Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti architektūrinio stiklo gamintoja „Glassbel Baltic“ susitarė dėl strateginės partnerystės su JAV išmaniojo stiklo sprendimų kūrėja „Halio“. Šis bendradarbiavimas klaipėdiečiams leis savo gaminiuose diegti JAV kompanijos sprendimus su šviesos pralaidumo valdymo sistemomis ir juos platinti Europos, Vidurio Rytų bei kitose rinkose.

Visame pasaulyje sprendžiant energetinio efektyvumo ir tvarumo iššūkius modernioje architektūroje, į 30 valstybių 4 žemynuose produkciją eksportuojanti „Glassbel“ nuo šiol galės pasiūlyti išmanaus stiklo fasado sprendimus naudodama išmaniąsias „Halio“ technologijas. Išmanųjį sprendimą sudaro stiklo gaminiai su integruotu „Halio“ įrenginiu, kuris reaguoja į besikeičiančią aplinką, tad stiklas atitinkamai tamsėja ar šviesėja realiu laiku, šitaip mažindamas kondicionavimo ar šildymo išlaidas. Amerikiečių technologija, kurią sudaro sudėtinga jutiklių, jungiklių, cheminių medžiagų, techninės bei programinės įrangos ir dirbtinio intelekto visuma, užtikrina ne tik žmonių komfortą, bet ir didesnį pastatų energetinį efektyvumą.

Pasak „Glassbel Baltic“ komercijos vadovo Valdo Virbalo, susitarimas su amerikiečiais Klaipėdos įmonei leis sustiprinti savo inovatyvių produktų portfelį. Sudėtingą JAV įmonės testavimo procesą praėjusi „Glassbel“ bent kurį laiką bus vienintele „Halio“ technologijos atstove bei gamintoja Europoje ir Vidurio Rytų regione.

„Tokie išmanūs fasadinio stiklo sprendimai visame pasaulyje tebėra naujovė, kurią rinka turės pripažinti, išmokti su ja dirbti ir į ją investuoti. Bet tvarumo ir energetinio efektyvumo temos jau kurį laiką dominuoja naujuose pastatuose, todėl džiaugiamės galėdami papildyti portfelį aktualia naujove bei toliau stiprinti mūsų pozicijas inovatyvaus architektūrinio stiklo rinkoje. Šiuo metu užbaiginėjame pirmąjį nedidelį realų projektą su „Halio“ technologija ir jį eksportuojame į JAV Silicio slėnį, kurio verslo bendruomenė šiuo metu ir yra labiausiai besidominti ir naudojanti išmaniąsias technologijas, – komentuoja V. Virbalas.

Pasak „Halio“ generalinio direktoriaus Bruce Sohn, „Glassbel“ kokybė, patirtis ir plati rinkų geografija daro šią partnerystę itin vertingą abiem pusėms.

„Bendradarbiaudami galėsime pasiūlyti mūsų pažangiausią technologiją klientams Europoje ir Vidurio Rytuose. Didžiuojamės, kad kartu galėsime pasiūlyti ekologiškiausią ir energetiškai efektyviausią sprendimą išmaniuosiuose fasaduose“, – sako B. Sohn.

O „Glassbel“ generalinio direktoriaus Dmitrijaus Sobolevskio teigimu, „Halio“ sprendimas yra geriausias rinkoje, užtikrinantis reakcijos greitį, fasadų vientisumą ir estetiškumą.

„Džiaugiamės partneryste su išmaniojo stiklo technologijos pasauliniais lyderiais. „Halio“ sprendimas yra revoliucinis, žymiai greičiau reaguojantis į besikeičiančią aplinką, estetiškai neutralus ir ilgaamžis bei technologiškai patikimesnis nei bet kuri alternatyva“, – sako D. Sobolevskis.

Šią partnerystę sveikina ir Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas, pabrėžiantis, kad su JAV įmonės technologija „Glassbel“ bus tiek tvaresnė, tiek konkurencingesnė.

„Džiaugiamės, kad šiuo žingsniu „Glassbel“ stiprina iškart keletą strateginių Klaipėdos LEZ sričių – aukštos pridėtinės vertės gamybos, naujų technologijų taikymo ir aplinkosaugos bei tvarumo“, – komentuoja E. Kiudulas.

„Halio“ buvo įkurta 2010 m. Kalifornijoje, JAV. Bendrovė savo sprendimais prekiauja tiek pati, tiek per partnerius, įskaitant „Glassbel“. „Halio“ per savo istoriją yra pritraukusi daugiau kaip 300 mln. JAV dolerių investicijų, įskaitant iš Pietų Korėjos telekomunikacijų milžinės „SK Holdings“, tvariose investicijose besispecializuojančio JAV fondo „Capricorn Investment Group“ ir kitų investuotojų.

„Glassbel“ pajamos pernai siekė 22 mln. Eur – ketvirtadaliu daugiau nei 2021 m. Įmonėje šiuo metu dirba apie 180 kolegų. Klaipėdos LEZ „Glassbel“ veikia nuo 2008 m. Įmonė eksportuoja daugiau kaip 90% savo produkcijos, daugiausia į Airiją, Didžiąją Britaniją, JAV, Vakarų Europą, Saudo Arabiją, Skandinaviją ir kitas rinkas.

UAB „MLEZ Infrastruktūra“, kuri yra UAB “Marijampolės LEZ valdymo bendrovė” (MLEZ) 100% valdoma dukterinė bendrovė, ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), pasirašė sutartį dėl preliminariai 5440 kv. m. tipinio gamybos paskirties pastato ir kartu su juo būtinosios infrastruktūros Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje projektavimo ir statybos. Projektą, kuris yra dalinai finansuojamas Paskolos davėjo (VIPA) iš LR valstybės biudžeto lėšų, planuojama užbaigti iki 2024 m. pabaigos.

“Apdirbamosios pramonės makroekonominiai rodikliai nėra optimistiški, o situacija dar kurį laiką blogės visoje Europoje, kas lems brangstančią pinigų kainą. Mes su Valdyba, įdėmiai išanalizavę rinkos tendencijas, nutarėme, kad tai puiki proga “užrakinti” pinigų kainą, apsibrėžti šios paskolos sąlygas su Paskolos davėju ir pačiu sunkiausiu ekonomikai metu pasiekti palankiausius derybinius rezultatus su Rangovais, su kuriais planuojame pravesti išties detalias derybas jau šių metų gale. Tikslas – kitais metais, jau dabar sklandžiai “užrakinus” statybų bei rangos kainas, pasistatyti gamybinius ir sandėliavimo plotus ypač konkurencingomis sąlygomis, – planus pristato MLEZ generalinis direktorius Simonas Petrulis.

Investuotojams šį A++ gamybinį pastatą siūlysime jau 2025 m. pradžioje.  Išskirtinis privalumas yra tas, kad pastatas bus prie pat Via Baltika, Rail Baltika 1 ir Rail Baltika 2 mazgo, prie Lenkijos pasienio, kur LEZ siūlys mokestines lengvatas bei naujausią Baltijos šalyse industrinę infrastruktūrą. Šalia esančiame Marijampolės mieste veikia Profesinio rengimo centras, kolegija, verslus vysto stipriausios mūsų regiono maisto, metalo ir medienos pramonės įmonės. Teisingas sprendimas – su MLEZ planuoti sekantį savo verslo plėtros paketą. Kartu su mumis esami ir būsimi Klientai įgauna didžiulį konkurencinių pranašumų pagreitį ir sėkmingai vysto verslą“.

Daugiau: Simono Petrulio interviu „Verslo žinios“ (nuoroda).

Devintus metus rinkoje veikiantys biodujų jėgainių statytojai ir su jomis susijusių technologijų tiekėjai „Biokona“, siekdami plėsti savo veiklą, vykdo gamybinių patalpų su biurais statybas Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje. Bendras gamybinių ir administracinių patalpų plotas sudarys apie 1 500 kv. m. Numatyta investicija siekia 1,6 milijonus eurų, o naujoje gamybinėje bazėje bus vykdoma modulinės įrangos gamyba bei metalo apdirbimo darbai.

Technologijas adaptavo pagal vietinius poreikius

Nuo pat veiklos pradžios pagrindine įmonės „Biokona“ kryptimi tapo biodujų jėgainių statyba ir su jomis susijusių technologijų tiekimas. Iš pradžių rėmęsis užsienio šalių partnerių – Vokietijos, Olandijos – patirtimi, verslas netruko pajusti specifinius Lietuvos užsakovų technologinius poreikius, kuriems patenkinti reikėjo naujų, pačių sukurtų sprendimų: didžioji dalis Vakarų Europos šalyse kuriamų technologijų tuomet buvo pritaikytos kukurūzų siloso žaliavos apdorojimui, tuo tarpu Lietuvoje tokios žaliavos panaudojimas, pasak „Biokonos“ ekspertų, biodujų jėgainėse buvo ir yra nuostolingas.

Tad pirmiausia buvo atsižvelgta į Lietuvos žemės ūkio ir gamybos sektoriuose susidarančių žaliavų pobūdį ir pagal jas pradėti adaptuoti rinkoje veikiantys technologiniai sprendiniai, kartu juos tobulinant ir net kuriant visiškai naujas technologijas – tam labai pasitarnavo jau veikiančių įrenginių aptarnavimo specifikos bei eksploatacinių ypatumų analizė.

 „Mes projektuojame ir gaminame modulinius įrenginius, tokius kaip biometano gamybos moduliai, siurblinės, katilinės, kolektorinės, kogeneracinės jėgainės, garo generatoriai, vandens paruošimo moduliai. Visa ši įranga ir valdymo sistemos yra moduliniai, t. y. pilnai išbaigti sprendiniai, kurie prieš iškeliaudami pas klientą, yra mechaniškai ir funkciškai ištestuojami. Tai mums leidžia optimizuoti gamybos procesus ir darbo sąnaudas  bei užtikrina sklandų ir greitą tokios įrangos montavimą objekte,“ – pasakoja „Biokonos“ komercijos direktorius Gerardas Žukauskas.

Pasaulinė krizė pareikalavo susitelkimo – ir atvėrė naujų galimybių

Lietuvių sukurta ir gaminama biodujų įranga pasirodė esanti paklausi ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje: šiuo metu „Biokona“ savo produkciją parduoda Ispanijoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Įmonės klientai – kompanijos, investuojančios į atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą energijos gamybai. Tarp svarbių partnerių – tokie vardai kaip „Modus grupė“, AUGA, „Continental“ ar „Kurana“.

Įdomu tai, kad pastarųjų metų pasaulinės rinkos sukrėtimai ir pokyčiai, iš pradžių sukėlę „Biokonos“ verslui svarbiuose sektoriuose bei tiekimo grandinėse nemažai iššūkių, netrukus atvėrė ir naujų galimybių, kuriomis kompanija pasinaudojo ne tik plėsdama gamybą, bet ir optimizuodama naujai statomos gamyklos pajėgumus – techninio projekto rengimo metu buvo nuspręsta padidinti tiek gamybinius, tiek administracinius plotus.

Kaip sako įmonės komercijos direktorius Gerardas Žukauskas, trumpuoju periodu infliacija, medžiagų ir įrangos brangimas, tiekimo terminų prailgėjimas išties kėlė didžiulius iššūkius vykdomiems įmonės projektams, tačiau esminiu prioritetu išliko įsipareigojimų užsakovams laikymasis:  „Užsakovų padedami, išsprendėme kilusius iššūkius ir savo įsipareigojimus įvykdėme. Žinoma, tai pareikalavo didesnių išlaidų, susitelkimo komandoje ir didžiulių pastangų. Vis dėlto ilguoju periodu ši krizė atnešė daugiau tikrumo: visa Europa suprato, kad negalime būti priklausomi nuo importuojamo kuro iš priešiškų valstybių, tad reikia plėsti žaliąjį kursą ir patiems apsirūpinti žaliąja energija. Būtent tai ir padedame daryti statydami biodujų jėgaines ir gamindami biometano, elektros gamybos įrangą, skirtą gaminti atsinaujinančiai energijai iš vietinių – atsinaujinančių ir atliekinių, šaltinių“.

Patys kuria unikalius sprendimus, pritaikytus prie ES strategijos

„Biokonos“ veikla neapsiriboja vien biodujų jėgainėms skirta moduline įranga –  kuriami bei gaminami ir kitiems agro bei energetiniams ūkiams skirti sprendimai: modulinės automatizuotos dujinės ar skysto kuro katilinės, vandens šildymo ar garo katilinės, dujų kompresorinės, vandens pakėlimo stotys, moduliniai šaldymo įrenginiai ar modulinės juostinės džiovyklos.

„Mes savo gaminamą produkciją stengiamės pritaikyti prie ES strategijos, kuri remiasi ekologija ir žiedinės ekonomikos principais pramonėje bei žemės ūkyje, todėl dalyvaujame ne tik gamybos, bet ir technologijų vystymo procesuose,“ – pasakoja komercijos direktorius Gerardas Žukauskas.

Diegiant naujoves, bendradarbiaujama su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis ir institutais, taip pat su technologijų kūrimo lyderiais Europos partneriais. Pavyzdžiui, kartu su Lietuvos energetikos institutu buvo atliekami eksperimentiniai biodujų valymo technologijų bandymai; gaminama šalutinių gyvūninės kilmės produktų ir kitų maisto pramonės atliekų sterilizavimo įranga; pagaminta specifinė 4 MW galios džiovykla, kuri kaip kurą naudoja biodujas arba biometaną. 

Naujai gamybinei bazei – daugiau kaip pusantro milijono eurų

Baigus naujosios gamyklos įrengimą, visa ši veikla persikels iš senųjų „Biokonos“ patalpų į suplanuotą naująją gamybinę bazę ir biurus Kauno LEZ teritorijoje: kompleksą sudarys administracinės 600 kv. m ir gamybinės 900 kv. m patalpos.

Plėtros poreikį padiktavo tiek augančios gamybos apimtys, tiek strateginiai įmonės planai plėstis į užsienio rinkas ir būti savo technologijų lyderiais – o tam būtinos modernios gamybinės patalpos ir kokybiškos darbo sąlygos darbuotojams. Kauno LEZ teritorija pasirinkta dėl itin patogios savo lokacijos, parengtos infrastruktūros ir patrauklios verslo aplinkos bei ekonominių sąlygų ir lengvatų.

Šiuo metu įmonėje dirba trisdešimt darbuotojų, pusė jų turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir didelę patirtį sektoriuje – tai technologai, projektų vadovai, gamybos vadovai, eksploatacijos vadovai, inžinieriai, projektuotojai. Kita dalis kolektyvo – aukštos kvalifikacijos suvirintojai šaltkalviai montuotojai, kurie kokybiškai atlieka modulių gamybos ir surinkimo darbus, būtinus atliekant labai sudėtingus darbus ar sukuriant konkrečiam klientui reikalingą technologiją.

„Mūsų sritis nišinė, todėl rinkoje paruoštų specialistų nėra. Nuolat ieškome talentingų, panašų išsilavinimą turinčių darbuotojų, kurių adaptacija ir mokymai užtrunka nuo pusės iki dvejų metų,“ – pastebi „Biokonos“ atstovai. 

Į naujosios gamyklos ir biurų  pastato statybą numatyta investuoti 1,6 mililjonus eurų. Gamykla statoma su rezervu plėtrai ateityje, o šiuo metu „Biokona“ investuoja į technologijas bei distribucijos plėtrą kitose valstybėse. 

„Kauno LEZ nuo pat įkūrimo tapo gamybinių įmonių namais – ne atsitiktinai būtent gamybininkai sudaro didžiąją dalį pas mus įsikūrusių kompanijų. Dar labiau džiugina tai, kad praktiškai visos jos yra inovatyvūs, aukštą pridėtinę vertę kuriantys ir R&D veiklą vykdantys verslai. Tai atitinka ir Kauno LEZ valdančios bendrovės užsibrėžtus tikslus – suburti šioje teritorijoje stiprią verslo bendruomenę, pritraukiant veržliausias Lietuvos įmones ir pažangius užsienio verslus,“ – sako Kauno LEZ valdančios bendrovės vadovas Vytautas Petružis.

Šiuo metu Kauno LEZ yra pritraukusi 54 užsienio ir Lietuvos kapitalo investuotojus, veikiančius paslaugų ir gamybos sektoriuose, taikančius pažangius technologinius sprendimus bei kuriančius inovatyvius produktus. Nuo pirmojo investuotojo 2005 metais iki šiandien Kauno LEZ teritorijoje sukurta daugiau nei 9 100 darbo vietų, pritraukta daugiau nei 1,35 mlrd. EUR tiesioginių investicijų.

Gegužę Espo mieste Suomijoje oficialiai startavo 21 partnerį iš 9 ES valstybių vienijanti „Admiral“ iniciatyva, sieksianti per 3 metus sukurti naujos kartos logistikos paslaugų platformą, padėsiančią sumažinti šio sektoriaus poveikį aplinkai. Tarp projekto dalyvių iš Lietuvos yra ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė.

„Admiral“ komandos teigimu, transporto ir logistikos kompanijos kol kas daugiausia rūpinasi savo pačių tarša ir energijos vartojimu, bet dėl šios priežasties mažiau dėmesio buvo skiriama netiesioginiam logistikos sektoriaus sukeliamam poveikiui aplinkai. Būtent šią problemą sieks spręsti „Admiral“ iniciatyva, sukurdama ir skatindama tvarius, multimodalinius, duomenimis grįstus logistikos sprendimus.

„Admiral“ dėmesio centre bus naujos kartos el. prekyvietės (marketplace) platforma, kuri valdytų visas tiekimo grandines ir stebėtų kiekvienos grandies poveikį aplinkai. Ši platforma sieks sklandesnės multimodalinės logistikos grandžių veiklos, geresnio esamų galimybių ir infrastruktūros išnaudojimo, tvaraus tiekimo ir kitų inovacijų skatinimo. Kartu „Admiral“ platforma sieks tapti tam tikru inovacijų centru vystant ir išbandant naujas paslaugas programinės įrangos kūrėjams. Tikimasi, kad „Admiral“ rezultatai leis pasiekti ne tik 20% mažesnį logistikos sektoriaus poveikį aplinkai, bet ir į rinką atneš daugiau skaidrumo ir atsparumo.

Lietuvoje dirbantys „Admiral“ projekto nariai bus visų pirma atsakingi už skaitmeninių dokumentų ir parašų generavimą tarp skirtingų logistikos tinklo narių. Lietuviškoji „Admiral“ konsorciumo dalis taip pat rūpinsis logistikos sektoriaus duomenų integracija ir informacijos sklaida, kurs automatinio CO2 pėdsako skaičiavimo ir paskirstymo sprendimus.

Pasak Klaipėdos LEZ klientų projektų vadovo vadovo Dariaus Butvydo, nors transporto ir logistikos sektorius skaitmenizuojasi, naujovių diegimas šiame versle yra gan lėtas ir fragmentuotas, įmonių naudojami įrankiai paprastai tarpusavyje „nebendrauja“, beveik neskaičiuojamos CO2 emisijos. „Admiral“ platforma sieks visa tai tai išspręsti.

„Klaipėdos LEZ projekte dalyvauja kaip transporto centras, t.y. suteiksime partneriams mūsų esamą infrastruktūrą (transporto stebėsenos įrenginius, 5G internetą ir kt.), o kitas projekto partneris, logistikos įmonė „CargoGO“ realiu laiku išbandys skaitmeninius įrankius. Mūsų gauti duomenys bus naudojami vertinant pasiektus patobulinimus. Pilotinį projektą planuojama sukurti ir išbandyti per 36 mėnesius“, – komentuoja D. Butvydas.

Pasak jo, realus „Admiral“ projekto rezultatas bus visoje Europoje veikianti paslaugų užsakymo platforma, orientuota į transporto ir logistikos efektyvumą ir poveikio aplinkai skaičiavimą, vertinimą bei mažinimą. Projektas užtikrins ne tik galimybę išmatuoti ir suvokti CO2 pėdsaką visoje paslaugų grandinėje, bet ir jį realiai mažinti.

Kitas „Admiral“ projekto partneris Lietuvoje UAB „cargoGO Logistics“ suteiks projektui duomenis ir patirtį, testuos sprendimus, optimizuos maršrutus, tobulins vairavimo stilių ir skaitmenizuos procesus. Pasak bendrovės IT projektų vadovo Lauro Pranckevičiaus, „cargoGO“ jau testuoja atskirą CO2 emisijos skaičiuoklę bei ataskaitos įrankius, kas leis užsakovams siūlyti mažiausiai taršius maršrutus ir paslaugas.

„Klientams galėtume pasiūlyti tvariausią, ekologiškiausią maršrutą, į aplinką išmesti žymiai mažesnį CO2 emisijos kiekį, prisidedant prie tvaresnės ateities. Projektas logistikos sektoriui suteiktų sistemą, kurios pagalba būtų sutaupomos išlaidos, išvengiama prastovų bei tuščių kilometrų, gaunama tvari paslauga. Visas „Admiral“ projektas prisidės prie skirtingų logistikos grandinių bendros tarpusavio sąveikos, šitaip efektyvinant komunikaciją tarp užsakovo ir vežėjo, kad būtų vertinamas ir skaičiuojamas CO2 emisijos kiekis ir plėstųsi organizacijų požiūris į tvarumą“, – komentuoja L. Pranckevičius.

Iš viso „Admiral“ projekte dalyvauja 21 organizacija iš 9 ES šalių. Be Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės, Lietuvoje prie projekto prisijungė Transporto inovacijų asociacija, UAB „Cargo Sign“, UAB „Normalis Tech“, „CargoGO“ grupė ir UAB „Trevio“. Projekte taip pat dalyvauja verslo, akademinės bendruomenės ir viešojo sektoriaus atstovai iš Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos, Kroatijos, Slovėnijos ir Suomijos. „Admiral“ projektą finansuoja Europos Sąjunga.

Daugiau informacijos apie „Admiral“ projektą galima rasti Europos Komisijos puslapyje, o jo raidą stebėti galima Linkedin tinkle.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veiklą pradėjo vos per 7 mėnesius pastatyta pirmoji sertifikuota termomedienos gamykla Lietuvoje. Kaip sako ją valdančios įmonės „Brolis Timber“ direktorė Ingrida Vizbaraitė, ypač permainingais ir sudėtingais 2022 metais vykusios statybos buvo „rekordiškai greitos ir rekordiškai pabrangusios“ – tiek dėl kone kasdien kilusių statybos kainų, tiek dėl energetikos kaštų. Ji neslepia, kad metai buvo ypač intensyvūs ir sunkūs, o sąmata viršyta beveik milijonu eurų, net nepastačius vieno iš planuotų pastatų. Vis dėlto šiandien gamykla jau veikia pilnu pajėgumu, o užsakymų įmonė turi tiek, kad vos spėja gaminti.

Nuo pat įkūrimo 2007 metais UAB „Brolis Timber“ veiklos kryptis buvo ir išliko ekologiški medienos gaminiai namams bei aplinkai. Išbandžiusi ir rinkai pristačiusi įvairias modifikuotas medienas, įmonė apsistojo ties termomediena (Thermowood®), kaip turinčia daugiausiai privalumų ir pamažu virtusia dominuojančia jų asortimento dalimi.

Pandemijos metais, sutrikus tiekimui, įmonė priėmė sprendimą sukti gamybos link ir užsibrėžė per 2022 metus Kauno LEZ teritorijoje pastatyti pirmąją sertifikuotą termomedienos gamyklą Lietuvoje, kuri savo gamybos apimtimis galėtų patenkinti šalies vartotojų poreikius. 

Tiesa, kruopščiai sudėliotus planus gerokai sujaukė praeitų metų pasaulio realijos: drastiškai šoktelėjo statybinių medžiagų ir darbų kainos, į neregėtas aukštumas iškilo energetikos kaštai.

„Iš viso vietoje planuotų 6 mln. Eur investavome 7 mln., taigi projekto biudžetas buvo ženkliai viršytas. Tačiau neturėjome pasirinkimo – gamyklos statybos jau pradėtos, sutartys pasirašytos, tad dėjome visas pastangas pasileisti gamyklą kuo greičiau, kad investicijos pradėtų atsipirkti, o biudžeto deficitą dengėme nuosavomis lėšomis, mažindami visus įmanomus įmonės kaštus,“ – sudėtingą situaciją prisimena I. Vizbaraitė.

Negana to, karas ir infliacija neišvengiama paveikė rinką – sulėtėjo pardavimai, ypač mažėjo eksportuojančių gamintojų pirkimų apimtys. Tad 2021 m. fiksavę net 81 proc. augimą, 2022-uosius „Brolis Timber“ užbaigė gerokai kukliau – su 7 proc. augimu. Verslininkai pastebi, kad karas medienos pramonėje labiausiai paveikė tiekimo grandines: dauguma Rytų Europos regiono medienos gamintojų ir pardavėjų turėjo skubiai persiorientuoti, nebegalėdami pirkti iš Rusijos ir Baltarusijos tiekėjų, todėl masiškai užvertė užklausomis Skandinavų gamintojus.

„Mūsų atveju, žaliavą visada pirkdavome iš atsakingai tvarkomų, PEFC ir FSC sertifikuotų Skandinavijos miškų, tačiau turėjome rasti naujus tiekėjus, nes dabar mums reikalingas kitoks medienos tipas – nebe termomediena, o tiesiog neapdorota žaliavinė mediena. Ribotus kiekius siūlantys Skandinavijos tiekėjai susidūrė su netikėtai didele paklausa, būtinybe atsirinkti klientus ir, be abejo, su viliojančia galimybe pakelti kainą,“ – apie sektoriaus pokyčius pasakoja „Brolis Timber“ vadovė, tvirtindama, kad 2022 m. iššūkiai buvo išskirtiniai, nematyti nuo 2009-ųjų krizės laikų.

Viskas padaroma, kai yra geri partneriai ir gera komanda

Kita vertus, pasak I. Vizbaraitės, užgriuvę sunkumai kartu išryškino ir komandos susitelkimą, motyvaciją bei didelę brandą: „Per šiuos metus supratome, kad viskas padaroma paprastuoju darymo būdu. Racionaliai suplanuoti, atkakliai stumiami, su gerais partneriais ir komanda, net dideli projektai, net itin sunkiomis aplinkybėmis, yra puikiausiai įveikiami. Kaip sakoma, ne šventieji puodus lipdo“.

Tad priėmę situaciją kaip realybę, verslininkai darė viską, ką galėjo: atsisakė mažiausiai aktualios gamybos grandies – automatizuoto lentų tarpiniavimo (kol kas šis darbas atliekamas rankomis), kur galėjo, taupė; išjudino įprastą sandėlį, gamindami praktiškai pagal užsakymą; derėjosi su savo partneriais ir rangovais dėl mokėjimo grafikų išdėstymo.

Rezultatas: prieš Kalėdas pradėjusi veiklą naujoji termomedienos gamykla, šiuo metu dirbanti pilnu pajėgumu, nestodama nei naktį, nei savaitgalį, o užsakymų įmonė turi daugiau nei spėja gaminti.

Investicija į didelius langus gamyboje – atsiperka

Naujosios „Brolis Timber“ gamyklos komplekso pastatai – sandėliavimo ir gamybos patalpos – sudaro 2 500 kv. m. Esami gamybiniai pajėgumai – 12 000 kubinių metrų termomedienos per metus. Ateityje numatomai plėtrai yra rezervuotas sklypas, tačiau kol kas apie tai verslininkai nedaugžodžiauja ir sako, kad pirmiau privalo atkurti savo resursus po statybų.

Vertybinio požiūrio atspindžiu tapo ir pati naujosios gamyklos architektūra, kurioje svarbūs akcentai teko žmogiškumui ir natūralumui: „Taip, architektūrai uždavėme toną, o mūsų projektuotojai „Erinar“ tą puikiai pagavo. Kodėl gi neleisti žmonėms gamyboje mėgautis dienos šviesa ir pievų erdvėmis? Juk investicija į didelius langus visiškai atsiperka – dirbant tokioje aplinkoje daug geresnė savijauta, o langai nepaslepia mūsų tvarkingos ir gerai veikiančios gamybos. Mediena fasaduose – taip pat natūralus pasirinkimas. Mes žinome, kad termomediena nepūva, išlaiko stabilius matmenis, todėl puikiai tinka tokiems pastatams. Palikome ją visiškai natūralią, nedengtą, kad nupilkuotų ir organiškai įsilietų į gamtišką peizažą. Įrodyta, kad net psichologiškai žmogus jaučiasi daug geriau, jei aplinkoje naudojama medienos apdaila. Tai kodėl gi ne?“