Marijampolės LEZ patrauklumas investuotojams ir reikšmė regionui

/in /by

Reikšmingai pastaruoju metu besiplečianti Marijampolės Laisvoji ekonominė zona (LEZ) tampa vis patrauklesnė potencialiems investuotojams. LEZ valdymo bendrovė šiuo metu siūlo beveik 10 hektarų teritoriją į šiaurę nuo UAB „Lietuvos cukrus“ fabriko. Šiame plote visiškai įrengti inžineriniai tinklai ir kita infrastruktūra, yra galimybės plėtoti geležinkelio vėžę, atitinkamai gerinant čia įsikuriančių įmonių pasiekiamumą.

Gatvė, pradedanti miesto šiaurinį aplinkkelį

Marijampolės LEZ yra įsikūrusi greta tarptautinių magistralių ViaBaltika ir Rail Baltika. 

Pagal Bendrąjį Marijampolės miesto plėtros planą, industrinėse teritorijose, esančiose miesto šiaurėje, papildomai Marijampolės LEZ operatoriaus suprojektuotas ir ruošiamas dar vienas, daugiau kaip 12 hektarų LEZ sklypų masyvas. Jis bus parengtas investuoti kitapus kelio Nr. 2626, šalia čia jau sėkmingai dirbančių gamyklų, kurias valdo bendrovės „Dovista“ ir „Juodeliai“. Sklypų masyvus jungs tiesiama C kategorijos gatvė, tapsianti svarbia miesto viešojo susisiekimo linija. Pagal koncepciją, suderintą su Lietuvos automobilių kelių direkcija, ši transporto arterija turėtų būti sujungta su Gamyklų g. ir Vasaros g. sankryža bei suformuoti Marijampolės miesto judrų šiaurinį aplinkkelį, kuris sujungs magistralę „Via Baltika“ ir kelią Marijampolė-Prienai-Vilnius. Greta Marijampolės LEZ vystomas šis Marijampolės miesto aplinkkelis sudarys galimybę srautams tiesiai nuo ViaBaltika ir RailBaltika  magistralių judėti ne tik Varšuvos, Klaipėdos, Helsinkio kryptimis, bet ir link Vilniaus arba link kitų Lenkijos-Lietuvos pasienio kirtimo punktų.

Minėtoje aplinkkelio gatvėje, greta Marijampolės LEZ bus įrengta žiedinė sankryža. Artimiausiu metu planuojama skelbti jos statybos viešąjį konkursą. Techninį projektą parengė ir perdavė tolimesniam savivaldybės administracijos vystymui LEZ Valdymo bendrovė.

Pasiteisinanti strategija

Marijampolės LEZ valdymo bendrovės direktorius Simonas Petrulis, dalindamasis įžvalgomis pastebi, kad, įvertinus rinkos poreikius, artimiausiu metu ruošiamasi papildyti Marijampolės ir Lietuvos regionų nekilnojamojo turto paslaugų spektrą tipinėmis gamybinėmis patalpomis, kurios bus nuomojamos vidutiniams ir smulkesniems investuotojams.

„Išsamiau apie tai tikimės papasakoti jau šių metų pabaigoje“, – anonsuoja S. Petrulis.

Jis pabrėžia, kad LEZ valdymo bendrovės veikla nuosekli ir stabili, nors globalioje rinkoje vyksta reikšmingų geopolitinių korekcijų. „Tai tik patvirtina, kad pasiteisina mūsų pasirinkta strategija orientuotis į pritraukimą investuotojų, atitinkančių Vakarų šalių ir Skandinavijos skaidrumo bei verslo kultūros standartus. Turime galimybes ir geros patirties atsirinkdami mus dominančius investuotojus, kurie papildys regione jau veikiančių industrinių aukštesnės pridėtinės vertės gamintojų šeimą, čia gyvenantiems žmonėms atvers platesnes darbų pasirinkimo galimybes“, – pasakoja S. Petrulis.

Svarbus bendradarbiavimas su savivaldybe

Tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių praktika rodo, kad būtina sąlyga, siekiant konkuruoti pritraukiant naujus industrinius investuotojus, yra jiems parengti sklypai su visa infrastruktūra. Būtent dėl šios priežasties, žinoma, kartu su patogia Sūduvos sostinės geografine padėtimi, UAB „Dovista“ pasirinko Marijampolę. Savivaldybės meras Povilas Isoda, taryba ir administracija, svarstydami klausimus ir pasiūlymus, pasižymi dinamiškais, ilgalaikiais bei įžvalgiais sprendimais, naudingais ne tik miesto, bet ir viso regiono ekonominei raidai.

Savo ruožtu Marijampolės LEZ Valdymo bendrovė yra viešojo ir privataus bendradarbiavimo pagrindu įsikūręs nepolitinis ir strategiškai ilgalaikis, regiono ekonominę plėtrą skatinantis partneris, kuris organiškai bei tvariai evoliucionuoja.

1 2OO naujų darbo vietų

Marijampolės LEZ veiklos rodikliai visiškai atitinka su Ekonomikos ir inovacijų ministerija sutartą investicijų bei naujų darbo vietų kūrimo planą, jo įgyvendinimo nuoseklų etapiškumą. Pasak S. Petrulio: „Iki 2027 metų Marijampolės LEZ aplinkoje turėtų būti sukurta nuo 1000 iki 1 200 naujų darbo vietų“.

 LEZ teritorijoje šiuo metu veikiančioje bendrovės „Dovista“ gamykloje dirba 342 darbuotojai. Šių metų pradžioje įmonė informavo apie 5,5 mln. eurų investicijas į gamybinės įrangos atnaujinimą ir dar papildomų 250 naujų darbo vietų sukūrimą per keletą ateinančių metų.

Socialiai atsakinga įmonė

UAB „Dovista“ generalinio direktoriaus Karolio Jonaičio teigimu, jo vadovaujama įmonė yra socialiai atsakinga tarptautinės daniškos verslo įmonių grupės dalis, kuri rūpinasi ne tik savo darbuotojų gerove, bet ir Marijampolės savivaldybės aplinkos tobulinimo sprendimais. Langų ir durų gamintojai aktyviai prisideda prie Laisvalaikio oazės Marių parko saloje įkūrimo. Šiam projektui įgyvendinti kompanija skyrė 403 tūkst. eurų, likusią sumą investuos Marijampolės savivaldybė.

Šiais metais bus ruošiama visa reikalinga dokumentacija, kitąmet prasidės infrastruktūros įrengimo darbai, o baigti projektą planuojama iki 2024 metų birželio, tačiau tikimasi, kad realus įgyvendinimo terminas gali būti ateinančių metų pabaiga.

Išsiskiria gerais rodikliais

Marijampolės LEZ įmonės 2021- aisias metais sumokėjo beveik 1,3 milijono eurų mokesčių SODRAI. Lyginant su kitomis šalies mažosiomis laisvosiomis ekonominėmis zonomis, Marijampolės LEZ valstybinio socialinio draudimo įmokų, vidutinio darbo užmokesčio ir darbuotojų skaičiaus rodikliai yra vieni geriausių.

Marijampolės LEZ tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie Marijampolės regiono plėtros, tuo pačiu įnešdama reikšmingą indėlį ir į Lietuvos ekonomiką. Tai pasireiškia per: zonos įmonių ar jas aptarnaujančių lokalių kompanijų mokesčius į savivaldybės ir valstybės biudžetus; Gyventojų pajamų mokestį; LEZ įmonės užsakymus vietos įmonėms; sukurtas naujas darbo vietas ir darbuotojų gaunamo atlyginimo naudojimą savivaldybėje ir regione.

Kauno LEZ „Sirin Development“ rengiasi statyti 63 000 kv. m ploto sandėlius

/in /by

Kauno LEZ Industrinio nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Sirin Development“ vystys 63 000 kv. m ploto sandėlius. Į projektą planuojama investuoti 41 mln. eurų. 

Bendrovė statybas planuoja vykdyti keliais etapais: pirmuoju statybos etapu iki 2023-ųjų metų III ketv. planuojama pastatyti 20 000 kv. m ploto sandėlius Jėgainės gatvėje, antru etapu – daugiau nei 43 000 kv. m ploto sandėlius Gamybos gatvėje, kuriuos prognozuojama užbaigti iki 2025-ųjų metų pabaigos.

Planuojama, kad bendrovės bendros investicijos į A + klasės sandėlius Kauno regione iki 2026-ųjų metų pabaigos sieks 100 mln. eurų, o bendras pastatytų ir vystomų sandėlių plotas sudarys daugiau nei 150 000 kv. m.

Kauno LEZ yra įsikūrusi investuotojams strategiškai patrauklioje vietoje, turi puikiai išvystytą infrastruktūrą, todėl „Sirin Development“ klientams, pasiūlys modernias A+ energinės klasės sandėliavimo ir administracines patalpas atitinkančias aukščiausius tvarumo reikalavimus. 

„Sirin Development“ orientuosis į klientus, kurie svarsto plėtros galimybes Lietuvoje, „siekia optimizuoti logistikos kaštus ar užtikrinti greitesnį klientų aptarnavimą šalyje“, – teigia kompanijos vadovas L. Kuzavas.

Klaipėdos LEZ pelnė atsakingiausios miesto įmonės apdovanojimą

/in /by

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovei įteiktas Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) pagrindinis apdovanojimas „Atsakingiausia KPA įmonė 2021“. Daugiausiai įtakos šiam KPA sprendimui turėjo Klaipėdos LEZ bendruomenės tvarumo ir aplinkosaugos sprendimai, finansiniai rezultatai, partnerystės su miesto bendruomenėmis ir paramos projektai.

Uostamiesčio verslus vienijanti KPA atkreipė dėmesį į Klaipėdos LEZ partnerystę su miesto bendruomenėmis plėtojant „Klaipedoskvapas.lt“ iniciatyvą bei paramą pačių bendruomenių inicijuotiems projektams, plečiamą transporto, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą, diegiamas informacines sistemas, pažangiausias ryšio technologijas, išmaniuosius skaitiklius, teritorijos želdinimo programą, tvarumo politiką ir daugelį kitų iniciatyvų.

Asociacija įvertino ir tai, kad prie daugelio strateginių tvarumo tikslų prisideda ir daugiau kaip 40 LEZ investuotojų. Vienas ryškesnių verslo bendrystės pavyzdžių – saulės energetikos projektai: LEZ įmonėse šiemet numatoma instaliuoti 2MW galios naujų jėgainių ir šitaip daugiau nei padvigubinti jau egzistuojančią saulės energetikos infrastruktūrą.

Skirdama pagrindinį apdovanojimą, KPA pastebėjo ir LEZ kraujo donorystės akcijas, talkas, verslo ir mokslo partnerysčių skatinimą, talentų srities vystymą ir kitas veiklas.

KPA prezidento Egidijaus Mockaus teigimu, Klaipėdos LEZ verslo bendruomenė jau nuo pat įsikūrimo prieš 20 metų mieste demonstravo geriausias verslo, valdysenos ir socialines praktikas, taip pat stiprius rezultatus.

„Visgi negalime nepastebėti ir neįvertinti LEZ pastarųjų metų proveržio tvarumo ir socialinėse srityse. Tai itin stiprina mūsų miestą, didina pasitikėjimą, gilina esamas partnerystes ir atveria galimybes naujoms“, – teigė E. Mockus.

O pasak Klaipėdos LEZ valdybos pirmininko Povilo Vasiliausko, apdovanojimas gaunamas mums ir mūsų Ukrainos broliams sudėtingu metu, todėl jis miesto bendruomenę kvietė praeities pasiekimus išnaudoti kuriant saugesnę, taikesnę ir visomis prasmėmis tvaresnę ateitį.

„Džiaugiuosi, kad esame pastebėti ir įvertinti KPA bendruomenės, tad šį garbės momentą norėčiau išnaudoti pakviesdamas mūsų miesto įmones ir toliau padėti tiems, kam to labiausiai reikia: darbais, ištekliais, žiniomis, darbo galimybėmis ar kitomis priemonėmis. Bendrų ankstesnių pastangų dėka pasiekėme būklę, kuomet tikrai galime susitelkti ir padėti. Tam, kad galbūt jau kito renginio metu galėtume vėl švęsti ir džiaugtis“, – sakė P. Vasiliauskas.

Šių metų konkurse turėjo galimybę dalyvauti visos 53 KPA narės. Nominantai buvo renkami atsižvelgiant į 8 vertinimo kriterijus: apyvartos, darbuotojų skaičiaus, vidutinio atlyginimo augimas, taip pat buvo vertinamos darbuotojų skatinimo priemonės ir aplinkosaugos priemonės, dalyvavimas miesto gyvenime ir parama, studentų praktika įmonėje.

Kitas nominacijas apdovanojimuose pelnė UAB „Techvitas“, advokatų profesinė bendrija „Averus“ ir AB „Klaipėdos energija“.

Klaipėdos LEZ yra viena didžiausių ir sėkmingiausių Lietuvos laisvųjų zonų. Teritorijoje dirba 45 investuotojo statusą turinčios įmonės iš 18-os valstybių ir dar per 100 kitų verslų. LEZ teritorijoje darbuojasi beveik 6000 darbuotojų, o, preliminariais duomenimis, bendra LEZ investuotojų apyvarta 2021 m. vėl viršijo 1 mlrd. EUR.

Klaipėdos LEZ planuojami išmanieji sandėliai

/in /by

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė pasirašė sutartį su UAB „S.V.S“ dėl sklypo Pramonės g. 18 nuomos ir investicijų jame. Planuojama, kad vėliausiai kitąmet teritorijoje veiklą pradės skaitmeninėmis technologijomis grįsta sandėliavimo paslauga „Smart Box“.

Naujoji investuotoja sklype planuoja plėtrą keliais etapais. Bendrovė šiuo metu rengia projektinį 4900 kv. m pastato pasiūlymą, preliminariai numatoma pirmu plėtros etapu išvystyti apie 1400 kv. m ploto dviejų aukštų sandėliavimo pastatą, kuriame būtų teikiamos trumpalaikio ir ilgalaikio saugojimo paslaugos gyventojams ir verslui.

„Kol kas gryniname paslaugos detales, tačiau planuojame rinkai pasiūlyti išmaniojo daiktų, prekių ar įrangos saugojimo paslaugas, valdomas skaitmeninėmis priemonėmis. Stebime tokio tipo paslaugų raidą kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje – paklausa akivaizdi, tiesiog skirtingos rinkos turi savo specifikas. Mūsų rengiamose patalpose yra numatyta pasiūlyti įvairaus dydžio sandėliavimo patalpų tiek gyventojams, tiek smulkiajam verslui, nuo kelių iki keliasdešimties kvadratinių metrų. Patalpose bus numatytos šiuolaikiškos apsaugos bei modernios šildymo ir vėdinimo sistemos, kurios leis saugoti saugoti ir įvairius sezoninius daiktus jų nesugadinant. Kitaip tariant, bus švaru, saugu, patogu ir pagal kiekvieno kliento individualų poreikį“, – komentuoja „S.V.S“ direktorius Darius Juozapavičius.

Pasak jo, tokiai paslaugai paklausą lemia mažėjantys būstų plotai, didėjantys atostogų būsto kiekiai pajūrio kurortuose bei įvairios laisvalaikio ir kitos tendencijos.

Pirmajame plėtros etape investicijos į objektą sieks apie 1 mln. EUR. Bendrovė įgijo Klaipėdos LEZ investuotojo oficialų statusą. Sklandžiai vykstant procedūroms, pastatą kompanija ketina pradėti statyti šią vasarą, o atidaryti – metų gale arba kitų metų pradžioje. Iki to laiko bus išplėtota fizinė ir skaitmeninė infrastruktūra.

„Pernai ženkliai pagerėjus susisiekimui su Klaipėdos LEZ, manome, kad ši teritorija idealiai tinka paslaugoms gyventojams teikti. Čia labai geras susisiekimas su pietine miesto dalimi, kur didelė daugiabučių namų koncentracija. Kartu matome paklausą ir mažesnės apimties bei trumpesnių terminų sandėliavimo paslaugoms be ilgalaikių įsipareigojimų ir šimtus įmonių vienijančioje Klaipėdos LEZ verslo bendruomenėje“, – komentuoja D. Juozapavičius.

Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, naujoji investicija reikšminga dėl keleto aspektų – tai taps dar vienu į paslaugas gyventojams orientuotu teritorijos objektu praktiškai be pėdsako aplinkai, taip pat numatomi LEZ verslo bendruomenei vis aktualesni išmanieji sprendimai.

„Mūsų teritorijoje jau kurį laiką sėkmingai veikia prekybos, distribucijos ar mažmeninių klientų aptarnavimo bendrovės, todėl „Smart Box“ žingsnis yra nuosekli šio proceso tąsa, rodanti augantį Klaipėdos LEZ ryšį su miestu ir aplinkiniais rajonais. Tikime, kad naujoviška įmonės paslauga į Klaipėdos LEZ verslo bendruomenę atneš naujos patirties ir technologijų bei šitaip toliau stiprins mūsų šiuolaikinio verslo kompetencijas“, – sako E. Kiudulas.

„Arginta Engineering“ investuoja Panevėžio LEZ

/in /by

Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje UAB „Arginta Engineering“  iki 2023 m. planuoja pastatyti gamyklą, kurioje pirmuoju plėtros etapu bus įdarbinta iki 100 darbuotojų, o per ateinančius keletą metų – iki 300 žmonių. Bus sukurtos naujos darbo vietos programinių staklių operatoriams, suvirintojams ir visiems kitiems, pageidaujantiems specializuotis gamybos darbuotojams bei praktikantams. 

Į naujos gamyklos statybos darbus planuojama iš viso investuoti 15 mln. Eur, pirmuoju plėtros etapu – 5 mln. Eur. Iš viso yra numatyti 3 plėtros etapai. Numatomas UAB „Arginta Engineering“ gamyklos plotas – 15.000 kv. m. Čia bus įrengtos modernios gamybinės, buitinės bei administracinės patalpos.

Darbuotojų patogumui prie gamyklos bus įrengta nauja stovėjimo aikštelė su vietomis, skirtomis tiek įprastiems automobiliams, tiek elektromobiliams. Pastariesiems planuojama įrengti ir įkrovimo stoteles. Pertraukų metu darbuotojai turės galimybę pailsėti žaliosiose laisvalaikio zonose. 

Skelbiama, jog naujasis gamybinis pastatas bus tarpinės produkcijos tiekėjas Suomijos ir Vilniaus gamykloms. Šių gamyklų pagrindinės veiklos sritys – galutinio produkto surinkimas ir ištestavimas. Šios kompanijos gaminami įrengimai ir toliau bus konstruojami Vilniuje.

Šiuo metu „Arginta Engineering“ teikia įrenginių ir mašinų gamybos paslaugas pasaulyje žinomoms kompanijoms. Lietuvoje ir Suomijoje veikiančiose gamyklose dirba apie 400 darbuotojų. Įvykdžius visus plėtros etapus tikimasi dar efektyviau įgyvendinti vidinius gamybos procesus ir abiejose šalyse veikiančiose gamyklose pasiekti apie 60 mln. Eur apyvartą. 

Svarbus „NEO GROUP“ patentas

/in /by

Klaipėdos LEZ veikianti PET gamintoja UAB „NEO GROUP“ gavo Europos patentų organizacijos patentą bendrovės tyrėjų ir inžinierių sukurtai cheminio antrinės PET pakuotės perdirbimo technologijai. Šis pasiekimas sustiprins „NEO GROUP“ pozicijas rinkoje, prisidės prie kompanijos ir visos PET ekosistemos tvarumo siekių bei toliau ryškins Klaipėdos LEZ kaip mokslinių tyrimų, inovacijų ir kompetencijų centro įvaizdį.

Nuo 2019 m. intensyviai vystomo ir nuo praėjusių metų pradžios komerciškai taikomo „NEO GROUP“ išradimo esmę sudaro žaliavų dribsnių iš surinktų po naudojimo pakuočių grąžinimas į gamybą ir paruošimas švelniosios glikolizės būdu. Ši technologija dabar jau leidžia naujų PET granulių gamyboje naudoti apie 25% antrinės žaliavos be kompromisų galutinio produkto kokybei, o ateityje „NEO GROUP“ ketina antrinio PET dalį padidinti iki 50%.

„NEO GROUP“ technologija yra unikali pasauliniu mastu – tai viena pirmųjų rinkoje komerciškai įgyvendinta cheminio plastikų perdirbimo technologija. Iki šiol rinkoje taikytos mechaninio antrinės žaliavos perdirbimo technologijos leido naudoti tik itin švarias panaudotas pakuotes ir turėjo ribotas galimybes iš plastiko pašalinti teršalus, priemaišas ir kitus priedus.

„NEO GROUP“ vadovas Ruslanas Radajevas komentuoja, kad kompanijos technologija prie ES tvarumo ir žiedinės ekonomikos siekių prisideda bent keletu aspektų. Visų pirma, šis išradimas leidžia PET gamybos procese taikyti žaliavas iš panaudotų pakuočių ir reikšmingai mažinti iškastinių žaliavų kiekį. Be to, „NEO GROUP“ valymo ir paruošimo technologija leis plastiką perdirbti neribotą kiekį kartų, taip atveriant duris tikrajai žiedinei ekonomikai. Galiausiai, „NEO GROUP“ išradimo pagrindu gaminama PET žaliava klientų gamyklose nereikalauja jokių naujų technologijų, procesų ar investicijų – tvariąsias granules galima įtraukti į esamas linijas, o pagamintų pakuočių kokybiniai parametrai nesiskirs nuo produkcijos, pagamintos iš įprastos (pirminės) žaliavos.

„Mūsų technologijos dėka jau esame pagaminę ir klientams sėkmingai tiekiame „NEOPET CYCLE“ granules su 25% antrinės žaliavos. Klientų atsiliepimai puikūs: dėl aukštos granulių kokybės galutinės produkcijos parametrai kone identiški pirminiam PET“, – sako R. Radajevas.

Prie „NEO GROUP“ technologijų kūrimo prisideda ne tik tyrimų komanda, bet ir daugelis kitų įmonės specialistų – su įranga dirbantys operatoriai, proceso valdymo operatoriai ir inžinieriai, gamybą aptarnaujančių padalinių darbuotojai. Pasak R. Radajevo, pats patento faktas yra aukščiausio lygio klaipėdiečių komandos idėjų, išskirtinumo ir kompetencijų patvirtinimas, taip pat leisiantis stiprinti pozicijas rinkoje.

Taps vizitine kortele

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, greta daugelio kitų teigiamų aspektų „NEO GROUP“ pasiekimas siunčia stiprų signalą Lietuvos ir užsienio talentams bei investuotojams.

„Šis patentas – oficialus įrodymas, kad Klaipėdos talentai kuria ir komercializuoja pasaulinio lygio inovacijas. Puikiai pamenu „NEO GROUP“ veiklos pradžią – prieš beveik du dešimtmečius bendrovė atėjo tiesiog gaminti, bet labai greitai įsitikino mūsų miesto kūrėjų galimybėmis ir ėmė tirti bei vystyti tvariąsias produktų technologijas. Tad šiandienos žinia – aiškiausias įrodymas, kad Klaipėdoje idealiai dera efektyvi gamyba bei aukščiausios pridėtinės vertės produktų ar procesų kūrimas. Negana to, „NEO GROUP“ atvejis idealiai atitinka Klaipėdos švariosios bei mėlynosios ekonomikos strategines kryptis“, – komentuoja E. Kiudulas.

Jo teigimu, Klaipėdos LEZ jau kurį laiką aktyviai veikia siekdama stiprinti mokslo ir verslo partnerystes, paskatinti talentus rinktis technines ir inžinerines specialybes, vystyti įvairias žinių ir kompetencijų keitimosi iniciatyvas.

„Tad „NEO GROUP“ pasiekimas tampa tam tikra mūsų vizitine kortele. Jaunimas turės idealų inžinerinės specialybės ir darbo Klaipėdoje galimybių pavyzdį. Investuotojams žinia taip pat aiški – bendrovė generuoja šimtamilijoninę gamybą, o su miesto talentų pagalba tose pačiose patalpose sukuria ir komercializuoja unikalias technologijas“, – tvirtina LEZ vadovas.

Klaipėdos LEZ planuojama 20 mln. EUR investicija

/in /by

Maltos kapitalo bendrovė “Finegri“ Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) planuoja plėtoti 20 mln. EUR vertės 4.4 tūkst. kv. m ploto mineralų apdirbimo gamyklą. Projekte, kurio statybas siekiama pradėti dar šiemet, numatomos gamybinės linijos, laboratorija ir 50 darbo vietų.

Būsimoji gamykla perdirbs talką – silikatų klasės mineralą, taikomą kosmetikos, parfumerijos, popieriaus, chemijos, keramikos ir daugelyje kitų pramonės sektorių. Gamybos procesuose bus taikoma pačios bendrovės sukurta unikali technologija.

Šiuo metu „Finegri“ jau paruošė projektinius gamyklos pasiūlymus 2,5 ha ploto sklype Klaipėdos LEZ, Kretainio g. 15. Tikimasi, kad per vasarą gavus statybas leidžiantį dokumentą, pačios statybos prasidės jau šį rudenį.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, „Finegri“ investicija stiprins teritorijoje vykstančios aukštos pridėtinės vertės gamybos portfelį.

„Bendrovė ateina su išskirtine technologija ir laboratorija, kurioje bus tobulinami ir vystomi nauji technologiniai sprendimai. Visa tai atitinka strateginius mūsų tikslus – aukštesnė ir aukšta pridėtinė vertė bei kuo geriau apmokamos darbo vietos. Džiugu, kad investuotojas ateina su švaria, aplinkai įtakos nedarančia technologija, šitaip toliau stiprindamas mūsų darnios kaimynystės ir tvarios gamybos siekius“, – komentuoja E. Kiudulas.

„Finegri“ projektas taps pirmąja mineralų apdirbimo gamykla Klaipėdos LEZ teritorijoje. Šiuo metu Klaipėdos LEZ yra įgyvendinti daugiau kaip 45 investiciniai projektai – polimerų (PET), pramonės įrenginių, alternatyvios energetikos, elektros komponentų, maisto pramonės ir kitose srityse.

KAUNO LEZ KURIASI TERMOMEDIENOS GAMINTOJAI

/in /by

Sutrikus tiekimui, pagrindiniai termomedienos prekybininkai Lietuvoje, UAB „Brolis Timber“, nedvejodami pasuko gamybos link: per šiuos metus Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) iškils pirmoji sertifikuota termomedienos gamykla, savo gamybos apimtimis turinti patenkinti šalies vartotojų poreikius.

UAB „Brolis Timber“ veiklos kryptis – ekologiški medienos gaminiai namams ir aplinkai. Nuo pat įkūrimo 2007 metais kompanija išbandė ir pristatė rinkai įvairias modifikuotas medienas, vis dėlto lydere tapo termomediena (Thermowood®), kaip turinti daugiausiai privalumų ir organiškai virtusi dominuojančia asortimento dalimi.

„Pradėję dirbti su termomediena, matėme ją kaip vieną iš nišinių produktų. Ilgainiui požiūris pasikeitė – įsitikinome šios medienos funkciniais privalumais, augo bendras rinkos sąmoningumas ir poreikis tvarumui, tad šiuo metu tai svarbiausia mūsų produktų grupė, sudaranti daugiau kaip 80 proc. asortimento,“ – sako „Brolis Timber“ vadovė ir bendraturtė Ingrida Vizbaraitė.

Per pastarąjį dešimtmetį būtent „Brolis Timber“ tapo pagrindiniu termomedienos tiekėju Lietuvoje. Tik karščiu ir garais, be jokios chemijos, apdorota mediena virsta itin ilgaamže ir stabilia, pagerėja jos šiluminė varža, nelieka sakų. Kaip tvirtina termomedienos gamintojai, pagal šias savybes ji yra puiki gamtą tausojanti alternatyva egzotinei medienai.

Šiuo metu įmonė turi parduotuves didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jose siūlo įvairių profilių lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas, ąžuolines grindis ir papildomas medžiagas, o Kaune įsikūrusiame gamybos ir sandėliavimo centre atlieka medienos obliavimą, tekstūravimą bei padengimą. 22 proc. čia pagamintos produkcijos eksportuojama.

Nepaisant tiekimo iššūkių ir kitų nepalankių globalių veiksnių, „Brolis Timber“ pastaraisiais metais augo su pagreičiu: 2021 m. augimas siekė net 81 proc.

„Medienos paklausai augant, mūsų tiekėjų – termomedienos gamintojų, pajėgumai tapo nepakankami, todėl jie rinkosi strategiškai daugiausia potencialo turinčias rinkas, ženkliai ir nenuspėjamai didino kainas, atšaukė kontraktus. Turėjome skubiai diversifikuoti tiekimą, nuolat spręsti keblias situacijas dėl negaunamų ar vėluojančių produktų ir savo įsipareigojimų vykdymo. Paradoksalu, bet kritinės situacijos tik padidino mūsų koncentraciją ir kūrybiškumą: nusprendėme patys tapti termomedienos gamintojais. Šis sprendimas turbūt pati organiškiausia mūsų veiklos plėtra. Juolab kad Lietuvoje dar neturime sertifikuotos tokio tipo gamybos, galinčios pasiūlyti konkurencingus gaminius tiek Lietuvos, tiek eksporto rinkoms,“ – sako I. Vizbaraitė.

Dėl patogios infrastruktūros, mokestinių lengvatų ir galimybių tolimesnei plėtrai naujajai gamyklai įkurdinti buvo pasirinkta Kauno LEZ teritorija. Čia, 0,9 ha išsinuomotame plote, iki šių metų pabaigos iškils maždaug 2 500 kv. m kompleksas: medienos terminio apdorojimo ir medienos tarpiniavimo korpusai, du žaliavų ir pagamintos medienos saugojimo sandėliai. Iš viso į šį projektą investuojama per 6 mln. Eur – tai didžiausia investicija per įmonės gyvavimo istoriją.

Pagrindinė gamyba bus pilnai automatizuota, tad pirmuoju etapu įmonė planuoja įdarbinti 5 naujus darbuotojus – du iš jų su inžinerine kvalifikacija.

Pradiniai gamybiniai pajėgumai sieks 12 000 m3 termomedienos per metus – beveik tiek, kiek įmonė jos pardavė pernai. Kitu etapu ketinama įsirengti pagalbines gamybos linijas, mažinančias paruošiamojo rankinio darbo poreikį. Planuose – ant pastatų įrengti saulės parką.

Kaip sako kompanijos vadovė, nuosava gamyba neabejotinai atvers platesnes galimybes eksportui. Vis dėlto pirmuoju etapu gamybiniai pajėgumai vos tenkins esamus poreikius. Spartesniam augimui bus neišvengiama gamybos plėtra, kurios planai jau dėliojami, tačiau kol kas neskelbiami.

Tai jau ketvirtoji medienos ir baldų pramonės įmonė, įsikurianti Kauno LEZ teritorijoje: 2019 m. čia buvo atidaryta įmonei „Freda“ priklausanti viena moderniausių baldų gamyklų Lietuvoje „Geras baldų fabrikas“, 2018 m. veiklą pradėjo baldus ir interjero sprendimus verslui teikianti UAB „Fitsout“, ilgus metus jau veikia ir teritorijos senbuviai – vonios baldų gamintojai UAB „Kamė“.

Šiuo metu Kauno LEZ yra pritraukusi 46 užsienio ir vietos investuotojus, taikančius pažangius technologinius sprendimus bei kuriančius inovatyvius produktus. Nuo pirmojo investuotojo 2005 metais, iki šiandien Kauno LEZ teritorijoje sukurta daugiau nei 6 200 darbo vietų, pritraukta daugiau nei 1 milijardas eurų tiesioginių investicijų.

Esco Medical Technologies investuoja Kauno LEZ

/in /by

Įrangos vaisingumo klinikoms bei laboratorijoms gamintoja UAB „Esco Medical Technologies“ investuoja apie 16 mln. eurų Kauno laisvoji ekonominė zona – LEZ (Kauno LEZ), kur statys gamyklą. Numatoma 7700 kv. m. patalpose įrengti gamybines ir administracines patalpas. Planuojama, jog statybos bus pradėta jau šį pusmetį. Kompanija gamins laminarus – traukos spintas laboratorijoms ir inkubatorius vaisingumo klinikoms. Įrangai gaminti reikalingus komponentus kompanija perka iš Lietuvos ir Kinijos tiekėjų.  Baigus plėtros etapą Kauno LEZ, kompanija pagamins apie 120 laminarų ir 200–300 inkubatorių per metus. 

Kaune 10 metų veikianti UAB „Esco Medical Technologies“ šiuo metu turi 75 darbuotojus, o pastačius naują gamyklą planuojama papildomai įdarbinti 10 žmonių.

Be gamybinių ir administracinių patalpų UAB „Esco Medical Technologies“ numatyti parodų, sporto salės bei sveikatingumo kambariai. 

Kompanijos UAB „Esco Medical Technologies“ pagrindinis akcininkas yra Singapūro „Esco Technologies“ – gyvybės mokslų kompanijos „Esco“ dalis. „Esco“ kuria medicinos įrangą gydymui bei diagnostikai. 

„Elme Metall“ šiemet pradės vystyti metalo apdirbimo gamyklą didžiausiame Klaipėdos LEZ sklype

/in /by

Estijos pramonės holdingui „BLRT Grupp“ priklausanti kompanija „Elme Metall“ Klaipėdos laisvojoje ekonominėje (LEZ) zonoje šiemet planuoja pradėti modernaus metalo apdirbimo komplekso statybas 7,6 ha ploto sklype. Tai bus didžiausias LEZ istorijoje išvystytas sklypas.

2019 m. pabaigoje paskelbusi apie 20 mln. EUR vertės investicinį projektą Klaipėdos LEZ, „Elme Metall“ nuosekliai jį įgyvendina. Pernai kompanija užbaigė modernų metalo produktų saugojimui ir platinimui skirtą kompleksą, o šiemet numato pradėti svarbiausią jo etapą – 17 mln. EUR vertės metalo apdirbimo gamyklą. Užbaigus pastarąjį objektą, „Elme Metall“ pastatuose Klaipėdos LEZ dirbs apie 150 specialistų.

Pasak „BLRT Grupp“ valdybos nario Algerd Andruškevitšus, bendrovė šiuo metu projektuoja gamybos kompleksą, kuris turėtų tapti didžiausia lakštinio ir profilinio plieno apdirbimo gamykla Baltijos šalyse.

„Užbaigus pastarąjį etapą, mūsų Klaipėdos padalinys galės apdoroti apie 50 tūkst. tonų lakštinio ir profilinio plieno produkcijos per metus. Produkciją planuojame tiekti klientams iš laivų statybos, remonto, įrenginių gamybos bei kitų sektorių. Puiki Klaipėdos lokacija leis mums padidinti užsakymų įgyvendinimo efektyvumą mūsų Baltijos, Skandinavijos, Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitose rinkose“ – komentuoja A. Andruškevitšus.

Jo teigimu, ypatingas dėmesys vystant gamyklą yra skiriamas švaresnės gamybos ir aplinkosaugos technologijoms. Sklandžiai vykstant parengiamiesiems procesams, faktinę komplekso statybą ketinama pradėti antroje šių metų pusėje.

Klaipėdą ir Klaipėdos LEZ plėtrai kompanija prieš keletą metų pasirinko įvertinusi daugelį skirtingų lokacijų, o Lietuvos uostamiestis pasirodė patraukliausias dėl tinkamos infrastruktūros, puikios logistikos ir konstruktyvaus LEZ valdymo bendrovės požiūrio. Taip pat, kompanija palankiai įvertino klaipėdiečių kompetencijas. Šiuo metu sandėliavimo padalinyje dirba apie 15 specialistų, tačiau užbaigus gamyklą, numatoma apie 150 darbo vietų.

Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, „Elme Metall“ plėtra yra išskirtinė vien tuo, kad bus vykdoma didžiausiame pagal plotą sklype LEZ istorijoje. Kita vertus, bendrovės investicija toliau stiprina aukštesnės pridėtinės vertės gamybos portfelį bei iliustruoja Klaipėdos LEZ patrauklumą įvairioms veiklos sritims – ne vien gamybai, bet ir logistikai, platinimui, prekybai ir kt.

„Džiaugiamės, kad kompanija nuosekliai laikosi savo planų ir, miesto institucijų dėka, sklandžiai įgyvendina paruošiamuosius procesus. Tikiuosi, kad baigus plėtrą, „Elme Metall“ istorija bus dar vienas sklandžios ir tvarios investicijų plėtros Klaipėdoje pavyzdys“, – sako E. Kiudulas.

„Elme Metall“ įmonių grupėje Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Lenkijoje ir Rusijoje iš viso dirba apie 500 žmonių. Praėjusių metų „Elme Metall“ grupės konsoliduota apyvarta siekė daugiau kaip 230 mln. eurų.

© LAFEZ visos teisės saugomos 2021