

Naujojo „FlexStart“ projektą parengė „WALL“ architektūros studija. Pasak jos architekto Donato Lauciaus, naujasis pastatas išsiskirs tuo, kad įprastai vienintelė pramoninė funkcija keičiama kur kas lankstesne prekybos, administracine ir gamybos multifunkcija, kuri atsispindės urbanistikoje, architektūrinėje išraiškoje, planinėje pastatų struktūroje, fasadų medžiagiškume, konstrukcijose  ir t.t.

„Laisva planinė struktūra bei aiškiai diversifikuotos pastatų funkcijos užtikrins platų patalpų panaudojimą. Čia galės kurtis tiek gamybinės, tiek administracinės ar paslaugų funkcijos, papildančios viena kitą, o aiškiai išreikšti administracinės paskirties tūriai kurs miestelio centro įvaizdį. Visa tai ilgainiui pritrauks dar daugiau investicijų ir leis Klaipėdos LEZ plėtotis kaip pilnavertei multifunkcinei teritorijai“, – komentuoja D. Laucius.

Ruošiasi ateičiai

Ne paslaptis, kad pasaulis pernai įžengė į naują iššūkių laikotarpį. Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, šią išorinių aplinkybių daugiausiai nulemtą naujų investicijų pauzę atsinaujinusi Klaipėdos LEZ komanda išnaudoja aktyviai megzdama ir stiprindama ryšius tikslinėse ir naujose rinkose – JAV, Azijoje, Europoje ir kt. Didelis dėmesys skiriamas elektrinio transporto ir baterijų, atsinaujinančios energetikos ir kitiems didelės pridėtinės vertės sektoriams. Savo ruožtu mieste lūkesčių teikia nauja ir ambicinga savivaldybės komanda, su kuria jau užmegztas konstruktyvus ryšys.

„Ekonomikai visada būdingas cikliškumas, bet ramesnes ciklo fazes mes išnaudojame klodami pamatus tolesnei ateities plėtrai. Mūsų verslo bendruomenės ligšiolinė patirtis, atvirumas naujovėms ir greitis puikiai dera su Klaipėdos ir visos Lietuvos pasirinkta aukštos pridėtinės vertės gamybos ir mokslinių tyrimų strategija. Neabejoju, kad pasauliui grįžtant į labiau įprastas vėžes, Klaipėdos LEZ bus viena geriausiai naujai plėtros bangai pasiruošusių verslo ekosistemų. Matome ir geruosius pokyčius mieste – Klaipėda aktyviai tvarkosi ir tampa vis malonesne, žalesne, tvaresne vieta gyventi. Kai kalbamės dėl investicijų, anksčiau ar vėliau visada prieinama prie talentų klausimo, o jiems reikia ne tik darbo vietų, bet ir malonaus ir patogaus miesto. Tikiu, kad ši kryptys Klaipėdoje ir toliau bus aktyviai vystoma“, – sako E. Kiudulas.

Klaipėdos LEZ – JAV biotechnologijų kompanijos investicija

Amerikiečių kapitalo biotechnologijų bendrovė „Cureline Inc.“ investuoja 3,5 mln. Eur į naujos biotechnologijų gamyklos ir mokslinių tyrimų laboratorijos statybą Lietuvoje. Gamykla, laboratorija bei administracinės patalpos įsikurs Klaipėdos LEZ. Veiklos pradžia planuojama 2024 m. pirmąjį pusmetį.

Naująją gamyklą ir laboratoriją administruos Lietuvoje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Memel Biotech“, kuri yra „Cureline Inc.“ grupės dalis, skelbia VZ.LT.

Jos vadovė Agnė Vaitkevičienė teigia, kad bendrovė užsiims medicininių preparatų, įskaitant ir pažangios terapijos vaistinių preparatų, gamyba klinikiniams tyrimams, o tiesioginiai klientai bus farmacijos kompanijos bei gydymo įstaigos visame pasaulyje.

„Lietuvoje būsime pirmieji, galintys sukurti tokio lygio preparatus klinikiniams tyrimams. Taip pat būsime vieni iš nedaugelio Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Ši rinka regione kol kas nėra plačiai užimta, tačiau tokių preparatų pasaulinė paklausa yra didžiulė, todėl ne tik mes, kaip bendrovė, bet ir Lietuva, kaip valstybė, turi potencialą tapti pažangios terapijos technologijų centru“, – bendrovės pranešime cituojama A. Vaitkevičienė, UAB „Memel Biotech“ generalinė direktorė.

Pasak jos, „Memel Biotech“ bus įrengtos ir specialios, sterilių medicininių produktų gamybos standartus atitinkančios patalpos, kuriose bus vystomi ir gaminami inovatyvūs biotechnologiniai produktai, skirti personalizuotai medicinai.

Numatomas gamyklos plotas su komercinėmis patalpomis – 850 kv. metrų.

Bendrovė per artimiausius du metus ketina įdarbinti iki 25 aukštos kvalifikacijos specialistų.

Iki šiol Vilniuje veikė „Cureline Baltic“ administracinis biuras ir gyvūnų laboratorija.

„Mūsų kompetencija apima ikiklinikinius in vitro, ex vivo ir in vivo modelius, daug dėmesio skiriant mažų gyvūnų tyrimams ir bioanalitinėms paslaugoms. Glaudžiai bendradarbiaudami su klientais, kuriame individualias ikiklinikinių tyrimų strategijas onkologijos, imunologijos, uždegimo, hematologijos, širdies ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos, infekcinių ligų ir kt. srityse“, – rašoma JAV kompanijos interneto svetainėje.

Akmenės LEZ duris atvėrė tvarios statybos konstrukcijų gamykla

Šią savaitę Akmenės LEZ pradėjo veikti tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų gamykla. Kuo yra ypatingos ir kam skirtos tvarios medinės konstrukcijos, kuo išskirtinė ši gamykla, kuo jos atidarymas prisidės prie tvarios plėtros, ir kuo šis įvykis reikšmingas Lietuvai? 

Tvarios medinės konstrukcijos, arba konstrukcinė mediena – tai mediena, kuri apdorojama ypatingu būdu, perdengiant medienos lakštus vieną ant kito. Taip išgaunamos tvirtos, gniuždymui atsparios sijos, kolonos, perdangos ir kitos konstrukcijos. Jos pakeičia kitas statybų sektoriuje naudojamas ir aukšta tarša pasižyminčias medžiagas, tokias kaip cementas, betonas, gelžbetonis. Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse, naudojant tvarias konstrukcijas, statoma daugiau nei 30 proc. naujų pastatų. 

Tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų gamykla, pradėjusi veikti Akmenės LEZ, yra pirmoji tokio tipo gamykla Lietuvoje ir trečioji Europoje. Iki šiol, tokių gamyklų buvo tik dvi, abi jos veikė Norvegijoje. Gamyklos steigėjai yra tarptautinė investicinė VMG grupė, statybos darbus atliko AB „Hanner“ ir BRAITIN valdomas fondas „Baltic Industrial Fond II“. Šių bendrovių patirtis, sukaupta atitinkamai pramonės srityje, statybų sektoriuje ir fondų biržose, turėjo sinerginį efektą ir leido efektyviai įgyvendinti projektą, kurio vertė siekia 10 mln. Eur. 

Gamykloje bus gaminama sluoksninė lukštų mediena, dvitėjinės sijos, statybinės medžio drožlių plokštės, vėliau asortimentas bus plečiamas. Gamyklos metiniai pajėgumai yra 120 000 m3 sluoksninės lukštų medienos, 15 mln. metrų dvitėjinių sijų ir 200 000 m3 statybinių medienos drožlių plokščių. Planuojama apyvarta yra iki 150 mln. Eur. Gamykloje bus sukurta 200 darbo vietų.

Čia gaminama produkcija bus skirta Vakarų Europos, Skandinavijos šalis ir Lietuvos rinkoms. Konstrukcinės medienos privalumas yra tas, kad ją lengva transportuoti, todėl eksportas planuojamas į Šiaurės Ameriką ir Australiją. Iki šiol Australija konstrukcinę medieną gaudavo iš Rusijos, tačiau pasikeitus politinei padėčiai pasirašomi susitarimai su gamintojais iš Lietuvos. Šiuo metu taip pat deramasi dėl eksporto į JAV – čia, konstrukcinės medienos gamyba sukoncentruota Vakarų pakrantėje, o Rytų pakrantės pramonės įmonėms yra pigiau ją atsiplukdyti iš Europos. 

Naujoji gamykla prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo įvairiais būdais – tiekdama rinkai organinius, žemos taršos produktus ir organizuodama gamybą taip, kad ji būtų draugiška aplinkai. Tikimasi, kad čia gaminamos tvarios medinės konstrukcijos laipsniškai pakeis iki šiol naudojamas taršias medžiagas, tokias kaip cementas, betonas ir gelžbetonis. 

Klaipėdos „Glassbel“ bendradarbiaus su JAV išmaniojo stiklo technologijos gamintoja

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti architektūrinio stiklo gamintoja „Glassbel Baltic“ susitarė dėl strateginės partnerystės su JAV išmaniojo stiklo sprendimų kūrėja „Halio“. Šis bendradarbiavimas klaipėdiečiams leis savo gaminiuose diegti JAV kompanijos sprendimus su šviesos pralaidumo valdymo sistemomis ir juos platinti Europos, Vidurio Rytų bei kitose rinkose.

Visame pasaulyje sprendžiant energetinio efektyvumo ir tvarumo iššūkius modernioje architektūroje, į 30 valstybių 4 žemynuose produkciją eksportuojanti „Glassbel“ nuo šiol galės pasiūlyti išmanaus stiklo fasado sprendimus naudodama išmaniąsias „Halio“ technologijas. Išmanųjį sprendimą sudaro stiklo gaminiai su integruotu „Halio“ įrenginiu, kuris reaguoja į besikeičiančią aplinką, tad stiklas atitinkamai tamsėja ar šviesėja realiu laiku, šitaip mažindamas kondicionavimo ar šildymo išlaidas. Amerikiečių technologija, kurią sudaro sudėtinga jutiklių, jungiklių, cheminių medžiagų, techninės bei programinės įrangos ir dirbtinio intelekto visuma, užtikrina ne tik žmonių komfortą, bet ir didesnį pastatų energetinį efektyvumą.

Pasak „Glassbel Baltic“ komercijos vadovo Valdo Virbalo, susitarimas su amerikiečiais Klaipėdos įmonei leis sustiprinti savo inovatyvių produktų portfelį. Sudėtingą JAV įmonės testavimo procesą praėjusi „Glassbel“ bent kurį laiką bus vienintele „Halio“ technologijos atstove bei gamintoja Europoje ir Vidurio Rytų regione.

„Tokie išmanūs fasadinio stiklo sprendimai visame pasaulyje tebėra naujovė, kurią rinka turės pripažinti, išmokti su ja dirbti ir į ją investuoti. Bet tvarumo ir energetinio efektyvumo temos jau kurį laiką dominuoja naujuose pastatuose, todėl džiaugiamės galėdami papildyti portfelį aktualia naujove bei toliau stiprinti mūsų pozicijas inovatyvaus architektūrinio stiklo rinkoje. Šiuo metu užbaiginėjame pirmąjį nedidelį realų projektą su „Halio“ technologija ir jį eksportuojame į JAV Silicio slėnį, kurio verslo bendruomenė šiuo metu ir yra labiausiai besidominti ir naudojanti išmaniąsias technologijas, – komentuoja V. Virbalas.

Pasak „Halio“ generalinio direktoriaus Bruce Sohn, „Glassbel“ kokybė, patirtis ir plati rinkų geografija daro šią partnerystę itin vertingą abiem pusėms.

„Bendradarbiaudami galėsime pasiūlyti mūsų pažangiausią technologiją klientams Europoje ir Vidurio Rytuose. Didžiuojamės, kad kartu galėsime pasiūlyti ekologiškiausią ir energetiškai efektyviausią sprendimą išmaniuosiuose fasaduose“, – sako B. Sohn.

O „Glassbel“ generalinio direktoriaus Dmitrijaus Sobolevskio teigimu, „Halio“ sprendimas yra geriausias rinkoje, užtikrinantis reakcijos greitį, fasadų vientisumą ir estetiškumą.

„Džiaugiamės partneryste su išmaniojo stiklo technologijos pasauliniais lyderiais. „Halio“ sprendimas yra revoliucinis, žymiai greičiau reaguojantis į besikeičiančią aplinką, estetiškai neutralus ir ilgaamžis bei technologiškai patikimesnis nei bet kuri alternatyva“, – sako D. Sobolevskis.

Šią partnerystę sveikina ir Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas, pabrėžiantis, kad su JAV įmonės technologija „Glassbel“ bus tiek tvaresnė, tiek konkurencingesnė.

„Džiaugiamės, kad šiuo žingsniu „Glassbel“ stiprina iškart keletą strateginių Klaipėdos LEZ sričių – aukštos pridėtinės vertės gamybos, naujų technologijų taikymo ir aplinkosaugos bei tvarumo“, – komentuoja E. Kiudulas.

„Halio“ buvo įkurta 2010 m. Kalifornijoje, JAV. Bendrovė savo sprendimais prekiauja tiek pati, tiek per partnerius, įskaitant „Glassbel“. „Halio“ per savo istoriją yra pritraukusi daugiau kaip 300 mln. JAV dolerių investicijų, įskaitant iš Pietų Korėjos telekomunikacijų milžinės „SK Holdings“, tvariose investicijose besispecializuojančio JAV fondo „Capricorn Investment Group“ ir kitų investuotojų.

„Glassbel“ pajamos pernai siekė 22 mln. Eur – ketvirtadaliu daugiau nei 2021 m. Įmonėje šiuo metu dirba apie 180 kolegų. Klaipėdos LEZ „Glassbel“ veikia nuo 2008 m. Įmonė eksportuoja daugiau kaip 90% savo produkcijos, daugiausia į Airiją, Didžiąją Britaniją, JAV, Vakarų Europą, Saudo Arabiją, Skandinaviją ir kitas rinkas.

Neįtikėtini Akmenės laisvosios ekonominės zonos rezultatai

Bendra Akmenės LEZ veikiančių įmonių apyvarta 2021 metais siekė 62,1 mln. Eur arba 57% daugiau nei 2021. Darbuotojų skaičius išaugo nuo 230 iki 280, investuotojai sumokėjo daugiau nei 2,2 mln. eurų mokesčių. Per šį laikotarpį investuotojų įmonių eksportas išaugo iki 18,8 mln., 71 proc.

Akmenės LEZ direktorė Lina Mockutė sako, kad „pernai išryškėję globalūs ekonominiai ir geopolitiniai iššūkiai nesustabdė anksčiau numatytų teritorijos investuotojų planų. Be to, šiemet netgi matomas išaugęs potencialių investuotojų susidomėjimas ir užklausų skaičius“.

Šaltinis: https://www.vz.lt/pramone/2023/07/20/akmenes-lez-investuotoju-apyvarta-augo-57

© LAFEZ visos teisės saugomos 2021