Marijampolės LEZ tapo Gamybos inovacijų slėnio klasterio nare

/in /by

Pradėdami Gamybos inovacijų slėnio projektą jo partneriai bendrovės „Aedilis“, „BaltLed“, „Pažangios inovacijos“, „Prezicika Metrology“ ir „Proftools“ 2020 m. balandžio 27 d. kartu suformavo ir Inovatyvios gamybos klasterį, dar vadinamą Gamybos inovacijų slėnio klasteriu. Klasterio tikslas – apjungti gamybos srityje veikiančias organizacijas ir drauge siekti didinti horizontalią ir vertikalią gamybos pramonės sričių tarpusavio integraciją; per skaitmeninių ir žaliųjų technologijų kūrimą ir diegimą siekti pramonės transformacijos į aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų pramonę; didinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą ir eksportą; kurti prielaidas Klasterio narių ir viso šalies gamybos sektoriaus tarptautinio konkurencingumo didinimui.

Kadangi besidominčių Gamybos inovacijų slėnio veikla vis daugėja, Klasterio steigėjai priėmė sprendimą į Klasterį priimti naujus narius. Čia laukiamos visos organizacijos, kurios nori būti gamybos inovacijų ekosistemos dalimi. 

Pirmaisiais naujais Klasterio nariais tapo UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“. Šios įmonės vadovas Simonas Petrulis sako: „Mūsų LEZ dabar suka į aukštesnės pridėtinės vertės investicijas, siejamas su inovatyvių biotechnologijų ir maisto gamybos industrija. Ir mūsų prioritetas ne vien užsienio, bet ir vietos verslai. Todėl mums svarbu būti tam tikrame gamybos inovacijų lyderių klube, pažinti šalies gamybos įmones ir kartu dalyvauti europinėse vertės grandinėse. Tikime, kad drauge su Gamybos inovacijų slėnio komanda ir kitomis Klasterio įmonėmis turėsime ne vieną sėkmingą projektą.“ 

Gamybos inovacijų slėnio klasterį koordinuojančios UAB „Pažangios inovacijos“ direktorius Gintaras Vilda džiaugiasi, kad pirmuoju nauju Klasterio nariu tapo būtent regiono įmonė. „Gamybos inovacijos, ypač skaitmenos srityje, neturi ribų. Simboliška, kad nauju Klasterio nariu tapo Marijampolės bendrovė, kuri pradeda naują veiklos etapą ir turi ambicingus tikslus, susijusius su inovatyvių gamybos įmonių pritraukimu į regioną. Gamybos inovacijų slėnis yra ekosistema bet kur šalyje veikiančios organizacijoms, nes inovatyvios idėjos neturi geografinių apribojimų.“

Klasteris yra įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų laisvanoriška santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, jos nariai veikia kartu siekdami padidinti sukuriamą pridėtinę vertę. Sritys, į kurias klasterio dalyviai nukreipia savo veiklą: informacija ir komunikacija, bendradarbiavimas, mokymai ir kvalifikacijos kėlimas, inovacijos ir technologijos, bendra rinkodara, tarptautinė plėtra, partnerystė su kitais klasteriais. Klasterių plėtros tikslai yra didinti konkurencingumą, efektyvinant vertės kūrimo grandinę, nukreipiant veiklas į bendrų produktų kūrimą, eksporto didinimą bei didinti konkurencingumą, kuriant aukštesnės pridėtinės vertės produktus bei įsijungiant į tarptautinius MTEPI tinklus.

Klaipėdos LEZ – įvertinimas skaitmenizacijos ir biurokratijos mažinimo srityse

/in /by

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) pelnė pagrindinius titulus tiesioginių užsienio investicijų analizės leidinio „Investment Monitor“ laisvųjų zonų apdovanojimų skaitmenizacijos ir biurokratijos mažinimo kategorijose bei papildomus įvertinimus Pramonės 4.0 bei teigiamos įtakos miestui srityse. Apdovanojimai trečiadienį bus įteikti skaitmeninės konferencijos „Barcelona New Economy Week“ metu.

Pagrindinį apdovanojimą (angl. „winner overall“) skaitmenizacijos kategorijoje Klaipėdos LEZ pelnė už nuolatinį progresą skaitmenizuojant teritoriją vystant tvarios, išmanios ir žalios pramonės zonos modelį pagal bendrąją ES viziją. Šiuo metu LEZ vykdomi ar jau įgyvendinti projektai tokiose srityse kaip išmanusis automobilių statymas, eismo srautų stebėjimas, daiktų internetas gamybai, žalioji energetika ir kt.

Kitas pagrindinis apdovanojimas skirtas biurokratijos mažinimo kategorijoje, tad nuopelnai yra bendro Klaipėdos LEZ, miesto savivaldybės bei „Klaipėda ID“ darbo rezultatas. Reitingo sudarytojai atkreipė dėmesį į Klaipėdoje pernai įgyvendintą ir su nauju investuotoju REHAU praktikoje išbandytą „žaliąjį koridorių“, numatantį spartesnį statybų dokumentų išdavimą daugiau kaip 3 mln. EUR investuojančioms ir bent 20 darbo vietų sukuriančioms kompanijoms.

Apdovanojimuose taip buvo įvertinti Klaipėdos LEZ ryšiai su miestu ir bendruomenėmis – LEZ įmonių parama ir savanorystė pandemijos įkarštyje, bendras su gyventojais kvapų stebėsenos projektas ir kt. Papildomai organizatoriai atkreipė dėmesį į LEZ plėtojamų iniciatyvų reikšmę Pramonės 4.0 kontekste.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, šie „Investment Monitor“ įvertinimai yra tęstinės LEZ strategijos orientuotis į aukštos ir aukštesnės pridėtinės vertės veiklą ir tvarumą atspindys.

„Kartais užmirštame, kad mažose šalyse ir bendruomenėse galime greičiau ir lanksčiau priimti toliaregiškus sprendimus, kuriančius ilgalaikę vertę. Šis pripažinimas turėtų prisidėti prie Lietuvos ir Klaipėdos kaip novatoriškos, verslui ir inovacijoms draugiškos šalies vardo garsinimo pasaulyje. Tikrai nesustosime inovacijų skatinimo ir biurokratijos mažinimo srityse, o kartu su Klaipėdos LEZ verslo ir miesto akademinėmis bendruomenėmis sieksime papildomai stiprinti talentų ugdymo, pritraukimo ir išlaikymo sritis“, – sako E. Kiudulas.

„Klaipėda ID“ vadovė Eglė Songailienė tvirtina, kad organizacija jau tobulina ir plečia „žaliojo koridoriaus“ programą.

„Praktikoje jau išmėgintas „žaliasis koridorius“ sulaukia augančio investuotojų bei tarpininkų susidomėjimo ir toliau bus tik tobulinamas. Kitas mūsų žingsnis – pilno statybos proceso optimizavimas susijusiose miesto ir nacionalinėse institucijose. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie vis sklandesnio verslo ir viešojo sektoriaus atstovų susikalbėjimo, o dar labiau džiugina šio sklandaus bendradarbiavimo rezultatai – nauji investuotojai ir darbo vietos“, – teigia E. Songailienė.

O pasak Vidos Staskonienės, „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento direktorės, visos Lietuvos laisvosios ekonominės zonos prisideda tiek prie naujų investicinių projektų pritraukimo, tiek prie šalies patrauklumo gerinimo.

„Džiaugiamės Klaipėdos LEZ įvertinimu ir rodomu progresyviu pavyzdžiu. Tikimės, kad ir toliau kartu garsinsime Lietuvą, kaip novatorišką ir progresyvią šalį“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ atstovė.

„Investment Monitor“ apdovanojimai šiemet buvo skiriami iš viso 8 pagrindinėse kategorijose – skaitmenizacijos, jau įsikūrusių investuotojų palaikymo, Covid padarinių švelninimo, biurokratijos mažinimo, naujų investicijų pritraukimo, tvarumo, teigiamos įtakos miestui/regionui ir atsigavimo po Covid strategijos kategorijose.

Klaipėdos LEZ yra ilgiausiai veikianti ir pirmaujanti laisvoji zona Lietuvoje. 412 ha teritorijoje veiklą vykdo 45 įmonės, kurių bendra apyvarta 2020-aisiais sudarė 927 mln. EUR, o eksportas – beveik 478 mln. EUR.

Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios zonoje investuota 747 mln. EUR, didžioji šios sumos dalis yra tiesioginės užsienio investicijos. Teritorijoje iš viso dirba per 100 įmonių ir beveik 6000 darbuotojų. Klaipėdos LEZ investuotojai daugiausia specializuojasi PET, elektrinio transporto bei komponentų, maisto pramonės, pramoninių įrenginių ir kitose srityse. Dalis Klaipėdos LEZ įmonių vykdo ne tik gamybinę, bet ir intensyvią mokslinę, tiriamąją bei inovacinę veiklą.

„Investment Monitor“ yra privatus tiesiogines užsienio investicijas bei jų duomenis analizuojantis leidinys, įsikūręs Londone. Bendrovė priklauso duomenų analitikos, tyrimų ir konsultacijų grupei „GlobalData“, kurios padaliniuose 25-ose pasaulio valstybėse dirba daugiau kaip 3.500 profesionalų.

„Lavango” investuoja į robotizavimo sprendimų kūrėją Islandijoje

/in /by

Klaipėdos LEZ veikianti įrenginių maisto pramonei gamintoja „Lavango“ užbaigė investicinį sandorį Islandijoje įsigydama dalį pramoninės robotikos bendrovės „Samey“ akcijų. Daugiau nei 25 metus veikiančios įmonės sukurtos robotizuotos gamybos linijos veikia daugiau nei 20 šalių, įskaitant Skandinaviją, JAV, Meksiką ir kt. Su „Samey“ sistemomis šiandien visame pasaulyje dirba daugiau kaip 600 žuvies, mėsos, bakalėjos ir kitų produktų gamyklų.

„Lavango“ atstovų teigimu, šis investicinis sandoris yra didelis žingsnis link dar glaudesnės partnerystės su „Samey“, su kuria „Lavango“ intensyviai bendradarbiavo pastaruosius 5 metus atliekant šios komandos specialistų suprojektuotų maisto pramonės įrenginių gamybą.

„Matome, kad šiandien maisto pramonė išgyvena viena vertus stiprų pakilimą, kita vertus didžiulį poreikį kaip įmanoma greičiau automatizuoti gamybą mažinant sveikatai pavojingų darbo vietų skaičių bei darbuotojams tenkantį fizinį krūvį, todėl esame tikri, kad geresnio laiko tokiam pečių surėmimui ir negali būti“, – sako „Lavango Engineering LT“ vadovas Jevgenij Sakovskij.

„Samey“ inžinierių ir IT specialistų komanda turi išskirtinę patirtį pramonės robotizavimo srityje. Jų „arkliukas“, pasak J.Sakovskij – gebėjimas išnaudoti maksimalų robotų potencialą jį pritaikant daugybei skirtingų užduočių gamyboje. Būtent dėl to jų sukomplektuojami ir į esamus gamybos procesus įdiegiami robotai yra išskirtinai efektyvūs. Visa tai jie užtikrina patys juos programuodami, instaliuodami bei prižiūrėdami per nuotolį.

„O tuo tarpu mes – puikiai gebame analizuoti gamybos procesus, esame pažangūs projektuojant automatizuotas gamybos linijas maisto pramonei bei pagamindami šiuos sudėtingus įrenginius, todėl jau kurį laiką ir buvome „Samey“ technologiniai partneriai. Sinergija yra akivaizdi, todėl nenuostabu, kad glaudesnis bendradarbiavimas mums abiem itin naudingas – tampame dar konkurencingesniais, nes savo klientams nuo šiol galėsime pasiūlyti kompleksinius sprendimus dar geresnėmis sąlygomis nei iki šiol“, – sako jis.

Islandų bendrovėje šiuo metu dirba 22 aukštos kvalifikacijos specialistai. Jie teikia robotizacijos, projektavimo, instaliavimo ir techninio aptarnavimo paslaugas. Susidomėjimas bendrovės kuriamasis sprendimais sparčiai auga. Planuojama, kad šiemet „Samey“ apyvarta pasieks 10 mln. eurų.

Tuo tarpu „Lavango“ grupei priklauso du gamybos padaliniai Lietuvoje ir už Europos Sąjungos ribų. Grupė turi atstovybes Norvegijoje, Švedijoje bei Eurazijoje. Joje iš viso dirba daugiau nei 80 darbuotojų.

Įmonių grupei šis investicinis sandoris – naujas vertikalios strateginės plėtros ir integracijos etapas. Anksčiau investavę į gamybinių pajėgumų didinimą bei statę papildomą gamybos cechą Lietuvoje, šiemet pirmą kartą investavo į kompetencijas aukštųjų technologijų srityje.

„Šiemet ruošiamės rinkai pristatyti vieną didžiausių savo išradimų – tai bus naujiena globalioje rinkoje. Tikiu, kad dirbdami kartu su „Samey“, proveržio maisto pramonės sektoriuje padarysime dar daugiau. Jau esame numatę, kaip vyks „know-how“ perėmimas tarp komandų, kompetencijų apjungimas ir tuo pačiu įrenginių projektavimo optimizavimas, tad tą kokybinį šuolį mūsų klientai pajaus gana greitai.“, – sako „Lavango Engineering LT“ vadovas.

Įmonės atstovai atskleidžia, jog toliau plėtros strategijoje yra numatę investicijas į maisto pramonės sektoriuje pripažintus prekės ženklus. T.y. sudėtingas, dažnai patentuotas technologijas kuriančias įmones ar jų gaminius.

„Lavango“ įmonių grupė, kurią sudaro „Lavango Engineering LT“, „Lavango Engineering BY“, „Lavango Ehf“ bei „CTi Process“ jau daugiau nei 14 metų gamina konvejerius, sraigtines sistemas, pakėlimo mechanizmus, robotizuoto pakavimo, šaldymo ir terminio apdorojimo įrenginius bei kitą įrangą maisto pramonei.

Lietuvos kapitalo bendrovė, turinti du gamybos padalinius Europoje, savo sprendimus tiekia dvidešimčiai rinkų Europoje ir Azijoje. Eksportas sudaro 90 proc. apyvartos. Įmonės klientų tarpe yra tokios tarptautinės korporacijos kaip „Unilever“, „Mars“, taip didžiausia pasaulyje produktų iš surimio gamintoja „Viciunai Group“ ir daugelis kitų. Šiuo metu „Lavango“ dirba per 80 darbuotojų.

Kauno LEZ duris atveria „Lidl“ parduotuvė

/in /by

Prekybos tinklas „Lidl“ tęsia sparčią plėtrą Kauno regione. Rugsėjo 23 d. „Lidl“ parduotuvė duris atvėrė Raudondvario pl., adresu Ežero g. 3, o po savaitės, rugsėjo 30 d., bus atidaryta ir naujoji „Lidl“ parduotuvėje Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). 

Plėtrą tęsiantis „Lidl“ rugsėjo 30 d. dar vieną parduotuvę atidarys Kauno LEZ. Naujoji parduotuvė dirbs įprastu darbo laiku nuo 8 iki 22 valandos. „Lidl“ parduotuvė bus pirmoji parduotuvė veikianti Kauno LEZ, kuri papildys vidinį paslaugų teikimo tinklą čia dirbantiems darbuotojams, bet taip pat bus ir patogi vieta apsipirkti Ramučių ar aplinkinių gyvenviečių  gyventojams, keliaujantiems Jonavos kryptimi.  

Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis džiaugėsi, kad „Lidl“ plėtra sukurs papildomą pridėtinę vertę visiems Kauno LEZ teritorijos darbuotojams.

„Lidl“ investicija Kauno LEZ yra svarbi visos teritorijos bendruomenės ekosistemai. Tai dar vienas Vokietijos kapitalo projektas ir kartu paslaugų pasiūlos plėtra vidinėje teritorijoje. Kauno LEZ bendruomenei sparčiai ir nuolat augant, „Lidl“ projekto įgyvendinimas čia kuria papildomą pridėtinę vertę visiems esamiems ir būsimiems teritorijos darbuotojams“, – teigė V. Petružis. 

Naujosios parduotuvės personalą Ramučiuose sudarys apie 30 darbuotojų. Vienus aukščiausių vidutinių atlyginimų mažmeninės prekybos rinkoje mokančio „Lidl“ vidutinis visų darbuotojų atlyginimas, „Rekvizitai.lt“ 2021 m. liepos mėnesio duomenimis siekė 1630,92 eurus neatskaičius mokesčių. Naujosios parduotuvės prekybos salės plotas sieks apie 1300 kv. metrų. Viso parduotuvėje viso veiks 11 kasų – 5 iš jų bus standartinės, pirkėjų patogumui taip pat bus įdiegtos ir 6 savitarnos kasos. 

Naujosios parduotuvės atidarymas Kauno LEZ vyks rugsėjo 30 d. 8 val. „Lidl“, vienas didžiausių prekybos tinklų Europoje, šiuo metu veikia 29 šalyse ir turi per 11 200 parduotuvių. Lietuvoje iš viso veikia 58 prekybos tinklo parduotuvės 23-uose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje ir Druskininkuose.

Šiaulių LEZ investuoja siuntų pristatymo tinklas „DPD Lietuva“

/in /by

Siuntų pristatymo tinklui „DPD group“ priklausanti bendrovė „DPD Lietuva“ plečia siuntų skirstymo pajėgumus Lietuvoje. Nauji DPD siuntų skirstymo centrai bus pastatyti Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir Telšiuose. Į šių centrų statybą numatoma investuoti daugiau kaip 4 mln. eurų, jie pradės veikti 2022 metų rudenį.

 DPD atėjimą į Šiaulių laisvosios ekonominės zonos valdybos pirmininkas Giedrius Valuckas laiko strateginiu poslinkiu, zonai siekiant tapti ne tik svarbiu regiono pramonės, bet ir logistikos centru.

„Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje DPD kursis bendradarbiaujant trims šalims: investuotojui, statytojui ir mums. Tikrai labai džiugina faktas, kad tokie projektai ateina į regionus. Šiaulių LEZ matome ne tik kaip pramonės, bet ir kaip logistikos centrą, kuris integruoja Šiaulių oro uostą, plečiamas susisiekimas geležinkeliu ir sausumos keliais. Todėl DPD atėjimas sukurs daugiau sinergijos bei taps pamatu plėsti sparčiai besiplečiančios ekonominės zonos identitetą. Investicijų lietus ir kuriamos darbo vietos regiono augimui yra kritiškai svarbios“, – sako G. Valuckas.

Šiaulių LEZ DPD siuntų skirstymo infrastruktūrai statyti ir plėsti išnuomojo 2,8 ploto sklypą. Šiuo metu ekonominėje zonoje užpildyta 20% proc. investicijoms skirto ploto.

2022 metais perkėlus terminalus į naujas patalpas, visas įmonės terminalų plotas išaugs beveik dvigubai, o bendras zonų, skirtų mikroautobusų ir sunkvežimių pakrovimui, skaičius padidės daugiau kaip 4,5 karto. „DPD Lietuva“ žada ieškoti ir papildomos darbo jėgos – Šiauliuose ir Telšiuose planuojama sukurti ir naujų darbo vietų.

Nuotrauka asociatyvi.

„Orion Global PET“ Klaipėdos LEZ plečia saulės jėgainę

/in /by

Klaipėdos LEZ veikianti Tailando „Indorama Ventures“ grupės narė PET gamintoja UAB „Orion Global PET“ įdiegė ir pradėjo eksploatuoti vieną pirmųjų Lietuvoje 56 kW galios saulės jėgainę-tvorą bei jau planuoja jos plėtrą. Sprendimas įgyvendintas bendradarbiaujant su saulės energijos technologijų bendrove „Eternia Solar LT“.

„Orion Global PET“ fotovoltinė tvora pagamina apie 55.82 MWh žaliosios elektros energijos per metus, šitaip toliau mažindama bendrovės poveikį aplinkai. Jėgainę sudaro 156 specialios priežiūros nereikalaujančios saulės panelės, sumontuotos ant dalį bendrovės teritorijos juosiančios apsauginės tvoros. Šis sprendimas papildė dar 2019 m. „Orion Global PET“ įdiegtą 300 kW galios saulės jėgainę ant gamyklos stogo. Visos kompanijos saulės jėgainės Klaipėdoje per metus generuoja apie 390 MWh žaliosios elektros.

Naująją jėgainę bendrovė jau pilnai išbandė realiomis sąlygomis, sprendimas laikomas pasiteisinusiu, todėl „Orion Global PET“ jau pradėjo fotovoltinės tvoros pratęsimo projektą, kuris bus užbaigtas pirmą 2022 m. ketvirtį.

„Orion Global PET“ generalinis direktorius Jitendra Kumar Malik teigia, kad ši investicija – tęstinė „Indorama Ventures“ tvarumo strategijos dalis.

„Mūsų grupė pernai įsipareigojo 10% padidinti atsinaujinančios energijos vartojimą iki 2025 m. – tiek įrengiant jėgaines ant stogų ar žemės, tiek perkant žaliąją energiją. Džiaugiamės, kad mūsų Klaipėdos padalinys prie šio tikslo prisideda ne tik skaičiais, bet ir inovatyviu, patirties mūsų grupėje suteiksiančiu sprendimu“, – sako J. K. Malik.

„Indorama Ventures“ numato iki 2030 m. atsinaujinančios energijos suvartojimą padidinti 25%, ir papildomai efektyvesniais procesais ar įranga 5% sumažinti energijos vartojimo intensyvumą iki 2025 m.

Pasak „Eternia Solar LT“ vadovo Andriaus Džiaugio, tokio tipo jėgainės-tvoros užsienyje yra populiarios, o Lietuvos kompanijos jas pradeda atrasti tik dabar.

„Šios jėgainės niekada nėra standartinės nei klientui, nei tiekėjui. Jas projektuojant, būtina kruopščiai įvertinti supančią aplinką, sprendimas privalo būti saugus, lengvai prižiūrimas, generuojantis maksimalų energijos kiekį ir, be abejo, atliekantis tradicinės apsauginės tvoros funkciją“, – sako A. Džiaugys.

Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, „Orion Global PET“ pavyzdys įrodo, kad erdvės inovacijoms ir tvariems sprendimams turi kone kiekviena kompanija.

„Tokio tipo fotovoltinės tvoros Lietuvoje tebėra naujovė, todėl džiugu, kad mūsų verslo bendruomenės narė taps praktiniu pavyzdžiu ir galės pasidalinti patirtimi su kitais interesantais. Skatindami įmonių inovacijas ir tvariuosius sprendimus, visuomet palaikome ir investuotojų bendruomenei padedame įgyvendinti tokio pobūdžio iniciatyvas“, – sako E. Kiudulas.

Saulės jėgaines ant pastatų turi tokios Klaipėdos LEZ verslo bendruomenės narės kaip UAB „NEO GROUP“, UAB „Retal Baltic Films“, UAB „Glassbel Baltic“, UAB „Vingės logistika“ ir kitos bendrovės.

Panevėžio LEZ „Ekornes“ stato papildomas patalpas

/in /by

Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti „Ekornes“ planuoja plėsti gamyklą iki 25 tūkst. kv. metrų, o baigus statybos darbus papildomai įdarbinti dar 100 specialistų. Šiuo metu kompanijoje Panevėžyje dirba 200 darbuotojų. 

„Ekornes“ gamina išskirtinio dizaino ir komfortabilumo lovas, sofas, kėdes ir kitus baldus. Panevėžio LEZ’e 2019 m. kompanija atvėrė naujos gamyklos duris, nes Lietuvą, kaip patrauklią šalį plėtrai, tuomet rinkosi vis gausesnis būrys užsienio kompanijų dėl siūlomos patogios verslo infrastruktūros bei apgalvotos logistikos sistemos, leidžiančios greičiau pristatyti gaminius užsakovams. Panevėžyje puikiai veikia tiekimo grandinė, reikalinga baldų gamybai, tad įmonė turi palankias sąlygas rasti naujų platinimo kanalų visoje Europoje.

Šiandien Lietuvoje gaminama „Ekornes“ produkcija parduodama įvairiose pasaulio valstybėse. Kompanija, veiklą pradėjusi kaip čiužinių gamintoja, šiandien gamina išskirtinio komfortabilumo baldus. „Ekornes“ yra tarptautinis prekės ženklas, kurio veikla vykdoma 48 šalyse, kompanijoje dirba virš 3100 darbuotojų. „Ekornes“ prekės ženklas turi 19 prekybos padalinių visame pasaulyje ir aptarnauja daugiau nei 4 tūkst. prekybos taškų.

Panevėžio LEZ, kaip patogią vietą investicijoms, renkasi pasaulinio garso prekės ženklai, nes visą naudų paketą, reikalingą sėkmingai plėtrai, randa vienoje vietoje – išskirtines kompetencijas ir vertingą darbo patirtį turinčius darbuotojus, išvystytą verslo infrastruktūrą bei patogų susisiekimą su esamomis ir naujomis rinkomis. 

Nuotrauka asociatyvi.

Šiaulių LEZ – naujas investuotojas „UAB Vilmers“

/in , /by

Šiaulių LEZ’e UAB Vilmers investuoja virš 20 mln. Eurų. Kompanija priklauso Stanislovo Grušo „Neaustinių medžiagų grupei“. Planuojama pastatyti 42.000 kv. m gamyklą, žemės darbai jau vyksta. Baigus statybą bei technologinių linijų įrengimą, tikimasi sukurti 300 naujų darbo vietų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija būsimai gamyklai jau suteikė stambaus investicinio projekto statusą.

Naujoje gamykloje bus investuojama į automatizuotus sandėlius, robotus bei logistinius sprendimus. Šiuo metu UAB Vilmers dirba beveik 500 žmonių, pastačius naują gamyklą Šiaulių LEZ’e, jame bus suburtas net  800 darbuotojų kolektyvas.

Kaip ir didžioji dalis gamybinių įmonių, UAB Vilmers taip pat susidūrė su žaliavų trūkumo iššūkiu. Žaliavų kainos kilo sparčiai, dėl tos pačios priežasties teko didinti ir galutinės produkcijos kainas, tačiau įmonė vis tiek dirbo ir tebedirba pelningai, turi daug užsakymų. 2020-aisiais kompanijos pajamos augo 37%, šįmet taip pat stebimas ženklus pardavimų augimas.

UAB Vilmers didžiąją minkštųjų baldų dalį eksportuoja į Prancūziją, Norvegiją bei Suomiją. Skelbiama, kad įmonė vėl didina produkcijos kaina tam, kad suvaldytų eksponentinį augimą. Šiuo metu įmonėje gaminami 139 baldų modeliai. Vieną modelį sudaro net 7 sudedamosios dalys, kurias klientas gali susidėlioti pagal savo pageidavimus. Tokiu būdu, vienas bazinis minkštasis baldas įgauna daugybę variacijų ir tampa kone vienetiniu.

Dar viena svarbi naujovė – įmonė sieks gauti mokslo įstaigos statusą bei patys ruošti baldų aptraukėjus (apmušėjus), kadangi rinkoje juntamas didelis jų trūkumas. Bus siekiama pasitvirtinti reikalingą mokymų programą. Apie tai bus diskutuojama su atitinkamomis institucijomis artimiausiu metu. Ateityje tikimasi, jog po apmokymų jaunuoliai liks dirbti įmonėje, kurioje ir mokėsi specifinės profesijos, tokiu būdu  išvengiant itin reikalingos darbo jėgos trūkumo.

Šiais metais Šiaulių LEZ gali pasigirti naujais investuotojais, pirmasis – Vokietijos automobilinių krovinių liftų gamintoja Bar Cargolift, antroji – lietuviško kapitalo minkštųjų baldų gamintoja UAB Vilmers. Sėkmės pritraukiant naujų investuotojų!

 

 

Kauno LEZ „YIT Lietuva“ stato modernų fabriką

/in /by

Iki kitų metų balandžio mėnesio Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje iškils naujas A++ energetinės klasės baldų fabrikas, kurį  UAB „Gerų baldų fabrikas“  užsakymu stato darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Investicija į 2 aukštų 36 tūkst. m²

Kauno LEZ’e – naujas baldų fabrikas, kurį įgyvendins  „YIT LIETUVA“ patalpas, kurios bus skirtos sandėliavimui, sudaro 25 mln. eurų.

Šis plėtros projektas – jau antrasis, kurį bendrovė „YIT Lietuva“ įgyvendina bendradarbiaudama su „Gerų baldų fabriku“. Naujasis statinys įsilies į bendrą Kauno LEZ‘o infrastruktūrą, kurioje prieš dvejus metus buvo baigtas statyti pirmasis baldų fabriko pastatas. Šiuo metu yra atliekami fabriko statybos ir kitų inžinerinių statinių statybos darbai.

Naujasis statinys bus skirtas jau pagamintos produkcijos ir gamybai reikalingos žaliavos sandėliavimui. Darbas fabrike bus organizuojamas 24/7 režimu. Per ketverius metus nuo sandėlio atidarymo jame planuojama sukurti 80 darbo vietų.

„Naujoms patalpoms pasirinkome Kauno laisvąją ekonominę zoną dėl patogios infrastruktūros, galimybės valdymo kaštus paskirstyti dviem greta esantiems fabrikams ir dėl šiai zonai taikomų mokestinių lengvatų. Be to, čia jau sukurti visi inžineriniai tinklai, dauguma pasijungimų bus atlikta nuo jau anksčiau pastatyto pastato – mums tai patogu ir paprasčiau nei kurtis naujoje vietoje“, – sako baldų fabriko vadovas Virginijus Brundza.

Darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas teigia, kad naujosios patalpos išsiskirs itin aukšta A++ energijos klase ir pažangiomis technologijomis, užtikrinančiomis tinkamą mikroklimatą: „Statant pramoninius pastatus, šiuo metu didžiausias rūpestis – energijos išteklių valdymas. Kasmet naujai statomų pastatų nustatyta minimali energetinė klasė vis kyla.  Naujasis fabrikas šiuo atžvilgiu bus vienas inovatyviausių Lietuvoje su sava saulės jėgaine ant stogo.“

„Drįstu sakyti, kad įdiegtų technologijų atžvilgiu šis baldų fabrikas bus vienas moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Nors savo paskirtimi tai tipiškas pramoninis statinys, stengiamės, kad architektūriniai sprendimai būtų kuo draugiškesni aplinkai, darniai susijungtų su kitu greta esančiu fabriku, bei sudarytų vieningą įmonės pastatų ansamblį, kuris būtų lengvai identifikuojamas ir neprarastų tapatumo“, – dalijasi pastato architektas, UAB „Kita kryptis“ vadovas Tomas Kriaučiūnas.

Šį balandį pradėti pastato statybos darbai vykdomi pažangiais metodais. Pastato projektas parengtas ir vykdomas taikant skaitmeninių technologijų BIM modelį,  žemės darbų kiekiai matuojami atliekant skenavimą drono pagalba ir specialia programine įranga, statybos darbai vykdomi taikant LEAN metodiką.

Šaltinis: Kauno laisvoji ekonominė zona

Šiaulių LEZ gamyklą atidarė „Bär Cargolift“

/in /by

Šiaulių LEZ atidaryta vienos didžiausių Europoje automobilių krovinių liftų gamintojos „Bär Cargolift“ gamykla. Tai pirmasis Vokietijos įmonės gamybinis filialas užsienio šalyje, kuriame per artimiausius metus planuojama įdarbinti iki 100 darbuotojų. Skaičiuojama, kad metinė apyvarta 2022 m. pabaigoje sieks 7 mln. eurų, o 2025 m. – iki 20 mln. eurų. Ši Vokietijos investicija Šiauliuose gražiai sutapo su šiais metais minimomis 30-siomis Vokietijos ir Lietuvos dvišalių diplomatinių santykių atkūrimo metinėmis.

„Europoje ir už jos ribų turime daug atstovybių, tačiau filialas kitoje šalyje – nauja patirtis ir mums. Plėstis, atidarydami naują gamyklą, nutarėme siekdami patenkinti stipriai augančią automobilių krovinių liftų paklausą. Žvalgėmės Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, o Lietuvą pasirinkome dėl patogios geografinės padėties, teigiamo institucijų požiūrio, svariu argumentu tapo ir tai, jog daugelis žmonių čia kalba angliškai. Šiaulių regionas patraukė savybėmis, atitinkančiomis aukštus mūsų bendrovės standartus: palankiomis LEZ sąlygomis, kompetentingų specialistų pasirinkimu, teigiamu vietinės valdžios požiūriu ir technologijų lygiu“, – sako bendrovės „Bär Cargolift“ savininkas Tobias Bär.

Virtualioje gamyklos atidarymo ceremonijoje dalyvavo daug garbingų svečių. Sveikinimo žodį tarė LR ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonn, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Investuok Lietuvoje generalinis direktorius Gediminas Koryzna.

„Bär Cargolift“ yra šeimos verslas, Šiauliai yra šeimų miestas, gal dėl to investuotojai ir pasirinko mus? Iš tiesų, mūsų pirmame susitikime daug kalbėjome apie vertybes ir kai žmonės sutaria dėl vertybių, padaryti kitus dalykus tampa paprasčiau. Šios gamyklos statyba tikrai vyko labai greitai ir sklandžiai. Stiprėjant Šiauliams, stiprėja regionas ir visa Lietuva. Ši investicija labai svarbi mokslo inžinerine prasme, naujų patirčių galimybėmis, ji svarbi miesto ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Tegul ši kompanija Šiauliuose pasiekia maksimalų įmanomą rezultatą“, – linki Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

„Bär Cargolift“ gamykla yra viena stambesnių investicijų tiek Šiaulių LEZ, tiek visam regionui. Kompanija garsėja inžinerinėmis automobilių pramonės kompetencijomis, kurios atkreips į mūsų regioną kitų globalių žaidėjų dėmesį. Jau kurį laiką jaučiame susidomėjimą iš Skandinavijos ir Vokietijos kompanijų, tačiau jiems Lietuvoje trūkdavo būtent tokių kompetencijų. Tikime, kad „Bär Cargolift“ sprendimas investuoti mūsų regione paskatins tokį žingsnį žengti ir kitas užsienio įmones“, – teigia Šiaulių LEZ valdybos pirmininkas Giedrius Valuckas.

Pasak „Bär Cargolift“ gamyklos Lietuvoje atstovo Rimanto Damanskio, per metus gamykloje ketinama pagaminti 25-iems tūkst. krovinių liftų skirtų komponentų rinkinių, kurie bus tiekiami į pagrindinę gamyklą Vokietijoje galutiniam surinkimui. Tolesnėje ateityje planuojama praplėsti gamybos technologijas ir nuo 2022 metų pradėti tiekti lakštinio plieno ir robotų virintus metalo komponentus jau ir išoriniams klientams.

Gamykloje automatizuoti lankstymo ir pjovimo lazeriais procesai, veikia 5 robotizuotos komponentų suvirinimo stotys.

3,5 hektaro plote įsikūręs 9,5 tūkst. kv. m pastatas yra A++ energetinės klasės, jame įrengtos modernios šildymo sistemos, naudojančios minimaliai energijos. Gamybinei veiklai bus perkama vien iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta elektra, dalį reikiamos energijos pagamina ant stogo įrengta saulės elektrinė.

Didelis dėmesys skiriamas darbo sąlygoms: patalpose naudojama natūrali dienos šviesa ir akių nevarginantis apšvietimas, tinkamą patalpų vėdinimą ir oro temperatūrą užtikrina automatinio ventiliavimo bei oro cirkuliacijos sistemos.

Damanskio teigimu, didžiausias statybų iššūkis buvo tai, kad jos vyko karantino metu. „Projektavimas, sąlygų derinimas, tvirtinimai, statybos priežiūra, kiti sprendimai buvo priimami tik nuotoliniu būdu. Vis dėlto buvo išvengta nesklandumų, susirgimų statybų aikštelėje bei tiekimo grandinės trikdžių, projekto baigimo terminai nebuvo nukelti, tad statybos baigtos laiku ir neviršijant biudžeto“, – sako gamyklos atstovas.

Investicijos į gamyklą Šiaulių LEZ siekė 10 mln. eurų. Šiuo metu gamykloje įdarbinta apie 40 darbuotojų, vėliau jų skaičių ketinama didinti iki 100. Daugiausiai tai – metalo apdirbimo specialistai, įrenginių operatoriai. Ateityje planuojama plėsti konstruktorių skyrių išorės projektams, įkurti IT centrą, kuriame būtų vystomi technologiniai bei inžineriniai sprendimai, susiję su kuo išmanesniais krovinių liftų valdikliais.

Valuckas sako, kad esminis Šiaulių LEZ tikslas yra pritraukti ne tik pačius investuotojus, bet kartu su jais ir naujas kompetencijas, sinergiškai veikiančias su jau esamomis, taip kuriant didesnę pridėtinę vertę.

Dalis Šiaulių LEZ infrastruktūros buvo užbaigta 2018 metais ir per šį laiką čia įsikūrė 4 gamyklos. Šiaulių LEZ teritorija užima 133 hektarus, iš jų 19 hektarų yra išnuomota arba rezervuota. UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ yra valdoma dviejų rinkos lyderių – bendrovių „Progressive Business Solutions“ ir „Eika“.

Simboliška, kad šis Vokietijos kapitalo gamyklos atidarymas sutapo su šiais metais minimomis 30-iomis Vokietijos ir Lietuvos dvišalių diplomatinių santykių atkūrimo metinėmis. Ta proga, Šiaulių miesto kultūros, mokslo, sporto ir verslo institucijos dalinasi  draugystės patirtimis su Vokietijos partneriais ir planuoja būsimas bendras veiklas.

Vokietijos bendrovė „Bär Cargolift“, kurianti ir gaminanti automobilių krovinių liftus sunkvežimiams ir priekaboms, skirtus krauti prekes, yra antra pagal dydį krovinių liftų gamintoja Europoje. Per metus ji pagamina daugiau kaip 15 tūkst. krovinių liftų. Pagrindinė bendrovės rinka yra Europa, planuojama veiklą plėsti Šiaurės Amerikoje, Pietų Afrikoje bei Australijoje. Bendrovės pagrindiniai partneriai yra Mercedes Benz, Volkswagen, Iveco, Scania, Schmitz Cargobull, klientai Europoje – McDonald‘s, Coca Cola, Lidl, Aldi, Intermarche ir kiti.

© LAFEZ visos teisės saugomos 2021