Svarbus „NEO GROUP“ patentas

Klaipėdos LEZ veikianti PET gamintoja UAB „NEO GROUP“ gavo Europos patentų organizacijos patentą bendrovės tyrėjų ir inžinierių sukurtai cheminio antrinės PET pakuotės perdirbimo technologijai. Šis pasiekimas sustiprins „NEO GROUP“ pozicijas rinkoje, prisidės prie kompanijos ir visos PET ekosistemos tvarumo siekių bei toliau ryškins Klaipėdos LEZ kaip mokslinių tyrimų, inovacijų ir kompetencijų centro įvaizdį.

Nuo 2019 m. intensyviai vystomo ir nuo praėjusių metų pradžios komerciškai taikomo „NEO GROUP“ išradimo esmę sudaro žaliavų dribsnių iš surinktų po naudojimo pakuočių grąžinimas į gamybą ir paruošimas švelniosios glikolizės būdu. Ši technologija dabar jau leidžia naujų PET granulių gamyboje naudoti apie 25% antrinės žaliavos be kompromisų galutinio produkto kokybei, o ateityje „NEO GROUP“ ketina antrinio PET dalį padidinti iki 50%.

„NEO GROUP“ technologija yra unikali pasauliniu mastu – tai viena pirmųjų rinkoje komerciškai įgyvendinta cheminio plastikų perdirbimo technologija. Iki šiol rinkoje taikytos mechaninio antrinės žaliavos perdirbimo technologijos leido naudoti tik itin švarias panaudotas pakuotes ir turėjo ribotas galimybes iš plastiko pašalinti teršalus, priemaišas ir kitus priedus.

„NEO GROUP“ vadovas Ruslanas Radajevas komentuoja, kad kompanijos technologija prie ES tvarumo ir žiedinės ekonomikos siekių prisideda bent keletu aspektų. Visų pirma, šis išradimas leidžia PET gamybos procese taikyti žaliavas iš panaudotų pakuočių ir reikšmingai mažinti iškastinių žaliavų kiekį. Be to, „NEO GROUP“ valymo ir paruošimo technologija leis plastiką perdirbti neribotą kiekį kartų, taip atveriant duris tikrajai žiedinei ekonomikai. Galiausiai, „NEO GROUP“ išradimo pagrindu gaminama PET žaliava klientų gamyklose nereikalauja jokių naujų technologijų, procesų ar investicijų – tvariąsias granules galima įtraukti į esamas linijas, o pagamintų pakuočių kokybiniai parametrai nesiskirs nuo produkcijos, pagamintos iš įprastos (pirminės) žaliavos.

„Mūsų technologijos dėka jau esame pagaminę ir klientams sėkmingai tiekiame „NEOPET CYCLE“ granules su 25% antrinės žaliavos. Klientų atsiliepimai puikūs: dėl aukštos granulių kokybės galutinės produkcijos parametrai kone identiški pirminiam PET“, – sako R. Radajevas.

Prie „NEO GROUP“ technologijų kūrimo prisideda ne tik tyrimų komanda, bet ir daugelis kitų įmonės specialistų – su įranga dirbantys operatoriai, proceso valdymo operatoriai ir inžinieriai, gamybą aptarnaujančių padalinių darbuotojai. Pasak R. Radajevo, pats patento faktas yra aukščiausio lygio klaipėdiečių komandos idėjų, išskirtinumo ir kompetencijų patvirtinimas, taip pat leisiantis stiprinti pozicijas rinkoje.

Taps vizitine kortele

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, greta daugelio kitų teigiamų aspektų „NEO GROUP“ pasiekimas siunčia stiprų signalą Lietuvos ir užsienio talentams bei investuotojams.

„Šis patentas – oficialus įrodymas, kad Klaipėdos talentai kuria ir komercializuoja pasaulinio lygio inovacijas. Puikiai pamenu „NEO GROUP“ veiklos pradžią – prieš beveik du dešimtmečius bendrovė atėjo tiesiog gaminti, bet labai greitai įsitikino mūsų miesto kūrėjų galimybėmis ir ėmė tirti bei vystyti tvariąsias produktų technologijas. Tad šiandienos žinia – aiškiausias įrodymas, kad Klaipėdoje idealiai dera efektyvi gamyba bei aukščiausios pridėtinės vertės produktų ar procesų kūrimas. Negana to, „NEO GROUP“ atvejis idealiai atitinka Klaipėdos švariosios bei mėlynosios ekonomikos strategines kryptis“, – komentuoja E. Kiudulas.

Jo teigimu, Klaipėdos LEZ jau kurį laiką aktyviai veikia siekdama stiprinti mokslo ir verslo partnerystes, paskatinti talentus rinktis technines ir inžinerines specialybes, vystyti įvairias žinių ir kompetencijų keitimosi iniciatyvas.

„Tad „NEO GROUP“ pasiekimas tampa tam tikra mūsų vizitine kortele. Jaunimas turės idealų inžinerinės specialybės ir darbo Klaipėdoje galimybių pavyzdį. Investuotojams žinia taip pat aiški – bendrovė generuoja šimtamilijoninę gamybą, o su miesto talentų pagalba tose pačiose patalpose sukuria ir komercializuoja unikalias technologijas“, – tvirtina LEZ vadovas.

Klaipėdos LEZ planuojama 20 mln. EUR investicija

Maltos kapitalo bendrovė “Finegri“ Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) planuoja plėtoti 20 mln. EUR vertės 4.4 tūkst. kv. m ploto mineralų apdirbimo gamyklą. Projekte, kurio statybas siekiama pradėti dar šiemet, numatomos gamybinės linijos, laboratorija ir 50 darbo vietų.

Būsimoji gamykla perdirbs talką – silikatų klasės mineralą, taikomą kosmetikos, parfumerijos, popieriaus, chemijos, keramikos ir daugelyje kitų pramonės sektorių. Gamybos procesuose bus taikoma pačios bendrovės sukurta unikali technologija.

Šiuo metu „Finegri“ jau paruošė projektinius gamyklos pasiūlymus 2,5 ha ploto sklype Klaipėdos LEZ, Kretainio g. 15. Tikimasi, kad per vasarą gavus statybas leidžiantį dokumentą, pačios statybos prasidės jau šį rudenį.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, „Finegri“ investicija stiprins teritorijoje vykstančios aukštos pridėtinės vertės gamybos portfelį.

„Bendrovė ateina su išskirtine technologija ir laboratorija, kurioje bus tobulinami ir vystomi nauji technologiniai sprendimai. Visa tai atitinka strateginius mūsų tikslus – aukštesnė ir aukšta pridėtinė vertė bei kuo geriau apmokamos darbo vietos. Džiugu, kad investuotojas ateina su švaria, aplinkai įtakos nedarančia technologija, šitaip toliau stiprindamas mūsų darnios kaimynystės ir tvarios gamybos siekius“, – komentuoja E. Kiudulas.

„Finegri“ projektas taps pirmąja mineralų apdirbimo gamykla Klaipėdos LEZ teritorijoje. Šiuo metu Klaipėdos LEZ yra įgyvendinti daugiau kaip 45 investiciniai projektai – polimerų (PET), pramonės įrenginių, alternatyvios energetikos, elektros komponentų, maisto pramonės ir kitose srityse.

KAUNO LEZ KURIASI TERMOMEDIENOS GAMINTOJAI

Sutrikus tiekimui, pagrindiniai termomedienos prekybininkai Lietuvoje, UAB „Brolis Timber“, nedvejodami pasuko gamybos link: per šiuos metus Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) iškils pirmoji sertifikuota termomedienos gamykla, savo gamybos apimtimis turinti patenkinti šalies vartotojų poreikius.

UAB „Brolis Timber“ veiklos kryptis – ekologiški medienos gaminiai namams ir aplinkai. Nuo pat įkūrimo 2007 metais kompanija išbandė ir pristatė rinkai įvairias modifikuotas medienas, vis dėlto lydere tapo termomediena (Thermowood®), kaip turinti daugiausiai privalumų ir organiškai virtusi dominuojančia asortimento dalimi.

„Pradėję dirbti su termomediena, matėme ją kaip vieną iš nišinių produktų. Ilgainiui požiūris pasikeitė – įsitikinome šios medienos funkciniais privalumais, augo bendras rinkos sąmoningumas ir poreikis tvarumui, tad šiuo metu tai svarbiausia mūsų produktų grupė, sudaranti daugiau kaip 80 proc. asortimento,“ – sako „Brolis Timber“ vadovė ir bendraturtė Ingrida Vizbaraitė.

Per pastarąjį dešimtmetį būtent „Brolis Timber“ tapo pagrindiniu termomedienos tiekėju Lietuvoje. Tik karščiu ir garais, be jokios chemijos, apdorota mediena virsta itin ilgaamže ir stabilia, pagerėja jos šiluminė varža, nelieka sakų. Kaip tvirtina termomedienos gamintojai, pagal šias savybes ji yra puiki gamtą tausojanti alternatyva egzotinei medienai.

Šiuo metu įmonė turi parduotuves didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jose siūlo įvairių profilių lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas, ąžuolines grindis ir papildomas medžiagas, o Kaune įsikūrusiame gamybos ir sandėliavimo centre atlieka medienos obliavimą, tekstūravimą bei padengimą. 22 proc. čia pagamintos produkcijos eksportuojama.

Nepaisant tiekimo iššūkių ir kitų nepalankių globalių veiksnių, „Brolis Timber“ pastaraisiais metais augo su pagreičiu: 2021 m. augimas siekė net 81 proc.

„Medienos paklausai augant, mūsų tiekėjų – termomedienos gamintojų, pajėgumai tapo nepakankami, todėl jie rinkosi strategiškai daugiausia potencialo turinčias rinkas, ženkliai ir nenuspėjamai didino kainas, atšaukė kontraktus. Turėjome skubiai diversifikuoti tiekimą, nuolat spręsti keblias situacijas dėl negaunamų ar vėluojančių produktų ir savo įsipareigojimų vykdymo. Paradoksalu, bet kritinės situacijos tik padidino mūsų koncentraciją ir kūrybiškumą: nusprendėme patys tapti termomedienos gamintojais. Šis sprendimas turbūt pati organiškiausia mūsų veiklos plėtra. Juolab kad Lietuvoje dar neturime sertifikuotos tokio tipo gamybos, galinčios pasiūlyti konkurencingus gaminius tiek Lietuvos, tiek eksporto rinkoms,“ – sako I. Vizbaraitė.

Dėl patogios infrastruktūros, mokestinių lengvatų ir galimybių tolimesnei plėtrai naujajai gamyklai įkurdinti buvo pasirinkta Kauno LEZ teritorija. Čia, 0,9 ha išsinuomotame plote, iki šių metų pabaigos iškils maždaug 2 500 kv. m kompleksas: medienos terminio apdorojimo ir medienos tarpiniavimo korpusai, du žaliavų ir pagamintos medienos saugojimo sandėliai. Iš viso į šį projektą investuojama per 6 mln. Eur – tai didžiausia investicija per įmonės gyvavimo istoriją.

Pagrindinė gamyba bus pilnai automatizuota, tad pirmuoju etapu įmonė planuoja įdarbinti 5 naujus darbuotojus – du iš jų su inžinerine kvalifikacija.

Pradiniai gamybiniai pajėgumai sieks 12 000 m3 termomedienos per metus – beveik tiek, kiek įmonė jos pardavė pernai. Kitu etapu ketinama įsirengti pagalbines gamybos linijas, mažinančias paruošiamojo rankinio darbo poreikį. Planuose – ant pastatų įrengti saulės parką.

Kaip sako kompanijos vadovė, nuosava gamyba neabejotinai atvers platesnes galimybes eksportui. Vis dėlto pirmuoju etapu gamybiniai pajėgumai vos tenkins esamus poreikius. Spartesniam augimui bus neišvengiama gamybos plėtra, kurios planai jau dėliojami, tačiau kol kas neskelbiami.

Tai jau ketvirtoji medienos ir baldų pramonės įmonė, įsikurianti Kauno LEZ teritorijoje: 2019 m. čia buvo atidaryta įmonei „Freda“ priklausanti viena moderniausių baldų gamyklų Lietuvoje „Geras baldų fabrikas“, 2018 m. veiklą pradėjo baldus ir interjero sprendimus verslui teikianti UAB „Fitsout“, ilgus metus jau veikia ir teritorijos senbuviai – vonios baldų gamintojai UAB „Kamė“.

Šiuo metu Kauno LEZ yra pritraukusi 46 užsienio ir vietos investuotojus, taikančius pažangius technologinius sprendimus bei kuriančius inovatyvius produktus. Nuo pirmojo investuotojo 2005 metais, iki šiandien Kauno LEZ teritorijoje sukurta daugiau nei 6 200 darbo vietų, pritraukta daugiau nei 1 milijardas eurų tiesioginių investicijų.

Esco Medical Technologies investuoja Kauno LEZ

Įrangos vaisingumo klinikoms bei laboratorijoms gamintoja UAB „Esco Medical Technologies“ investuoja apie 16 mln. eurų Kauno laisvoji ekonominė zona – LEZ (Kauno LEZ), kur statys gamyklą. Numatoma 7700 kv. m. patalpose įrengti gamybines ir administracines patalpas. Planuojama, jog statybos bus pradėta jau šį pusmetį. Kompanija gamins laminarus – traukos spintas laboratorijoms ir inkubatorius vaisingumo klinikoms. Įrangai gaminti reikalingus komponentus kompanija perka iš Lietuvos ir Kinijos tiekėjų.  Baigus plėtros etapą Kauno LEZ, kompanija pagamins apie 120 laminarų ir 200–300 inkubatorių per metus. 

Kaune 10 metų veikianti UAB „Esco Medical Technologies“ šiuo metu turi 75 darbuotojus, o pastačius naują gamyklą planuojama papildomai įdarbinti 10 žmonių.

Be gamybinių ir administracinių patalpų UAB „Esco Medical Technologies“ numatyti parodų, sporto salės bei sveikatingumo kambariai. 

Kompanijos UAB „Esco Medical Technologies“ pagrindinis akcininkas yra Singapūro „Esco Technologies“ – gyvybės mokslų kompanijos „Esco“ dalis. „Esco“ kuria medicinos įrangą gydymui bei diagnostikai. 

„Elme Metall“ šiemet pradės vystyti metalo apdirbimo gamyklą didžiausiame Klaipėdos LEZ sklype

Estijos pramonės holdingui „BLRT Grupp“ priklausanti kompanija „Elme Metall“ Klaipėdos laisvojoje ekonominėje (LEZ) zonoje šiemet planuoja pradėti modernaus metalo apdirbimo komplekso statybas 7,6 ha ploto sklype. Tai bus didžiausias LEZ istorijoje išvystytas sklypas.

2019 m. pabaigoje paskelbusi apie 20 mln. EUR vertės investicinį projektą Klaipėdos LEZ, „Elme Metall“ nuosekliai jį įgyvendina. Pernai kompanija užbaigė modernų metalo produktų saugojimui ir platinimui skirtą kompleksą, o šiemet numato pradėti svarbiausią jo etapą – 17 mln. EUR vertės metalo apdirbimo gamyklą. Užbaigus pastarąjį objektą, „Elme Metall“ pastatuose Klaipėdos LEZ dirbs apie 150 specialistų.

Pasak „BLRT Grupp“ valdybos nario Algerd Andruškevitšus, bendrovė šiuo metu projektuoja gamybos kompleksą, kuris turėtų tapti didžiausia lakštinio ir profilinio plieno apdirbimo gamykla Baltijos šalyse.

„Užbaigus pastarąjį etapą, mūsų Klaipėdos padalinys galės apdoroti apie 50 tūkst. tonų lakštinio ir profilinio plieno produkcijos per metus. Produkciją planuojame tiekti klientams iš laivų statybos, remonto, įrenginių gamybos bei kitų sektorių. Puiki Klaipėdos lokacija leis mums padidinti užsakymų įgyvendinimo efektyvumą mūsų Baltijos, Skandinavijos, Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitose rinkose“ – komentuoja A. Andruškevitšus.

Jo teigimu, ypatingas dėmesys vystant gamyklą yra skiriamas švaresnės gamybos ir aplinkosaugos technologijoms. Sklandžiai vykstant parengiamiesiems procesams, faktinę komplekso statybą ketinama pradėti antroje šių metų pusėje.

Klaipėdą ir Klaipėdos LEZ plėtrai kompanija prieš keletą metų pasirinko įvertinusi daugelį skirtingų lokacijų, o Lietuvos uostamiestis pasirodė patraukliausias dėl tinkamos infrastruktūros, puikios logistikos ir konstruktyvaus LEZ valdymo bendrovės požiūrio. Taip pat, kompanija palankiai įvertino klaipėdiečių kompetencijas. Šiuo metu sandėliavimo padalinyje dirba apie 15 specialistų, tačiau užbaigus gamyklą, numatoma apie 150 darbo vietų.

Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, „Elme Metall“ plėtra yra išskirtinė vien tuo, kad bus vykdoma didžiausiame pagal plotą sklype LEZ istorijoje. Kita vertus, bendrovės investicija toliau stiprina aukštesnės pridėtinės vertės gamybos portfelį bei iliustruoja Klaipėdos LEZ patrauklumą įvairioms veiklos sritims – ne vien gamybai, bet ir logistikai, platinimui, prekybai ir kt.

„Džiaugiamės, kad kompanija nuosekliai laikosi savo planų ir, miesto institucijų dėka, sklandžiai įgyvendina paruošiamuosius procesus. Tikiuosi, kad baigus plėtrą, „Elme Metall“ istorija bus dar vienas sklandžios ir tvarios investicijų plėtros Klaipėdoje pavyzdys“, – sako E. Kiudulas.

„Elme Metall“ įmonių grupėje Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Lenkijoje ir Rusijoje iš viso dirba apie 500 žmonių. Praėjusių metų „Elme Metall“ grupės konsoliduota apyvarta siekė daugiau kaip 230 mln. eurų.

Šiemet Klaipėdos LEZ padvigubės saulės energijos

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios įmonės per 2022 m. iš viso planuoja įsirengti bent 2 MW galios saulės jėgainių. Tai padvigubins iki šiol LEZ teritorijoje instaliuotų jėgainių galią. Įmonės teigia šias investicijas suplanavusios dar prieš pastarojo meto energijos krizę, o padėtis rinkoje gali dar labiau paskatinti atsigręžti į saulę.

Klaipėdos LEZ veikiančios įmonės jau anksčiau buvo aktyvios saulės energijos vartotojos. 2020 m. pabaigoje didžiausią teritorijoje 1 MW saulės jėgainę įsirengė PET gamintoja „NEO GROUP“, dar 356kW jėgainių ant stogo ir tvoros jau turėjo kita polimerų bendrovė „Orion Global PET“, 90kW galios jėgainę ant pastatų naudoja „Vingės logistika“, o architektūrinio stiklo gamintoja „Glassbel“ savo gamyklos fasadą jau kurį laiką naudoja kaip eksperimentinę aikštelę bendrovės produkcijai su nedideliais, apie 100 kW galios saulės moduliais.

Iš viso iki šių metų pradžios instaliuotoji saulės gale Klaipėdos LEZ įmonėse sudarė apie 1,546 MW, tačiau per šiuos metus šis skaičius turėtų padidėti daugiau kaip du kartus.

Prie saulės jėgainių „klubo“ šiemet planuoja prisijungti žuvies produktų bendrovė „Espersen Lietuva“ su 500 kW, „Orion Global PET“ jau stato papildomą 980 kW jėgainę, naują 500 kW jėgainę ant žemės ruošia „NEO GROUP“, dar 100 kW ant naujojo sandėlio suplanavo „Vingės Logistika“, apie jėgaines svarsto, tik dar oficialiai patvirtintų planų neturi ir dar daugiau teritorijos bendrovių.

Iš viso per 2022-uosius Klaipėdos LEZ verslo bendruomenėje turėtų atsirasti 2,08 MW bendros galios naujų saulės jėgainių, tuomet visa teritorijoje instaliuotoji galia pasiektų viršytų 3,5 MW. Palyginimui, „Litgrid“ duomenimis, visoje Lietuvoje saulės elektrinių bendra įrengtoji galia yra apie 169 MW.

Pačią didžiausią LEZ jėgainę valdanti UAB „NEO GROUP“ komentuoja, kad alternatyvi energetika pradėta vystyti visų pirma siekiant sumažinti veiklos pėdsaką aplinkai ir gaminti tvaresnę produkciją. Tačiau akivaizdu, kad šiandienos sąlygomis tokia investicija itin pasiteisina.

„Dar nuo 2015 m. savo šilumos poreikiams turime biokuro katilinę ir jau ne vienus metus iš tinklo perkame 100% iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą. Šios investicijos puikiai pasiteisina, todėl planuojame dar dvi naujienas: šiemet įrengsime 500 kW saulės jėgainę bei pradėsime vykdyti naujos 20 MW biokuro katilinės projektą. Kitaip nei pirmoji ant stogo įrengta mūsų jėgainė, naujoji bus įrengiama ant žemės“, – sako „NEO GROUP“ vadovas Ruslanas Radajevas.

O pasak „Vingės logistikos“ vadovės Aušros Karalienės, šiandien kaip niekad akivaizdu, kad šios investicijos pasiteisina, o jau anksčiau bendrovės įgyta patirtis pravers tolesnei saulės energijos projektų plėtrai.

„Saulės energija jau kurį laiką nebuvo vien mados reikalas – ji realiai atsipirkdavo, tiesiog jėgainės įmonėse vis dar patenkina sąlyginai nedidelį elektros poreikį. Vis dėlto operuojant jėgaines įgyjama patirtis, o ligšioliniai skaičiai bei šiandienos aplinkybės rinkoje turėtų skatinti tolesnę šių sprendimų plėtrą“, – komentuoja A. Karalienė.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas džiaugiasi suplanuota įmonių saulės energetikos projektų plėtra, prisidedančia prie visos verslo bendruomenės tvarumo tikslų. Pasak jo, LEZ valdymo bendrovė nuolat bendrauja apie atsinaujinančios energijos projektus su įmonėmis, ieško ir rodo galimybes, kuriomis galima pasinaudoti.

„Saulės energija – ne tik tvarumas, bet ir praktiniai sumetimai. Dabartinė padėtis rinkose turėtų verslus paskatinti toliau vystyti ir investuoti į įvairius atsinaujinančios energijos šaltinius. Kaip LEZ valdymo bendrovė mes taip pat ieškome galimybių artimiausiu metu įsirengti saulės jėgainę ant mūsų „FlexStart2“ pastato stogo bei būsimuose projektuose“, – sako E. Kiudulas.

Marijampolės LEZ „Dovista“ investuoja 5,5 mln. eurų į gamyklą

Langų ir durų gamintoja DOVISTA papildomai investuoja 5,5 mln. eurųį Marijampolės LEZ veikiančią gamyklą. 

Šiuo metu gamykloje dirba 340 darbuotojų iš Marijampolės ir kitų savivaldybių. Planuojama, kad įvykdžius šį plėtros etapą, čia bus įdarbinta 250 naujų darbuotojų. DOVISTA ypač rūpinasi savo darbuotojų gerove, tad siūlo puikias darbo sąlygas bei konkurencingus atlyginimus.

Marijampolėje DOVISTA gamykla pradėta statyti 2017 m., gamyba įsibėgėjo 2018 m. rudenį. Produkcijos apimtys užtikrintai augo kiekvienais metais, o iki šiol yra pagaminta daugiau nei 200 000 langų bei durų. 

DOVISTA siekia tapti viena iš Europos rinkos lyderių savo srityje, o investicijos, padėsiančios optimizuoti visos organizacijos tiekimo grandinę, reikšmingai prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo.

Pagrindą tolimesniam augimui sukūrė neseniai DOVISTA grupės įvykdyti naujų prekinių ženklų įsigijimai Vokietijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje. 

Marijampolės LEZ planuojamos 5,5 mln. Eurų investicijos, apimsiančios esamų procesų patobulinimą bei naujos įrangos įsigijimą. Bus didinamos gamybos apimtys, numatoma naujų produktų gamyba. Naujoji įranga bus montuojama jau veikiančiuose pastatuose, kurių bendras plotas siekia 22 800 m2. Įgyvendinus projektą, gamyklos pajėgumai sieks daugiau nei 200 000 langų ir durų per metus. 

Kompanijos DOVISTA langai ir durys bus ir toliau eksportuojami į Daniją, Švediją, Norvegiją, Vokietiją bei Didžiąją Britaniją. 

Kėdainių LEZ investuoja pasaulio dviračių gamybos lyderė „Pon.Bike“

Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje lyderiaujanti pasaulio dviračių gamybos įmonė „Pon.Bike“ 2024 metais atvers naujos gamyklos duris. 

Čia bus gaminami aukščiausios klasės dviračiai „Gazelle“, „Kalkhoff“, FOCUS ir „Urban Arrow“.

Gamybos centre planuojama įdarbinti apie 300 darbuotojų per pirmuosius metus, tačiau ateityje jų bus pasamdyta net 500. 

“Pon.Bike”, užsitikrino lyderiaujančias pozicijas pasaulinėje rinkoje kompanijai įsigijus „Dorel Sports“. „Dorel Sports priklauso pasaulinės reikšmės prekės ženklas „Cannondale“.

Pastaraisiais mėnesiais kompanija daug dėmesio skyrė naujų gamyklų statyboms ir plėtrai Nyderlanduose (Dyrene) bei Vokietijoje (Emšteke). Lietuva, kaip dar viena šalis investicijoms, neatsitiktinai buvo pasirinkta dėl patogios geografinės lokacijos, logistikos sprendimų, verslo vykdymo paprastumo, kvalifikuotos ir motyvuotos darbo jėgos. Kėdainių LEZ „Pon.Bike“ taip pat užtikrins puikiai išvystytą infrastruktūrą bei palankias mokestines ir teisines lengvatas. 

2011 m. „Pon.Bike“ buvo įkurta įsigijusi aukščiausios kokybės dviračių gamintoją „Royal Dutch Gazelle“. Nyderlanduose. Šiuo metu „Pon.Bike“ kuria ir gamina įvairių prekės ženklų dviračius tokius, kaip „Kalkhoff“, „Focus“, „Cervélo“, „Santa Cruz“, „Urban Arrow“, „BBB Cycling“ ir kt.

Kompanijos dviračiai parduodami Europoje, Australijoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje. 

Klaipėdos LEZ darbą pradėjo nauja, į eksportą orientuota „REHAU“ gamykla

Sausio 20 dieną Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) oficialiai atidaryta moderni Vokietijos polimerų kompanijos REHAU gamykla, kuri yra 35-oji pasaulyje ir 15-oji Europoje. Individualiems įmonės poreikiams pritaikytą 19 tūkst. kv. m ploto gamyklą per rekordiškai trumpą laiką pastatė darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Praėjusių metų pabaigoje vystytojas gamyklą pardavė Maltos investicijų kompanijai „Hili Properties“, iš kurios Vokietijos įmonė patalpas nuomosis.

Moderni 19.000 kv. m ploto Vokietijos polimerų milžinės REHAU gamykla yra pirmoji kompanijos gamykla Šiaurės Europoje. Vos per metus pastatytoje gamykloje artimiausiu metu bus įdarbinta apie 100 darbuotojų, o per ateinančius pora metų jų skaičius išaugs iki 200. Pažangiausiais inžineriniais sprendimais ir technologijomis aprūpintoje vienoje moderniausių gamyklų Lietuvoje bus gaminami statybų industrijai skirti polimeriniai vamzdžiai ir eksportuojami į daugiau nei 10 pasaulio šalių. Pilną gamybos apimtį planuojama pasiekti 2022 m. IV ketvirtį.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, šios Vokietijos investicijos prisideda prie šalies gamybos sektoriaus stiprinimo, naujų darbo vietų kūrimo ir šalies konkurencingumo didinimo.

„Stipri auganti pramonė – pagrindinis veiksnys tiek visos šalies, tiek atskirų miestų ir regionų patrauklumo ir konkurencingumo kontekste. Džiaugiuosi, kad viena pirmaujančių Vokietijos įmonių, investuodama Lietuvoje ir diegdama pažangiausius sprendimus bei technologijas, kuria pridėtinę vertę mums visiems“,  – teigia A. Armonaitė.

Anot REHAU Statybinių sprendimų skyriaus vadovo dr. Roger Schönborn, planuodami strateginę plėtrą Europoje, vertinome daugelį potencialių lokacijų įvairiuose Europos regionuose. Naujoji gamykla Klaipėdoje yra REHAU Statybinių sprendimų skyriaus sėkmė, nes užtikrins didesnes gamybos apimtis bei efektyvesnį produkcijos tiekimą į Europos ir kitas rinkas.

REHAU gamyklos vadovo Giedriaus Kauko teigimu, sklandus gamyklos statybos procesas, nepaisant nepalankių aplinkybių – pandemijos ir dėl jos kilusių trukdžių tiekimo grandinėse, buvo pasiektas bendromis Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės, „YIT Lietuva“ ir REHAU komandų Vokietijoje bei Lietuvoje pastangomis.

„Statybos vystytoju ir generaliniu rangovu buvome pasirinkę darnios miestų plėtros ir statybos bendrovę „YIT Lietuva“, su kuriais jautėmės itin ramiai dėl šių turimos patirties valdant tokios apimties ir sudėtingumo projektus“, – komentuoja REHAU gamyklos vadovas G. Kaukas.

Jis pažymi, kad „YIT Lietuva“ įgyvendintas statybos projektas patvirtina vadinamojo build-to-suit modelio pranašumus – lankstumą ir galimybę pilnai užtikrinti mūsų įmonės poreikius atitinkančių sprendimų įgyvendinimą. Tokiu principu pastatytos ir įrengtos patalpos leido REHAU gamyklai pradėti veiklą greičiau ir be didelių pradinių investicijų. Tą įrodo praėjus vos metams nuo statybų pradžios atidaroma viena moderniausių gamyklų Lietuvoje. Į gamyklos statybą bei įrengimą iš viso investuota per 30 mln. eurų. Iš viso gamykloje bus sumontuotos 23 gamybos linijos, kurios per mėnesį bus pajėgios pagaminti iki 6600 km vamzdžių.

Šis REHAU gamyklos projektas buvo įgyvendintas neeiliniais metodais – Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė su partneriais pirmiausia paskelbė tarptautinį konkursą objekto vystymui, kurį laimėjo ir pagal kompanijos poreikius gamyklą pastatė UAB „YIT Lietuva“. REHAU pirmą kartą korporacijos istorijoje NT vystymą ir valdymą patikėjo trečiosioms šalims.

Praėjus vos daugiau nei 10 mėnesių nuo statybos pradžios, gamykloje jau buvo sumontuota pirmoji gamybos linija ir pagaminta testinė produkcija sertifikavimui. Dar po dviejų mėnesių gamykla buvo pilnai užbaigta ir perduota eksploatacijai, o nuo 2022 m. sausio 10 dienos pirmosios linijos pradėjo darbą nepertraukiamu režimu.

Minkštųjų baldų gamintoja „Vilmers“ investuoja Šiaulių LEZ

Minkštųjų baldų gamybos įmonė „Vilmers“ į naują gamyklą Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) investuoja apie 20 mln. eurų ir planuoja įdarbinti apie 300 darbuotojų. Bendrovė gamina sofas ir krėslus, o didžioji dalis produkcijos eksportuojama į Skandinavijos bei Vakarų Europos šalis.

„Vilmers“ su Energetikos ir inovacijų ministerija pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį. Šiaulių LEZ gamybą planuojama pradėti 2022 metų pabaigoje arba 2023 metų pradžioje. Bendrovė veiklos profilio nekeis, tačiau tikisi dvigubai padidinti gamybos apimtis. 2021 m. „Vilmers“ pajamos siekė 26,1 mln. eurų. Šiuo metu „Vilmers“ veikia buvusios televizorių gamyklos „Tauras“ patalpose, bendrovėje dirba apie 470 žmonių.

„Žaliojo“ koridoriaus iniciatyva stambiems investuotojams Lietuvos regionuose numato, kad verslui, investuojančiam ne mažiau kaip 20 mln. eurų į ilgalaikį kapitalą ir įsipareigojančiam sukurti ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų, suteikiamas Stambaus investicinio projekto statusas. Kompanijoms, turinčioms šį statusą, yra suteikiamos lengvatos greičiau ir lengviau įsikurti bei pradėti veiklą. Šioms bendrovėms iki 20 metų taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas. „Vilmers“ yra penkta kompanija Lietuvoje, kuriai suteiktas Stambaus investuotojo statusas. 

© LAFEZ visos teisės saugomos 2021