Nuo pritraukto pirmojo investuotojo 2005 metais Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) savo veiklos istorijoje turėjo ne vieną reikšmingą pasiekimą – nuo pritrauktos vienos didžiausių užsienio investicijų Lietuvoje iki daugiau kaip 6,2 tūkstančių naujų darbo vietų, kurias sukūrė LEZ‘o teritorijoje veikiantys verslai. Pasiekimų sąrašą papildė bene ryškiausia žyma: įžengta į devinių nulių zoną – Kauno LEZ pritrauktos investicijos perkopė milijardą eurų.

„Kauno LEZ – dinamiškas projektas, kuris vystosi  tiek dėl vidinių, tiek dėl išorinių veiksnių. Teritorijoje  ir šalia jos nuolat diegiama nauja infrastruktūra – nuo naujų gatvių tiesimo iki eismo srautus suvaldančių viadukų statymo; tobulinama įstatyminė bazė ir mokestinių lengvatų taikymas. Palankią investicinę aplinką naujiems projektams vykdyti kuria Kauno regiono augimo procesai ir verslui taip reikalingų talentų ištekliai. Pirmasis klientų sugeneruotas milijardas eurų investicijų pažymi ne tik valdymo bendrovės indėlį kuriant verslo aplinką greitam įsikūrimui, bet ir esminį bei savalaikį Kauno regiono potencialą,“ – pastebi Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytautas Petružis. Vadovas taip pat pabrėžia, kad investicijos nėra tik skaičius: jos sugrąžina žmones, apsaugo nuo protų nutekėjimo, be to, kaip rodo Kauno LEZ veikiančių įmonių patirtys bei pavyzdžiai, investicijos multiplikuojasi ir konvertuojasi į dar didesnius skaičius – Kauno LEZ pritrauktų investicijų sumą augina ne tik naujai ateinantys investuotojai, bet ir veiklą plečiantys esamieji.

Šiuo metu 44 investuotojams yra išnuomota apie 155 ha Kauno LEZ teritorijos, čia įsikūrusiose gamybos ir paslaugų įmonėse dirba daugiau kaip 6 tūkstančiai žmonių, o nuo 2007 metų, kai Kauno LEZ pradėjo dirbti pirmieji darbuotojai, sugeneruota per 131 mln. EUR darbo santykių mokesčių.

Čia kuriasi tvarios tiek vietos, tiek užsienio kapitalo įmonės. Pastarosios Kauno LEZ generuoja 67 % TUI, kurios lemia keletą kartų už Lietuvos vidurkį spartesnį modernių technologijų atėjimą. Pasak V. Petružio, į Kauno LEZ Lietuvos Respublika, Europos sąjunga bei Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybės investavo apie 23 mln. EUR, o šio projekto atsiperkamumas valstybei jau dabar yra 5,6 kartus didesnis.

„Lietuva turėdama parengtą vietą investicijoms gali efektyviai konkuruoti su kitomis užsienio šalimis pritraukiant reikšmingus užsienio kapitalo projektus. Tiesioginės užsienio investicijos į Kauno LEZ kelis kartus viršija bendrą Lietuvos vidurkį, o bendra dešimtženklė pritrauktų investicijų suma rodo neatsitiktinį Lietuvos patrauklumą tokio tipo projektams. Kartu, šis pasiekimas yra ir viso Kauno regiono laimėjimas – užsienio investuotojai kuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas, prisideda prie technologijų vystymosi ir sėkmingos industrijų plėtros,“ – pastebi Vida Staskonienė, „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorė.

„Kauno LEZ pritrauktas vienas milijardas investicijų yra išties neeilinis įvykis, kuris parodo didžiulį mūsų šalies ekonomikos potencialą. Visos investicijos yra labai svarbios mūsų šalies ekonomikai ne tik prisidedant prie naujų gerai mokamų darbo vietų kūrimo, bet ir strateginiu mastu – didinant technologinį proveržį, šalies žinomumą bei konkurencingumą pasaulyje. Mes siekiame sudaryti palankias sąlygas investuotojams įsikurti ir plėstis Lietuvoje – tam būtina ilgalaikė ir tvari valstybės strategija, užtikrinanti palankias sąlygas investuoti, aukštą darbuotojų kvalifikaciją bei tinkamą infrastruktūrą,“ – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Nuo pirmųjų įkurtuvininkų – iki vietos ambasadorių

Tais tolimais 2007 metais vieni pirmųjų įkurtuvininkų Kauno LEZ teritorijoje buvo lietuviško kapitalo inovacijų kūrimo ir gamybos įmonė „Elinta“. Tiesa, naujasis pastatas tam metui atrodė net kiek per erdvus: „Elintos“ įmonių grupėje tuo metu buvo trys įmonės ir 60 darbuotojų, todėl dalis pastato buvo išnuomota kitoms įmonėms. Užtai per 14 metų grupė išaugo iki 7 įmonių, kuriose šiandien jau dirba per 140 darbuotojų, ir kurios užima jau visą pastatą.

Prisimindamas pirmuosius žingsnius perkeliant veiklą į tuomet dar neseniai suformuotą Kauno LEZ teritoriją,  „Elintos“ įmonių grupės vadovas Vytautas Jokužis pripažįsta, kad nors buvo kiek nejauku keltis į visiškai tuščius užmiesčio laukus, tačiau patrauklumo teikė tiek teisingi pirmieji infrastruktūros įrengimo žingsniai, tiek pati LEZ‘o strategija.

„Niekada nesuabejojau, kad tokioje geografiškai patogioje vietoje, netoli Kauno ir netoli pagrindinių transporto magistralių, mūsų įmonei yra tinkamiausia vieta. Be to, nors tuo metu turėjau nusižiūrėjęs dar vieną vietą savo įmonei, tačiau ten nebuvo gero kelio. Kai paskaičiavau, kiek gali kainuoti jį nutiesti – pasirinkau Kauno LEZ. Labiausiai čia įsikurti traukė žinojimas, kad ši vieta skirta pramonei, tad šalia mūsų įmonės niekada nepradės dygti, tarkime, privatūs namai. Be to, kadangi tuo metu užsiėmėme automatizacijos darbais, tikėjausi, kad mūsų paslaugų reikės ir šioje teritorijoje besikuriančioms įmonėms. Taip ir buvo: dabar LEZ įmonės yra mūsų klientai. Paskaičiavus per tuos 14 metų gautas mokestines lengvatas, susidaro išties solidi suma, kurią investavau į verslo plėtrą. O tai reiškia, kad lengvatos leido dar sparčiau augti,“ – pasakoja V. Jokužis.

Planai sutelkti į augimą

Vienu didžiausių šuolių tiek pagal pritrauktų investicijų sumas, tiek pagal subnuomoto ploto ir sukurtų naujų darbo vietų skaičius Kauno LEZ istorijoje tapo 2017-tieji. Be kitų investuotojų, į teritoriją – ir į Lietuvą – tuomet įžengė lyderiaujančios automobilių pramonės įmonės.

Vieni jų – „HELLA Lithuania“, kurie atsigręždami į pastaruosius veiklos metus, visų pirma pastebi, kad sprendimą įsikurti Kauno LEZ lėmė labai aiškūs ir konkretūs kriterijai, kuriuos visus ši teritorija patenkino: puikiai darbuotojus paruošiančios ir su verslu bendradarbiauti linkusios aukštosios mokyklos, reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų pasiūla rinkoje, tinkama infrastruktūra, šalies patrauklumas ir valdžios institucijų geranoriškas bendradarbiavimas. „Mūsų ateities planai sutelkti į augimą: HELLA turi sėkmingą produktų portfolio, kuriuo atsižvelgiama į esmines automobilių pramonės tendencijas, tarp jų – ir elektrifikaciją bei automatinio valdymo sprendimus. „HELLA Lithuania“ suinteresuoti tęsti savo sėkmės istoriją Lietuvoje. Ir tikrai džiaugsimės, jei sėkminga mūsų veikla Lietuvoje įkvėps ir kitus investuotojus. Ypač lauktume automobilių komponentų tiekėjų kūrimosi Kaune – čia matome dideles perspektyvas ir galimybes ateičiai,“ – sako „HELLA Lithuania“ direktorius Tobias Pohlschmidt.

Šiems tikslams įgyvendinti, žinoma, būtini kvalifikuoti ir motyvuoti darbuotojai, ypač didelė techninio išsilavinimo, kokybės ir logistikos valdymo pagrindus turinčių inžinierių paklausa. Dalį reikiamų darbuotojų kompanijai į Kauną pavyksta pritraukti ir iš užsienio – tiek pasikviečiant dirbti užsieniečius, tiek sugrąžinant iš emigracijos lietuvius.

Sugrąžina emigrantus

Ne mažiau sėkmingai emigrantus į Lietuvą grąžina ir kita Kauno LEZ įsikūrusi bei sparčiai auganti tarptautinė sveikatos priežiūros produktus gaminanti kompanija „Hollister“, į pirmąją atidarytą gamyklą „investavusi apie 50 mln. Eur. įmonė prieš metus skelbė, kad kas šeštas jų darbuotojas yra sugrįžęs iš emigracijos.

„Ši tendencija išlieka. Be to, visada pasiteiraujame savo naujų darbuotojų, kas juos paskatino grįžti į Lietuvą ir pasirinkti dirbti mūsų kompanijoje. Dažniausiai tai žmonės, kurie jau turi darbo tarptautinėse kompanijos patirties ir ieško tokius pačius kriterijus atitinkančių darbdavių  savo gimtinėje. Tad mūsų kompanija puikiai atitinka jų lūkesčius,“ – pastebi vasaros pabaigoje kalbintas tuometinis „Hollister Lietuva“ vadovas Shane Caher.

Įmonės atstovai sako, kad vienas esminių motyvų, lėmusių sprendimą įsikurti Lietuvoje, buvo tai, kad Lietuvos ir „Hollister“ darbo kultūros yra labai artimos: darbuotojai vertina išsilavinimą, yra linkę į inovacijas, geba sutelktai dirbti ir įgyvendinti tai, ką pažada.

„Šiandien galime patvirtinti, kad taip manydami neklydome,“ – tvirtina nuo 2019 m. Kauno LEZ teritorijoje veikianti kompanija.

„Hollister“ Kaune turi vieną didžiausių įmonės padalinių pasaulyje, kuris ateityje galėtų tapti kompetencijų centru.

Per 16 metų nuo pirmojo Kauno LEZ investuotojo, įsikūrusio 2005 metais, klientų ratas prasiplėtė iki 44 įmonių. Nors tai dar tik Kauno LEZ projekto pradžia, šioje industrinėje teritorijoje veikiančių įmonių investicijų suma perkopė milijardą eurų. Vien per 2018-2021 m. šioje teritorijoje veikiančios įmonės sukūrė 4 000 darbo vietų ir investavo per 580 mln. Eur. Nuo 2018 metų Kauno LEZ veikiančios kompanijos vykdė 6 plėtros projektus, kurių investicijos siekė 250 mln. Eur. Pranešta ir apie dar 4 projektus, suplanuotus artimiausiais metais ir ženkliai prisidėsiančius prie bendrų į Kauno LEZ pritrauktų investicijų ir sukurtų darbo vietų rodiklių.

Pradėdami Gamybos inovacijų slėnio projektą jo partneriai bendrovės „Aedilis“, „BaltLed“, „Pažangios inovacijos“, „Prezicika Metrology“ ir „Proftools“ 2020 m. balandžio 27 d. kartu suformavo ir Inovatyvios gamybos klasterį, dar vadinamą Gamybos inovacijų slėnio klasteriu. Klasterio tikslas – apjungti gamybos srityje veikiančias organizacijas ir drauge siekti didinti horizontalią ir vertikalią gamybos pramonės sričių tarpusavio integraciją; per skaitmeninių ir žaliųjų technologijų kūrimą ir diegimą siekti pramonės transformacijos į aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų pramonę; didinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą ir eksportą; kurti prielaidas Klasterio narių ir viso šalies gamybos sektoriaus tarptautinio konkurencingumo didinimui.

Kadangi besidominčių Gamybos inovacijų slėnio veikla vis daugėja, Klasterio steigėjai priėmė sprendimą į Klasterį priimti naujus narius. Čia laukiamos visos organizacijos, kurios nori būti gamybos inovacijų ekosistemos dalimi. 

Pirmaisiais naujais Klasterio nariais tapo UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“. Šios įmonės vadovas Simonas Petrulis sako: „Mūsų LEZ dabar suka į aukštesnės pridėtinės vertės investicijas, siejamas su inovatyvių biotechnologijų ir maisto gamybos industrija. Ir mūsų prioritetas ne vien užsienio, bet ir vietos verslai. Todėl mums svarbu būti tam tikrame gamybos inovacijų lyderių klube, pažinti šalies gamybos įmones ir kartu dalyvauti europinėse vertės grandinėse. Tikime, kad drauge su Gamybos inovacijų slėnio komanda ir kitomis Klasterio įmonėmis turėsime ne vieną sėkmingą projektą.“ 

Gamybos inovacijų slėnio klasterį koordinuojančios UAB „Pažangios inovacijos“ direktorius Gintaras Vilda džiaugiasi, kad pirmuoju nauju Klasterio nariu tapo būtent regiono įmonė. „Gamybos inovacijos, ypač skaitmenos srityje, neturi ribų. Simboliška, kad nauju Klasterio nariu tapo Marijampolės bendrovė, kuri pradeda naują veiklos etapą ir turi ambicingus tikslus, susijusius su inovatyvių gamybos įmonių pritraukimu į regioną. Gamybos inovacijų slėnis yra ekosistema bet kur šalyje veikiančios organizacijoms, nes inovatyvios idėjos neturi geografinių apribojimų.“

Klasteris yra įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų laisvanoriška santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, jos nariai veikia kartu siekdami padidinti sukuriamą pridėtinę vertę. Sritys, į kurias klasterio dalyviai nukreipia savo veiklą: informacija ir komunikacija, bendradarbiavimas, mokymai ir kvalifikacijos kėlimas, inovacijos ir technologijos, bendra rinkodara, tarptautinė plėtra, partnerystė su kitais klasteriais. Klasterių plėtros tikslai yra didinti konkurencingumą, efektyvinant vertės kūrimo grandinę, nukreipiant veiklas į bendrų produktų kūrimą, eksporto didinimą bei didinti konkurencingumą, kuriant aukštesnės pridėtinės vertės produktus bei įsijungiant į tarptautinius MTEPI tinklus.

Klaipėdos LEZ veikianti įrenginių maisto pramonei gamintoja „Lavango“ užbaigė investicinį sandorį Islandijoje įsigydama dalį pramoninės robotikos bendrovės „Samey“ akcijų. Daugiau nei 25 metus veikiančios įmonės sukurtos robotizuotos gamybos linijos veikia daugiau nei 20 šalių, įskaitant Skandinaviją, JAV, Meksiką ir kt. Su „Samey“ sistemomis šiandien visame pasaulyje dirba daugiau kaip 600 žuvies, mėsos, bakalėjos ir kitų produktų gamyklų.

„Lavango“ atstovų teigimu, šis investicinis sandoris yra didelis žingsnis link dar glaudesnės partnerystės su „Samey“, su kuria „Lavango“ intensyviai bendradarbiavo pastaruosius 5 metus atliekant šios komandos specialistų suprojektuotų maisto pramonės įrenginių gamybą.

„Matome, kad šiandien maisto pramonė išgyvena viena vertus stiprų pakilimą, kita vertus didžiulį poreikį kaip įmanoma greičiau automatizuoti gamybą mažinant sveikatai pavojingų darbo vietų skaičių bei darbuotojams tenkantį fizinį krūvį, todėl esame tikri, kad geresnio laiko tokiam pečių surėmimui ir negali būti“, – sako „Lavango Engineering LT“ vadovas Jevgenij Sakovskij.

„Samey“ inžinierių ir IT specialistų komanda turi išskirtinę patirtį pramonės robotizavimo srityje. Jų „arkliukas“, pasak J.Sakovskij – gebėjimas išnaudoti maksimalų robotų potencialą jį pritaikant daugybei skirtingų užduočių gamyboje. Būtent dėl to jų sukomplektuojami ir į esamus gamybos procesus įdiegiami robotai yra išskirtinai efektyvūs. Visa tai jie užtikrina patys juos programuodami, instaliuodami bei prižiūrėdami per nuotolį.

„O tuo tarpu mes – puikiai gebame analizuoti gamybos procesus, esame pažangūs projektuojant automatizuotas gamybos linijas maisto pramonei bei pagamindami šiuos sudėtingus įrenginius, todėl jau kurį laiką ir buvome „Samey“ technologiniai partneriai. Sinergija yra akivaizdi, todėl nenuostabu, kad glaudesnis bendradarbiavimas mums abiem itin naudingas – tampame dar konkurencingesniais, nes savo klientams nuo šiol galėsime pasiūlyti kompleksinius sprendimus dar geresnėmis sąlygomis nei iki šiol“, – sako jis.

Islandų bendrovėje šiuo metu dirba 22 aukštos kvalifikacijos specialistai. Jie teikia robotizacijos, projektavimo, instaliavimo ir techninio aptarnavimo paslaugas. Susidomėjimas bendrovės kuriamasis sprendimais sparčiai auga. Planuojama, kad šiemet „Samey“ apyvarta pasieks 10 mln. eurų.

Tuo tarpu „Lavango“ grupei priklauso du gamybos padaliniai Lietuvoje ir už Europos Sąjungos ribų. Grupė turi atstovybes Norvegijoje, Švedijoje bei Eurazijoje. Joje iš viso dirba daugiau nei 80 darbuotojų.

Įmonių grupei šis investicinis sandoris – naujas vertikalios strateginės plėtros ir integracijos etapas. Anksčiau investavę į gamybinių pajėgumų didinimą bei statę papildomą gamybos cechą Lietuvoje, šiemet pirmą kartą investavo į kompetencijas aukštųjų technologijų srityje.

„Šiemet ruošiamės rinkai pristatyti vieną didžiausių savo išradimų – tai bus naujiena globalioje rinkoje. Tikiu, kad dirbdami kartu su „Samey“, proveržio maisto pramonės sektoriuje padarysime dar daugiau. Jau esame numatę, kaip vyks „know-how“ perėmimas tarp komandų, kompetencijų apjungimas ir tuo pačiu įrenginių projektavimo optimizavimas, tad tą kokybinį šuolį mūsų klientai pajaus gana greitai.“, – sako „Lavango Engineering LT“ vadovas.

Įmonės atstovai atskleidžia, jog toliau plėtros strategijoje yra numatę investicijas į maisto pramonės sektoriuje pripažintus prekės ženklus. T.y. sudėtingas, dažnai patentuotas technologijas kuriančias įmones ar jų gaminius.

„Lavango“ įmonių grupė, kurią sudaro „Lavango Engineering LT“, „Lavango Engineering BY“, „Lavango Ehf“ bei „CTi Process“ jau daugiau nei 14 metų gamina konvejerius, sraigtines sistemas, pakėlimo mechanizmus, robotizuoto pakavimo, šaldymo ir terminio apdorojimo įrenginius bei kitą įrangą maisto pramonei.

Lietuvos kapitalo bendrovė, turinti du gamybos padalinius Europoje, savo sprendimus tiekia dvidešimčiai rinkų Europoje ir Azijoje. Eksportas sudaro 90 proc. apyvartos. Įmonės klientų tarpe yra tokios tarptautinės korporacijos kaip „Unilever“, „Mars“, taip didžiausia pasaulyje produktų iš surimio gamintoja „Viciunai Group“ ir daugelis kitų. Šiuo metu „Lavango“ dirba per 80 darbuotojų.

Siuntų pristatymo tinklui „DPD group“ priklausanti bendrovė „DPD Lietuva“ plečia siuntų skirstymo pajėgumus Lietuvoje. Nauji DPD siuntų skirstymo centrai bus pastatyti Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir Telšiuose. Į šių centrų statybą numatoma investuoti daugiau kaip 4 mln. eurų, jie pradės veikti 2022 metų rudenį.

 DPD atėjimą į Šiaulių laisvosios ekonominės zonos valdybos pirmininkas Giedrius Valuckas laiko strateginiu poslinkiu, zonai siekiant tapti ne tik svarbiu regiono pramonės, bet ir logistikos centru.

„Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje DPD kursis bendradarbiaujant trims šalims: investuotojui, statytojui ir mums. Tikrai labai džiugina faktas, kad tokie projektai ateina į regionus. Šiaulių LEZ matome ne tik kaip pramonės, bet ir kaip logistikos centrą, kuris integruoja Šiaulių oro uostą, plečiamas susisiekimas geležinkeliu ir sausumos keliais. Todėl DPD atėjimas sukurs daugiau sinergijos bei taps pamatu plėsti sparčiai besiplečiančios ekonominės zonos identitetą. Investicijų lietus ir kuriamos darbo vietos regiono augimui yra kritiškai svarbios“, – sako G. Valuckas.

Šiaulių LEZ DPD siuntų skirstymo infrastruktūrai statyti ir plėsti išnuomojo 2,8 ploto sklypą. Šiuo metu ekonominėje zonoje užpildyta 20% proc. investicijoms skirto ploto.

2022 metais perkėlus terminalus į naujas patalpas, visas įmonės terminalų plotas išaugs beveik dvigubai, o bendras zonų, skirtų mikroautobusų ir sunkvežimių pakrovimui, skaičius padidės daugiau kaip 4,5 karto. „DPD Lietuva“ žada ieškoti ir papildomos darbo jėgos – Šiauliuose ir Telšiuose planuojama sukurti ir naujų darbo vietų.

Nuotrauka asociatyvi.