Klaipėdos LEZ veikianti įrangos maisto pramonei gamintoja „Lavango“ pavasarį pakvietė Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro studentus susipažinti su bendrovės gamykla, įranga ir procesais. Nors tai buvo viena pirmųjų bendrovės iniciatyvų su moksleiviais ir jaunimu, bendrovė yra motyvuota aktyviau prisidėti įkvėpiant jaunimą rinktis technines ir inžinerines specialybes.

Balandį P. Lindenau centro būsimi suvirintojai, santechnikai ir laivų elektrikai turėjo galimybę susipažinti su „Lavango“ gamykla, naujausia įranga, nerūdijančio metalo apdirbimo ir gamybos procesu, lenkimo ir pjovimo staklių veikimu, technologine eiga, skaitmenizacija, kokybės valdymu ir įvairiais verslo niuansais. Išsamios ekskursijos metu su bendrovės įranga studentai pagal iš anksto paruoštą brėžinį pasigamino ir atminimo suvenyrą mokyklai.

Pati mokykla komentuoja, kad ši ekskursija sėkmingai prisidėjo prie tikslo į ugdymo procesą integruoti praktines pažintines pamokas, atskleidžiančias įmonių specifiką. Tokio pobūdžio pamokų ir išvykų P. Lindenau centras turi po kelias per mėnesį, o tarp studentų jos itin populiarios.

„Moksleiviams apsilankymas „Lavango“ paliko stiprų įspūdį. Ir moksleivius, ir profesijos mokytojus sužavėjo, kaip įmonėje organizuojami darbo procesai, kaip stengiamasi organizuoti gamybą tvariai, panaudojant skaitmenizacijos atnešamas naujienas, kurios įmonei tampa būtinybe. Jaunimas buvo patenkintas, kad buvo galima išbandyti įrangą, patiems suvirinti nerūdijančio metalo detales. Viena yra įgūdžių lavinimas mūsų centro mokomosiose bazėse, o visai kas kita – specializuotos įmonės erdvėse“, – komentuoja Pauliaus Lindenau mokymo centro plėtros vadovė dr. Odeta Kupetienė.

„Lavango“ atstovai pasakoja, kad partnerystė su jaunimu iki šiol nebuvo bendrovės koziris: Klaipėdos bendrovė yra bendradarbiavusi su Klaipėdos kolegija, priima praktikantus, tačiau bent kol kas negarsėja kaip moksleivių ar jaunimo žinių ir patirčių šaltinis. Vis dėlto pusdienis su P. Lindenau mokymo centro moksleiviais kompaniją įkvėpė ne mažiau nei patį jaunimą.

„Kasdieniuose darbuose kartais pritrūksta laiko susimąstyti, kad turime nemažai ką papasakoti ir parodyti. Tačiau kalbėdamiesi su rinkos dalyviais, supratome, kad privalome įkvėpti būsimąją kartą. Šiuo metu fizikos ar chemijos pamokas renkasi ne daugiau kaip 10 proc. mokinių, o tai reiškia, kad ateityje rinka gali išvis nebeturėti inžinerines specialybes besirenkančių vaikų. Kasdienybėje viskas yra inžinerija, o norėdami vystytis kaip valstybė, visi išvien privalome padaryti daugiau. Jaunimą sudominti gali tiek strategijos, tiek stipendijos, tiek tiesiog patirtys ir realūs faktai“, – pasakoja „Lavango“ direktoriaus asistentė Irmina Boreišienė.

Todėl bendrovė nutarė ne tik įtraukti mažiausiai tris savo padalinių vadovus į ekskursiją su P. Lindenau centro moksleiviais, bet ir ateityje skirti daugiau dėmesio panašioms iniciatyvoms.

„Nepakartojamas jausmas matyti, kaip dega jaunimo akys, kaip jie nori sužinoti, išbandyti. Juos taip pat domina karjeros perspektyvos, darbo sąlygos, kolektyvas. Manau, mes renginio metu įsikvėpėme ne ką mažiau nei moksleiviai, todėl tikimės tęsti bendradarbystę ir parodyti galimybes inžinerinėje srityje. O jos beribės, kai pradedantis specialistas smalsus ir motyvuotas“, – sako „Lavango“ gamyklos direktorius Mindaugas Fetingas.

Vadovas pradėjo kaip suvirintojas

Beje, motyvuoto specialisto karjeros galimybių neriboja pasirinkti mokslai ar specialybė. Tai puikiai įrodo Mindaugas Fetingas, praėjusių metų pabaigoje tapęs „Lavango Engineering LT“ gamyklos vadovu.

Klaipėdos verslo ir paslaugų mokykloje prieš keliolika metų įgijęs autokėbulininko specialybę, pirmiausia jis dirbo autoservise, vėliau įvairiose įmonėse buvo šaltkalviu, suvirintoju ir montavimo padalinio vadovu, o 2012 m. klaipėdietis prisijungė prie „Lavango“ kaip gamybos meistras. Čia M. Fetingas taip pat dirbo gamybos vadovu, techninių sprendimų vadovu, projektų vadovu, projektų skyriaus vadovu, o prieš pusmetį tapo ir pažangių maisto pramonės įrenginių gamyklos direktoriumi.

Šiuo metu M. Fetingas yra atsakingas už visą „Lavango“ gamyklą Klaipėdos LEZ: jis turi užtikrinti kokybę, biudžeto laikymąsi, planų vykdymą, taip pat valdyti pinigų srautus, ieškoti efektyvumo ir verslo galimybių.

Visas šis karjeros kelias prasidėjo nuo to, kad dar jaunystėje M. Fetingas svajojo išsiaiškinti automobilių ar įvairių įrengimų mazgų veikimo principus ir paskirtį, o vėliau – ieškoti būdų tai patobulinti. Net ir dabar, būdamas gamyklos direktoriumi, klaipėdietis labiausiai mėgaujasi techninėmis užduotimis ir iššūkiais.

„Tai buvo nuotykių kupina kelionė su aštuoniomis pareigomis, kiekviena kurių formavo profesinę patirtį. Ir supratimą, kad kuo daugiau domimės ir mokomės, tuo platesniais tampa galimybių horizontai. Visose pareigose yra skirtingi procesai, kuriuos vertinga išmanyti, nes vadovaujant gamyklai atsiranda jų suvaldymo, komandų bendradarbiavimo ir užduočių delegavimo iššūkiai, kuriuos spręsti mokausi iki šiol“, – pasakoja M. Fetingas.

Vis dėlto jis teigia mėgstantis iššūkius ir problemų sprendimą, o kaip vadovą jį labiausiai erzina pasiteisinimų galvojimas vietoje pasiūlymo teikimo.

„Labai svarbu pasirinkti mylimą specialybę ir darbą, tuomet jame savaime norėsis tobulėti ir išmokti daugiau. Tad jaunimui palinkėčiau ieškoti patinkančios veiklos. Jei iš pirmų kartų nepavyksta – vis vien reikia nesustoti bandyti, tyrinėti, ieškoti. Atitinkamai, verslui palinkėčiau investuoti į jaunąją kartą: padedant jai atrasti savo pašaukimus, ją įkvepiant, parodant galimybes ir suteikiant žinių“, – sako „Lavango“ gamyklos vadovas.

Greta kasdienio vadovavimo gamyklai, M. Fetingas naujausiose savo pareigose taip pat aktyviai dalyvauja Klaipėdos LEZ veikloje, organizuoja mokymus, pristato „Lavango“ įvairiems potencialiems klientams ir kitiems interesantams.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsteigta NT vystymo įmonė UAB „Flex Start Three“ gavo statybą leidžiantį dokumentą 8,8 tūkst. kv. m ploto šešių segmentų nuomininkų poreikiams itin greitai pritaikomam gamybiniam pastatui „FlexStart 03“. Tai – jau trečias tarptautinius apdovanojimus pelniusios „FlexStart“ šeimos pastatas, sukuriantis prielaidas verslui pradėti gamybą vos per kelias savaites ar mėnesius.

Pačias statybas Klaipėdos LEZ planuoja pradėti artimiausiu metu, o užbaigti kitų metų pirmąjį pusmetį. Į pastatą investuojama apie 8,5 mln. Eur, iš kurių 5,12 mln. Eur sudaro UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) paskola pagal skatinamąją priemonę „Tipinės gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose įrengimas“.

Bendras pastatų komplekso plotas sudarys apie 8,8 tūkst. kv. m., projektas vystomas 1,7 ha teritorijoje.

„FlexStart 03“ iš pirmtakų išsiskirs žalesnėmis erdvėmis, natūraliu dienos apšvietimu, rekreacinėmis zonomis. Be to, atliepiant Klaipėdos LEZ siekį skatinti vietos ekonomiką, daugelis pastato konstrukcinių sprendimų bus kuriami iš vietos gamintojų produkcijos. Naujasis objektas atitiks A++ klasės energetinius reikalavimus, jame bus sumontuota išmanios šildymo bei vėsinimo sistemos panaudojant gamybos procese susidarančią šilumą. Taip pat numatyta saulės jėgainė daliai energijos poreikių užtikrinti, viduje ir lauke bus sumontuotas LED apšvietimas, elektromobilių įkrovimo stotelės. Naujojo „FlexStart“ projektą parengė „WALL“ architektūros studija.

Klaipėdos LEZ nekilnojamojo turto projektų vystymo vadovas Darius Urbonas sako, kad trečiasis „FlexStart“ pastatas taps moderniausiu itin pasiteisinusios greito investuotojų įsikūrimo ir plėtros strategijos tęsiniu. LEZ valdymo bendrovė artimiausiu metu ketina pradėti derybas su potencialiais pastato nuomininkais iš Lietuvos ir užsienio.

„Itin greitas investuotojų įsikūrimas ir plėtra aktuali visais laikais. Klestinčių rinkų metu kompanijos nori kuo skubiau pradėti gamybą – užsitikrinti stipresnes pradines pozicijas ar kuo greičiau su savo įžengti į patrauklų sektorių. Bet greitis ir lankstumas mums pasiteisina net ir vėsesnės ekonomikos laikais: pirmuosius du „FlexStart“ pastatus esame panaudoję esamų investuotojų plėtrai, laikiniems ar nuolatiniams dalies gamybos linijų perkėlimo sprendimams ir įvairiems kitiems scenarijams. Tiek „FlexStart“ pastatų šeima, tiek kiti mūsų komandos procesai ar sprendimai jau kurį laiką visame regione padeda Klaipėdos LEZ vardą sieti su neeiliniu greičiu ir lankstumu“, – tvirtina D. Urbonas.

INVEGOS Klientų aptarnavimo departamento vadovė Asta Gladkauskienė anksčiau yra sakiusi, kad tipinės gamybos paskirties pastatų priemonė palanki gamybos plėtrai, nes investuotojai ar gamybininkai gali įsikurti jau pastatytame pastate ir vykdyti veiklą per itin trumpą laiką.

„Klaipėdos LEZ jau stovintis ir veikiantis „Flex Start Two“ pastatas buvo pirmasis INVEGOS valdomos priemonės lėšomis finansuotas pastatas, kuriam INVEGA paskolą suteikė 2022 m. pabaigoje ir kuris šiuo metu yra pilnai išnuomotas investuotojams. Tai puikiai įrodo tokių pastatų poreikį, naudą ir svarbą ne tik pritraukiant investuotojus, kurie gauna visapusiškai paruoštą pastato infrastruktūrą, bet ir kuriant naujas darbo vietas. Džiaugiamės galėdami finansuoti ir naujai statomą gamybinį „Flex Start Three“ pastatą, kuris dar geriau atlieps rinkoje esantį tokių pastatų trūkumą ir neabejotinai pritrauks naujus investuotojus, tiesiogiai prisidėsiančius prie Lietuvos ekonomikos augimo“, – komentuoja A. Gladkauskienė.

Pirmuose dviejuose „FlexStart“ pastatuose jau kurį laiką veikia tokie investuotojai kaip „Werner Wirth Baltic“, „Etman“, „Glob-El“, „Pod Furniture“, „Memel Biotech“, „Albright“, „Retal Baltic Films“ ir kt. 2017 m. pirmasis „FlexStart“ pastatas pelnė tuo metu pirmąjį pasaulyje „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už greitą investuotojų įsikūrimą.

Pon.Bike, viena didžiausių dviračių gamintojų pasaulyje, pernai vasarį pradėjo statybas Kėdainiuose, kurios buvo užbaigtos per metus. Naujoji gamykla ką tik atvėrė duris. Ji yra įspūdingos apimties – beveik 40.000 kv. m, ir pasižymi A++ energinio efektyvumo klasės pastatu. Statybos darbus atliko UAB „YIT Lietuva“, o projektą kūrė UAB „2L Architects“.

Naujajame pastate įrengti dviračių surinkimo ir dažymo cechai, taip pat sandėlis ir administracinės patalpos. Įdomu, kad gamykloje yra grindinis šildymas, kuris užima 20.000 kv. m grindų ploto, suteikiant darbuotojams komfortiškas darbo sąlygas. Savo reikmėms, ant gamyklos stogo yra sumontuota 2.500 saulės baterijų. Pastatyta didelė automobilių stovėjimo aikštelė, įskaitant įkrovimo stoteles elektrinėms transporto priemonėms. Aplink gamyklą yra išsaugoti seni medžiai ir pasodinti nauji augalai.

Vadovaujant Algimantui Gedvilui, „Pon.Bike Lithuania“ jau turi 68 darbuotojus ir planuoja, kad bėgant laikui, įsibėgėjus gamybai, bus sukurta apie 600 darbo vietų. Tai bus aštuntoji „Pon.Bike“ gamykla pasaulyje, kuri, veikdama pilnu pajėgumu, galės surinkti iki 450.000 dviračių per metus. Gamykloje bus gaminami dviračiai prekių ženklams „Gazelle“, „Kalkhoff“, ir „Focus“. Taip pat gamykloje bus gaminami elektriniai dviračiai.

Absoliuti dauguma Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančių investuotojų savo patirtį rekomenduotų kitiems verslams, rodo naujausi strateginio valdymo konsultacijų bendrovės „Smart Continent LT“ atlikto klientų pasitenkinimo tyrimo duomenys.

2023 m. pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, Klaipėdos LEZ pačiais aukščiausiais balais vertina 94,3% investuotojų, dar 5,7% savo patirtį vertina tiesiog teigiamai, o tarp apklaustųjų neatsirado vadinamųjų „peikėjų“ – nepatenkintų ar nerekomenduojančių klientų.

Todėl vadinamasis „Net Promoter Score“ (NPS) indeksas, nurodantis organizacijos klientų rekomendavimo ir lojalumo lygį, šiuo metu sudaro 94,3%.

„Labai geru NPS indeksu laikoma 70% reikšmė, o 80% ir didesnis rezultatas reiškia, kad įmonė atitinka aukščiausius standartus ir klientai ją mielai rekomenduoja kitiems“, – komentuoja „Smart Continent LT“ vykdomoji direktorė Ieva Girdvainienė.

Tyrimo duomenimis, geriausiai Klaipėdos LEZ investuotojai vertina LEZ valdymo bendrovės įvaizdį ir komunikaciją, fizinę teritorijos aplinką, bendruomeniškumą ir komunalines paslaugas. LEZ klientų nuomone, daugiausiai pastangų šiuo metu reikėtų įdėti tobulinant transportą ir susisiekimą bei socializacijos ir žaliąsias erdves.

Apklausoje dauguma respondentų teigiamai atsiliepė apie Klaipėdos LEZ esančias sąlygas progresyviam verslo vystymuisi ir darbuotojų saugumui, taip pat apie draugišką, į bendradarbiavimą linkusią verslo bendruomenę. Pati Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė tarp investuotojų surinko kone aukščiausius įmanomus balus paslaugų kokybės, skaidrumo, patikimumo ir profesionalumo srityse. O tarp pageidautinų dalykų Klaipėdos LEZ investuotojai dažniausiai minėjo gausesnes ir įvairesnes maitinimo, transporto, laisvalaikio ir kitas paslaugas. LEZ įmonėms ir darbuotojams vis aktualesnėmis tampa vaikų priežiūros, kasdienių prekių prekybos, įrangos nuomos, sporto, netgi nakvynės ir kitos paslaugos.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas teigia, kad itin aukštas esamų klientų pasitenkinimas kuria prielaidas tiek teritorijoje jau veikiančių bendrovių plėtrai, tiek naujoms investicijoms. Savo ruožtu vis garsiau girdimas socialinės aplinkos plėtros poreikis iliustruoja jau kurį laiką LEZ vykstančią transformaciją į gyvybingą ir multifunkcinę aukštos pridėtinės vertės teritoriją.

„Net ir sudėtingais 2023-aisiais plėtros projektus įgyvendino arba pradėjo tokie mūsų teritorijos senbuviai kaip „Klaipėdos verslo parkas“, „Retal Baltic Films“, „Albright Lietuva“, „Mestilla“ ir kitos bendrovės, sulaukėme ir kelių naujų investuotojų, tęsėme savo „FlexStart“ projektus. Viso to negalėtų vykti be aukšto esamų klientų pasitenkinimo, užtikrinančio mūsų verslo bendruomenės atsparumą iššūkių metu ir leidžiantį pasikloti tvirtesnius pamatus dar didesniam proveržiui ateityje. Vis dėlto LEZ teritorija ir toliau transformuojasi į aukštos pridėtinės vertės bendruomenę, kuriai reikia atitinkamų funkcijų ir paslaugų“, – sako E. Kiudulas.

Pasak jo, LEZ veikiančios įmonės vis labiau rūpinasi darbuotojų gerove, todėl yra itin suinteresuotos įvairesnėmis socialinėmis ir pramoginėmis galimybėmis šalia darboviečių, joms vis labiau rūpi kokybiška ir patogi aplinka.

„Todėl sieksime, kad Klaipėdos LEZ taptų ne tik gera vieta dirbti, bet ir būti bei leisti laiką. Jau artimiausiu metu tikimės paskelbti apie kelias su aktyviu gyvenimo būdu susijusias naujoves LEZ teritorijoje, deramės ir dėl didesnės prekybos bei socialinių paslaugų įvairovės. Mūsų artimiausio meto vizija yra dar gilesnė ir kokybiškesnė integracija į miestietišką audinį“, – tvirtina LEZ vadovas.

Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus teigimu, pridėtinę vertę miestui ir jame gyvenantiems žmonėms kuriančios investicijos svarbios ir būtinos ne tik Klaipėdai ar pajūrio regionui, bet ir visai Lietuvai.

„Dažnai tenka bendrauti su investuotojais Klaipėdos LEZ, ir nežinau nė vieno, kuris nesidžiaugtų čia įsikūręs. Džiugu, kad Klaipėdoje kuriasi naujausias technologijas naudojančios įmonės, vis dažniau stebime, kad bendrovės daugiau dėmesio skiria ekologijai, o LEZ veikla kelia pasitikėjimą investuotojams. Tai ilgalaikio ir nuoseklaus darbo rezultatas, kuris naudą atneš visam regionui“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

O anot tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovo Mariaus Stasiukaičio, Lietuva pastaraisiais metais padarė ne vieną svarbų žingsnį, gerindama investicinę aplinką esamiems ir potencialiems investuotojams.

„Priimti įstatymų projektai dėl pelno mokesčio lengvatos praplėtimo ir sklypų pasiūlos investuotojams didinimo, taip pat LEZ teritorijose buvo leista vykdyti gynybos pramonės projektus, sukurta finansinė priemonė, skatinanti tipinių gamybinių pastatų statybą LEZ ir pramonės parkų teritorijose, sutartas rizikos pasidalinimo modelis, padėsiantis plėsti skrydžių pasiūlą, ir kiti. Tokioje aplinkoje Lietuvai kritiškai svarbu atrasti ir išnaudoti naujus augančius sektorius ir sritis, pavyzdžiui, gynybos technologijas (MilTech), žaliąsias technologijas, mikromobilumą, ir skirti daugiau dėmesio Rytų Azijos regionui, kurio šalys vis aktyviau investuoja pasaulyje bei Vidurio ir Rytų Europos regione“, – sako M. Stasiukaitis.

Klientų pasitenkinimo tyrimas vyko 2023 m. spalio-lapkričio mėnesiais, tiesioginiu būdu buvo apklausti 34 Klaipėdos LEZ investuojančių įmonių vadovai – direktoriai, jų pavaduotojai, departamentų ar žmogiškųjų išteklių vadovai.

Klaipėdos LEZ investuotojų bendrovėse šiuo metu dirba apie 2800 darbuotojų, o visoje teritorijoje – apie 5000. Daugiau kaip 45 Klaipėdos LEZ veikiantys užsienio investuotojai 2022 m. sumokėjo daugiau kaip 107 mln. EUR GPM, PVM ir Sodros mokesčių ir Lietuvos rinkoje pirko prekių bei paslaugų už daugiau kaip 500 mln. Eur. Nuo veiklos pradžios 2002 m., Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės Klaipėdos LEZ yra įgyvendinusios arba suplanavusios 778 mln. Eur investicijų.

Vidutinis atlyginimas iki mokesčių Klaipėdos LEZ investuotojų įmonėse prieš metus sudarė 2084 Eur ir 26 proc. pranoko bendrą Klaipėdos apskrities atlyginimų vidurkį bei buvo 17 proc. didesnis už regiono apdirbamosios gamybos įmonių vidurkį. Klaipėdos LEZ įmonių mokami atlyginimai buvo beveik 300 Eur didesni už visą Lietuvos algų vidurkį.

Paskutinė Valstybės duomenų agentūros skelbiama išsami atlyginimų statistika rodo, kad 2022 m. pabaigoje Klaipėdos LEZ investuotojų darbo užmokesčio vidurkis bendrą apskrities skaičių pranoko daugiau kaip 400 Eur, Klaipėdos miesto vidurkį viršijo 300 Eur ir buvo kone identiškas vidutinei algai Vilniuje.

Lyginant Klaipėdos LEZ investuotojų įmonių atlyginimus su kitomis gamybos įmonėmis, jie šiuo laikotarpiu buvo per 300 Eur didesni.

Be to, Klaipėdos LEZ veikiančių įmonių atlyginimų atotrūkis per paskutinis kelis metus didėjo: 2020 m. algos LEZ buvo 13 proc. didesnės nei Klaipėdos apskrityje, 2021 m. skirtumas išaugo iki 19 proc., o 2022 m. – jau iki 26 proc. Panašiu santykiu kasmet augo ir Klaipėdos LEZ atlyginimų skirtumas lyginant su kitais Klaipėdos gamintojais.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, šioje statistikoje įdomūs bent keli pjūviai – tiek patys algų skirtumai, tiek jų pokyčiai.

„Didesni už šalies vidurkį atlyginimai gamyboje ypatingai nestebina, bet Klaipėdos LEZ atveju matome kelias tendencijas – pastebimai didesnius atlyginimus nei kitose regiono gamybos įmonėse, ir, dar svarbiau, kasmetinį algų atotrūkio didėjimą. Tai visų pirma rodo, kad mūsų teritorijoje vykdoma vis efektyvesnė ir inovatyvesnė veikla, o Klaipėdos LEZ toliau sparčiai transformuojasi iš klasikinės gamybinės teritorijos į aukštos pridėtinės vertės kūrėjų bendruomenę. Taip pat, šie skaičiai iliustruoja, kad LEZ įmonės Klaipėdoje yra patenkintos, o siūlydamos didesnius darbo užmokesčius gali prisitraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Galiausiai, visa tai virsta įplaukomis į miesto biudžetą ir toliau prisideda prie Klaipėdos gerovės“, – komentuoja E. Kiudulas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia atlyginimų statistika paneigia mitą, kad aukštą pridėtinę vertę investuotojai sukuria dėl pigesnės darbo jėgos.

„Prieš 20 metų Lietuva ir Klaipėda išties gamintojus kvietėsi dėl mažesnių sąnaudų, tačiau dauguma LEZ senbuvių per šį laiką savo tradicinę gamybinę veiklą papildė produktų kūrimų, tyrimų ir kita inovacine veikla. Šiandien valstybės, miestai ir laisvosios zonos konkuruoja ne darbo jėgos kaina, o talentais, bendruomene, infrastruktūra. Ir esu dėkingas klaipėdiečiams, kad kol kas sugebame šiuos poreikius atliepti“, – tvirtina Klaipėdos LEZ vadovas.

Veiklų įvairovė ir mažesnė kaita

Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, jos sistemoje pernai registravosi vos kelios dešimtys žmonių, kurių paskutinė darbovietė buvo Klaipėdos LEZ įmonės. Tuo tarpu LEZ investuotojai UŽT informacinėje sistemoje pernai paskelbė daugiau kaip 400 darbo vietų ir įdarbino apie 300 UŽT klientų.

Pasak UŽT Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorės Jurgitos Petraitienės, žemas darbuotojų kaitos lygis ir platūs darbo užmokesčio rėžiai LEZ veikiančiose įmonėse rodo, kad jos išsiskiria aukšta organizacine kultūra, vertina darbuotojus, sudaro sąlygas asmeniniam augimui ir karjerai – tai tarnyba girdi ir iš savo klientų.

„Apie 85 proc. Klaipėdos LEZ įmonių registruotų laisvų darbo vietų yra skirtos specialistams ir technikams, kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams. Ši dalis tarp LEZ įmonių skelbiamų laisvų darbo pozicijų yra iki 10 proc. didesnė vertinant Klaipėdos mieste ar visame regione registruotus darbo pasiūlymus. Regione kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka opesnė problema nei nekvalifikuotos darbo jėgos“, – komentuoja J. Petraitienė.

Žvelgiant iš UŽT perspektyvos, Klaipėdos LEZ išskirtinumas yra veiklų įvairovė – orientacija į elektroninių komponentų, pirminių plastikų, plastikinių pakuočių gamybą, maisto pramonę, sandėliavimą ir saugojimą, tekstilės dirbinių gamybą ir kt.

„Aukštos pridėtinės vertės gamybos įmonės didina regionų gyventojų užimtumą, mažina nedarbą ir sudaro galimybes įvairių kvalifikacijų specialistams įsidarbinti. 2023 m. apie 300 UŽT klientų įsidarbino į laisvas darbo pozicijas Klaipėdos LEZ įmonėse. Tai buvo įvairių regiono savivaldybių gyventojai. Platus pareigybių spektras sudaro prielaidas pritraukti specialistus iš visos šalies ir užsienio“, – sako J. Petraitienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad verslo veiklos vystymo iššūkiu vis dar išlieka reikiamų darbuotojų stygius – ne tik užpildyti laisvas darbo pozicijas trūkstamais kvalifikuotais darbuotojais, bet ir sugebėti konkuruoti tarp įmonių išlaikant esamus kolegas. Kartu ji kviečia darbdavius, dirbančius ir darbo ieškančius asmenis pasinaudoti UŽT finansuojama aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemone, kuri atveria galimybes dirbti tiek Klaipėdos LEZ, tiek kitose Lietuvos įmonėse.

Nuo veiklos pradžios 2002 m., Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės Klaipėdos LEZ yra įgyvendinusios arba suplanavusios 778 mln. Eur investicijų. Teritorijoje veikia Lietuvos ir užsienio investuotojai iš 19-os valstybių. Pagrindinės LEZ įmonių veiklos kryptys yra plastikų pramonė, metalo apdirbimas, žalioji energetika, maisto apdirbimas, automobilių komponentai, elektros komponentai ir kiti segmentai.

2022 m. Klaipėdos LEZ įmonių bendra apyvarta siekė 1,76 mlrd. Eur, o eksportas – 780 mln. Eur. Klaipėdos LEZ įmonės taip pat yra stambios prekių ir paslaugų pirkėjos Klaipėdos regione ir visoje šalyje – 2022 m. jų pirkimai vietos rinkoje viršijo pusę milijardo eurų.