Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios įmonės per 2022 m. iš viso planuoja įsirengti bent 2 MW galios saulės jėgainių. Tai padvigubins iki šiol LEZ teritorijoje instaliuotų jėgainių galią. Įmonės teigia šias investicijas suplanavusios dar prieš pastarojo meto energijos krizę, o padėtis rinkoje gali dar labiau paskatinti atsigręžti į saulę.

Klaipėdos LEZ veikiančios įmonės jau anksčiau buvo aktyvios saulės energijos vartotojos. 2020 m. pabaigoje didžiausią teritorijoje 1 MW saulės jėgainę įsirengė PET gamintoja „NEO GROUP“, dar 356kW jėgainių ant stogo ir tvoros jau turėjo kita polimerų bendrovė „Orion Global PET“, 90kW galios jėgainę ant pastatų naudoja „Vingės logistika“, o architektūrinio stiklo gamintoja „Glassbel“ savo gamyklos fasadą jau kurį laiką naudoja kaip eksperimentinę aikštelę bendrovės produkcijai su nedideliais, apie 100 kW galios saulės moduliais.

Iš viso iki šių metų pradžios instaliuotoji saulės gale Klaipėdos LEZ įmonėse sudarė apie 1,546 MW, tačiau per šiuos metus šis skaičius turėtų padidėti daugiau kaip du kartus.

Prie saulės jėgainių „klubo“ šiemet planuoja prisijungti žuvies produktų bendrovė „Espersen Lietuva“ su 500 kW, „Orion Global PET“ jau stato papildomą 980 kW jėgainę, naują 500 kW jėgainę ant žemės ruošia „NEO GROUP“, dar 100 kW ant naujojo sandėlio suplanavo „Vingės Logistika“, apie jėgaines svarsto, tik dar oficialiai patvirtintų planų neturi ir dar daugiau teritorijos bendrovių.

Iš viso per 2022-uosius Klaipėdos LEZ verslo bendruomenėje turėtų atsirasti 2,08 MW bendros galios naujų saulės jėgainių, tuomet visa teritorijoje instaliuotoji galia pasiektų viršytų 3,5 MW. Palyginimui, „Litgrid“ duomenimis, visoje Lietuvoje saulės elektrinių bendra įrengtoji galia yra apie 169 MW.

Pačią didžiausią LEZ jėgainę valdanti UAB „NEO GROUP“ komentuoja, kad alternatyvi energetika pradėta vystyti visų pirma siekiant sumažinti veiklos pėdsaką aplinkai ir gaminti tvaresnę produkciją. Tačiau akivaizdu, kad šiandienos sąlygomis tokia investicija itin pasiteisina.

„Dar nuo 2015 m. savo šilumos poreikiams turime biokuro katilinę ir jau ne vienus metus iš tinklo perkame 100% iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą. Šios investicijos puikiai pasiteisina, todėl planuojame dar dvi naujienas: šiemet įrengsime 500 kW saulės jėgainę bei pradėsime vykdyti naujos 20 MW biokuro katilinės projektą. Kitaip nei pirmoji ant stogo įrengta mūsų jėgainė, naujoji bus įrengiama ant žemės“, – sako „NEO GROUP“ vadovas Ruslanas Radajevas.

O pasak „Vingės logistikos“ vadovės Aušros Karalienės, šiandien kaip niekad akivaizdu, kad šios investicijos pasiteisina, o jau anksčiau bendrovės įgyta patirtis pravers tolesnei saulės energijos projektų plėtrai.

„Saulės energija jau kurį laiką nebuvo vien mados reikalas – ji realiai atsipirkdavo, tiesiog jėgainės įmonėse vis dar patenkina sąlyginai nedidelį elektros poreikį. Vis dėlto operuojant jėgaines įgyjama patirtis, o ligšioliniai skaičiai bei šiandienos aplinkybės rinkoje turėtų skatinti tolesnę šių sprendimų plėtrą“, – komentuoja A. Karalienė.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas džiaugiasi suplanuota įmonių saulės energetikos projektų plėtra, prisidedančia prie visos verslo bendruomenės tvarumo tikslų. Pasak jo, LEZ valdymo bendrovė nuolat bendrauja apie atsinaujinančios energijos projektus su įmonėmis, ieško ir rodo galimybes, kuriomis galima pasinaudoti.

„Saulės energija – ne tik tvarumas, bet ir praktiniai sumetimai. Dabartinė padėtis rinkose turėtų verslus paskatinti toliau vystyti ir investuoti į įvairius atsinaujinančios energijos šaltinius. Kaip LEZ valdymo bendrovė mes taip pat ieškome galimybių artimiausiu metu įsirengti saulės jėgainę ant mūsų „FlexStart2“ pastato stogo bei būsimuose projektuose“, – sako E. Kiudulas.

Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje lyderiaujanti pasaulio dviračių gamybos įmonė „Pon.Bike“ 2024 metais atvers naujos gamyklos duris. 

Čia bus gaminami aukščiausios klasės dviračiai „Gazelle“, „Kalkhoff“, FOCUS ir „Urban Arrow“.

Gamybos centre planuojama įdarbinti apie 300 darbuotojų per pirmuosius metus, tačiau ateityje jų bus pasamdyta net 500. 

“Pon.Bike”, užsitikrino lyderiaujančias pozicijas pasaulinėje rinkoje kompanijai įsigijus „Dorel Sports“. „Dorel Sports priklauso pasaulinės reikšmės prekės ženklas „Cannondale“.

Pastaraisiais mėnesiais kompanija daug dėmesio skyrė naujų gamyklų statyboms ir plėtrai Nyderlanduose (Dyrene) bei Vokietijoje (Emšteke). Lietuva, kaip dar viena šalis investicijoms, neatsitiktinai buvo pasirinkta dėl patogios geografinės lokacijos, logistikos sprendimų, verslo vykdymo paprastumo, kvalifikuotos ir motyvuotos darbo jėgos. Kėdainių LEZ „Pon.Bike“ taip pat užtikrins puikiai išvystytą infrastruktūrą bei palankias mokestines ir teisines lengvatas. 

2011 m. „Pon.Bike“ buvo įkurta įsigijusi aukščiausios kokybės dviračių gamintoją „Royal Dutch Gazelle“. Nyderlanduose. Šiuo metu „Pon.Bike“ kuria ir gamina įvairių prekės ženklų dviračius tokius, kaip „Kalkhoff“, „Focus“, „Cervélo“, „Santa Cruz“, „Urban Arrow“, „BBB Cycling“ ir kt.

Kompanijos dviračiai parduodami Europoje, Australijoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje. 

Minkštųjų baldų gamybos įmonė „Vilmers“ į naują gamyklą Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) investuoja apie 20 mln. eurų ir planuoja įdarbinti apie 300 darbuotojų. Bendrovė gamina sofas ir krėslus, o didžioji dalis produkcijos eksportuojama į Skandinavijos bei Vakarų Europos šalis.

„Vilmers“ su Energetikos ir inovacijų ministerija pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį. Šiaulių LEZ gamybą planuojama pradėti 2022 metų pabaigoje arba 2023 metų pradžioje. Bendrovė veiklos profilio nekeis, tačiau tikisi dvigubai padidinti gamybos apimtis. 2021 m. „Vilmers“ pajamos siekė 26,1 mln. eurų. Šiuo metu „Vilmers“ veikia buvusios televizorių gamyklos „Tauras“ patalpose, bendrovėje dirba apie 470 žmonių.

„Žaliojo“ koridoriaus iniciatyva stambiems investuotojams Lietuvos regionuose numato, kad verslui, investuojančiam ne mažiau kaip 20 mln. eurų į ilgalaikį kapitalą ir įsipareigojančiam sukurti ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų, suteikiamas Stambaus investicinio projekto statusas. Kompanijoms, turinčioms šį statusą, yra suteikiamos lengvatos greičiau ir lengviau įsikurti bei pradėti veiklą. Šioms bendrovėms iki 20 metų taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas. „Vilmers“ yra penkta kompanija Lietuvoje, kuriai suteiktas Stambaus investuotojo statusas. 

Jei dar prieš keletą metų miestai siekė apskritai pradėti rinkti ir sisteminti įvairius duomenis, tai dabar jau pradedama galvoti, ką su jais daryti: kaip eismo, oro, energijos naudojimo ar kitą informaciją panaudoti problemų sprendimui bei geresnių paslaugų kūrimui. Šias ir kitas įžvalgas iš lapkritį Barselonoje vykusios parodos “Smart City Expo” parsivežė Klaipėdos LEZ inovacijų projektų vadovas Karlas Impinnisi.

Klaipėdos LEZ atstovai išmaniųjų miestų tendencijomis jau kurį laiką domisi dėl paprastos priežasties – LEZ teritorija faktiškai ir dabar yra „miestas mieste“ su 6000 tūkstančių darbuotojų bei vieninga infrastruktūra, tačiau tuo pačiu ji yra neatsiejama Klaipėdos miesto dalis, su miesto ekosistema glaudžiai susijusi socialiniais, eismo, inžineriniais ir kitais ryšiais. 

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė (VB) jau yra įgyvendinusi tokius išmaniuosius sprendimus kaip daiktų interneto (IoT) tinklą įvairiems davikliams, kvapų stebėsenos ir modeliavimo sistemą, teritorijos 3D modelį, automatizuotus tam tikrus duomenų apsikeitimo ar skaitiklių informacijos nurašymo procesus. LEZ VB taip pat jau diegia ir pavasarį ketina paleisti išmaniąsias eismo srautų stebėsenos ir automobilių statymo sistemas, taip pat svarstomos ir ieškomos galimybės vystyti atliekų stebėjimo ir tvarkymo sistemą.

Dėl šių priežasčių K. Impinnisi Barselonoje nagrinėjo naujausias išmaniųjų miestų tendencijas, technologinius ir duomenų sprendimus bei galimas partnerystes.

Pasak jo, vienas ryškiausių šių metų renginio aspektų buvo „miestų skaitmeniniai dvyniai“, t.y. Miestų ar teritorijų ir jose vykstančių procesų atkartojimas virtualioje platformoje. Tokio tipo sprendimai leidžia patogiai skaitmeninėje erdvėje atvaizduoti tokius miestuose vykstančius procesus kaip eismas ir transportas, statybos ir teritorijų planavimas, ryšiai ir infrastruktūra ir kt.

„Skaitmeninių miestų dvynių vertė yra galimybė atlikti įvairius procesų modeliavimus dar prieš imantis konkrečių projektų ir šitaip prognozuoti jų teigiamą ar neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, bet kokį transporto infrastruktūros ar statybų poveikį žmonių ar automobilių eismui šitaip galima įvertinti kone realiomis sąlygomis ir pagal tai daryti sprendimus. Skaitmeniniai miestų dvyniai leidžia efektyviau valdyti miestų turimus resursus, o naujus sprendimus modeliuoti saugiai, atsakingai ir pasvertai“, – pasakoja K. Impinnisi.

Kita ryški tendencija iš Barselonos – duomenys. Jei pasaulio miestai ir teritorijoje jau kurį laiką kaupė eismo, šviesoforo, oro, atliekų, viešojo transporto ir kitų miesto paslaugų duomenis, tai dabar jau pradedama galvoti, kaip juos panaudoti praktikoje – optimizuojant esamas ir kuriant naujas paslaugas. Pavyzdžiui, tinkamai paruošti duomenys pamažu pradedami derinti su dirbtinio intelekto galimybėmis modeliuojant ir prognozuojant atitinkamus miesto poreikius, užbėgant problemoms už akių ar ieškant sunkiai pastebimų priklausomybių sistemose. Paprastas to pavyzdys galėtų būti automatizuotas eismo ir šviesoforų valdymas, nukreipiantis srautus nuo taršos šaltinių ar priešingai – nerekomenduojantis vykti į didesnę taršą patiriančias vietas.

Dar viena ryški šių metų tendencija – taršos ir oro kokybės stebėsena. Pasaulio miestai vis daugiau dėmesio skiria gyvenimo kokybei, aplinkai, problemų prevencijai, realaus laiko įspėjimams, dėl to renginyje buvo pristatoma daug techninių sprendimų – jutiklių, sensorių, stotelių, sistemų ir platformų. Žinoma, parodoje buvo gausu ir elektrinių ar vandeniliu varomų transporto priemonių, saulės energetikos, darnaus judumo ir kitų sprendimų.

Pasak K. Impinnisi, Barselonos parodos tendencijos patvirtina poreikį esamus technologinius sprendimus ar turimus duomenis jungti į vieningas informacines platformas, vienodinti technologinius standartus, dalintis ištekliais. 

“Šiandien su duomenimis galima padaryti didelių ir svarbių sprendimų. Svarbu, kad kuo daugiau duomenų būtų apskritai prieinami, o tuomet – tinkamai sisteminami, apibendrinami, analizuojami ir, svarbiausia, pasitelkiami sprendimų priėmimui. Klaipėdos LEZ duomenų klausimu įsipareigoja laikytis atviro požiūrio tiek teritorijos viduje, tiek su miesto ir rajono partneriais – daugelis jau turime įvairiausių jutiklių ir statistikos, todėl būtų prasminga visa tai jungti ir matyti bendrą vaizdą, pagal kurį miestas ir pavienės organizacijos galėtų įgyvendinti taiklius, apskaičiuotus ir daugeliui aktualius sprendimus”, – sako K. Impinnisi.

Klaipėdos LEZ veikianti sandėliavimo ir krovinių tvarkymo paslaugų kompanija UAB „Vingės logistika“ gruodį užbaigė sandėliavimo ploto plėtros projektą. Jo metu pastatyta 8.000 kv. m naujos sandėliavimo erdvės, šitaip bendrą bendrovės Klaipėdoje plotą padidinant iki 28.000 kv. m. Į projektą bendrovė investavo daugiau kaip 4 mln. EUR.

Pasak „Vingės logistikos“ direktorės Aušros Karalienės, pilnai įsisavinus naują plotą ir jame suderinus procesus, numatoma tolesnė plėtra. Dar 2019 m. bendrovė skelbė per kelis etapus sandėliavimo plotą išplėsti iki 40.000 kv. m investuojant apie 12 mln. EUR – šio strateginio plano neatsisakoma, bet jo konkretesnius terminus lems esamų klientų ir rinkos poreikiai.

„Mes siekiame kurti pridėtinę vertę mūsų klientų verslui, todėl naujojo pastato dalis bus skirta paslaugų teikiamų mūsų ilgamečiam klientui  UAB „DSV Lithuania“  plėtrai. Lygiagrečiai vyksta sąlygų derinimas su klientais dėl likusio laisvo ploto. Ši plėtra sustiprins mūsų pozicijas sandėliavimo paslaugų srityje, suteiks mums galimybei greitai ir lanksčiai reaguoti į besikeičiančius klientų poreikius, bei leis teikti klientams aukščiausios kokybės paslaugas“, – komentuoja A. Karalienė.

Pasak jos, šis plėtros etapas leis bendrovei sukurti 10 naujų darbo vietų. Plėtros projektu neeilinėmis išorinėmis aplinkybėmis rūpinosi statybos valdytoja UAB „Traktus“.

„Vingės logistika“ šiuo metu taip pat skiria dėmesį procesų optimizavimui, paslaugų portfelio stiprinimui ir plėtrai. Viena iš krypčių, kurioje bendrovė mato daugiausiai komercinio potencialo, yra vidinė logistika gamybos sektoriuje, t.y. klientams teikiami visi procesai – nuo savalaikio medžiagų pristatymo iki paruoštos produkcijos išvežimo iš gamybos sandėlių.

„Šiame segmente jau esame sukaupę nemažą patirtį. Tikiu, kad išorinės ir vidinės logistikos paslaugų sujungimas „vienose rankose“ yra viena iš paslaugų, kuri tikrai kuria pridėtinę vertę klientui ir šiuo metu turi didelį tolesnį augimo potencialą“, – sako A. Karalienė.

Kita strateginė „Vingės logistikos“ kryptis, vadovės teigimu, yra žalioji logistika, tampanti vis aktualesnė tiek klientams, tiek plačiajai visuomenei.

Tokios tendencijos paskatino mūsų įmonę į savo veiklą įtraukti „žaliuosius“ sprendimus. Nuo 2017 m. mes pradėjome naudoti saulės elektrinės gaminamą elektros energiją, tad dar vieną jėgainę įsirengsime ir ant naujojo pastato stogo. Įgyvendiname ir kitus tvariuosius sprendimus bei nuolat šioje srityje ieškome naujovių“, – tvirtina A. Karalienė.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, nuo 2009 m. laisvosios zonos teritorijoje veikianti „Vingės logistika“ pandemiją sėkmingai išnaudojo tvariai verslo plėtrai.

„Džiugu, kad „Vingės logistika“ sėkmingai naudojasi verslo galimybėmis tiek mūsų bendruomenės viduje, tiek už jos ribų, taip pat plečiasi tvariai keletu aspektų – tiek gerai apskaičiuotai, tiek investuojant į aplinkosaugos sprendimus“, – komentuoja E. Kiudulas.

Šiuo metu „Vingės logistikoje“ dirba apie 90 darbuotojų. Bendroves pajamos pernai siekė 3,5 mln. EUR. Bendrovė specializuojasi kompleksinėse logistikos paslaugose – sandėliavime, muitinės tarpininkavime, krovos darbuose ir kt.