Tik prieš kiek daugiau nei pusmetį Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) skelbė džiugią naujieną apie pritrauktą milijardą investicijų, o šiandien šis skaičius jau ūgtelėjęs beveik penktadaliu: pritraukta dar 233 milijonai EUR tiesioginių investicijų ir sukurta arba planuojama sukurti papildomas 1 600 darbo vietų, šalia jau dirbančių ar suplanuotų įdarbinti 6,2 tūkstančių.  

Puikiai Kauno kaip technologijų miesto vardą išnaudojantis Kauno LEZ auga ne tik naujai į teritoriją ateinančiais investuotojais ir jų nuomininkais, bet ir LEZ‘e jau veikiančių įmonių plėtros projektais – juolab kad per pastaruosius metus netrūko nei vienų, nei kitų.

Kaip pastebi Kauno LEZ valdančios bendrovės direktorius Vytautas Petružis, teritorija išsiskiria ir pritrauktu tiesioginių užsienio investicijų skaičiumi: Kauno LEZ tokios investicijos sudaro apie 70 proc.

Nauji projektai ir esamų plėtra

Iš viso per 2021-2022 metų laikotarpį Kauno LEZ verslo bendruomenę papildė 11 naujų įmonių. Tarp jų – tokie puikiai pažįstami vardai kaip SIRIN, EIKA, „Press Glass“, „Brolis Timber“ ar „Vici logistika“.

2021 m. buvo pasirašytos sutartys septyniems projektams, pagal kurias teritorijoje kuriasi 6 naujos įmonės ir viena plečia esamą veiklą. Tuo tarpu vien per pirmąjį šių metų pusmetį jau buvo pasirašytos keturios sutartys su naujais investuotojais ir viena plėtros sutartis.

Taip pat šiemet Kauno LEZ įvyko vadinamasis brownfield pardavimas naujam klientui – „Elinta Motors“: serijinę darnaus judėjimo sprendimų produktų gamybą planuojanti kompanija įsigijo ir savo reikmėms prisitaikė pusketvirto tūkstančio kvadratinių metrų gamybines ir administracines patalpas.

Iš viso per 2021-2022 metus Kauno LEZ valdanti bendrovė skelbia subnuomavusi per 50 ha žemės.

Patrauklumą didina atlikti „namų darbai“

Nors vienais pagrindinių Kauno LEZ patrauklumo kriterijų verslas paprastai įvardija patogią lokaciją, puikų susisiekimą visomis kryptimis bei reikiamų technologinių kompetencijų turinčius darbuotojus, galutiniam investuotojų „taip“ įtakos turi ir įsikūrimą bei veiklą palengvinanti teritorijos infrastruktūra. O jai per pastaruosius metus Kauno LEZ buvo skirta nemažai dėmesio bei investicijų.

2022 m. užbaigtas Gamybos g. pirmasis etapas – iš viso nutiesta 0,951 km su apšvietimu, šaligatviais, buitinių ir lietaus nuotekų tinklu, vandens tiekimu. Jau pradėtas ir antrasis, 0,6 km, šios gatvės tiesimo etapas. Ją užbaigus, bus patogiai sujungtos LEZ 1 ir LEZ 2 teritorijos.

Per šiuos metus bus užbaigtas 1,2 km ilgio Aviacijos g. tęsinys su lietaus ir buitinių nuotekų tinklu, nutiestas papildomas Veterinarų g. segmentas, baigiami 2,64 km šaligatvių ir apšvietimo instaliavimo darbai LEZ 1 teritorijoje. Per šiuos metus baigiami tiesti inžineriniai tinklai Jėgainės gatvėje.

„Infrastruktūra yra vienas iš esminių kriterijų, lemiančių spartų naujų investuotojų įsikūrimą bei esamų plėtrą. Tobuliname esamą infrastruktūrą bei diegiame naują, kad klientui galėtume pasiūlyti išbaigtą ir patrauklų produktą,“ – pastebi Vytautas Petružis. Užbaigus šiuos pradėtus projektus iki metų pabaigos Kauno LEZ investuotojams galės pasiūlyti net 40 ha papildomų žemės sklypų su įrengta infrastruktūra.

Augina viso Kauno socioekonominį patrauklumą

Kauno LEZ valdančios bendrovės skaičiavimu, jų klientai per 2021 metus sumokėjo 47,4 mln. EUR su darbo santykiais susijusių mokesčių (GPM ir Sodra), o nuomininkai – 9 mln. EUR.

Iš viso per 2021-2022 metus ši sumokėtų mokesčių dalis siekia 71,7 mln. EUR.

„Kauno LEZ pastaraisiais metais yra bene sparčiausiai besivystanti ir didžiausią investicijų koncentraciją pritraukianti industrinė zona Baltijos šalyse. 2021-ųjų metų skaičiai rodo, kad plėtros tempas išlaikomas ir bendra vietos svarba auga toliau,“ – tvirtina VšĮ „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.

Kaip pastebi specialistas, Kauno LEZ vystymasis, tolimesnė plėtra ir sėkmė yra neatsiejama nuo Kauno.

„Kauno LEZ nefunkcionuoja pati sau, tai neatskiriama Kauno rajono ir miesto dalis bei vienas pagrindinių jo vystymosi variklių, tad tiek iššūkiai, tiek sėkmės – bendri. Dėl tos priežasties naujai besikuriančių verslų Kauno LEZ kuriamos darbo vietos prisideda ir prie bendro patrauklesnės darbo rinkos formavimosi, kauniečių atlyginimų augimo, naujų gyventojų atvykimo tendencijų ir pozityvaus ekonominio ciklo bei bendro Kauno socioekonominio patrauklumo augimo“.

Natūralu, kad bendrą augimą lydi ir bendri iššūkiai, iš kurių pagrindiniai – kaip pritraukti daugiau inžinerinių specialybių studentų ar jau patyrusių specialistų ir kitos susijusios darbo jėgos, kurie galėtų užtikrinti tolimesnį verslo senbūvių ir naujakurių augimą.

Kauno verslo aplinką stebintys „Kaunas IN“ specialistai pabrėžia, kad naujų, ypač didžiųjų, investuotojų atėjimas ir įsitraukimas į Kauno ekosistemą jau kiek pakeitė ir toliau gerina aukštojo mokslo programas, peržiūrimas konkrečių programų turinys, investuojama į laboratorijas. Tokiu būdu Kauno LEZ, per jame dirbančius verslus, prisideda prie Kauno universitetų ir kolegijų bei bendro miesto, kaip studijų lokacijos, patrauklumo augimo.

Šiuo metu Kauno LEZ yra pritraukusi 47 užsienio ir vietos investuotojus, veikiančius paslaugų ir gamybos sektoriuose, taikančius pažangius technologinius sprendimus bei kuriančius inovatyvius produktus. Nuo pirmojo investuotojo, atėjusio 2005 metais, Kauno LEZ teritorijoje sukurta daugiau nei 7 800 darbo vietų, veikia per 100 įmonių, pritraukta daugiau nei 1,23 milijardai Eur tiesioginių investicijų.

Darnaus judėjimo sprendimus – traukos sistemas ir akumuliatorių modulius komerciniam transportui – kurianti UAB „Elinta Motors“ paskelbė persikelianti į naujas erdvias patalpas: Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje, Terminalo g. 5, įmonė įsigijo 3 500 m² gamybinį pastatą su administracinėmis patalpomis. Bendrovės direktoriaus Lauryno Jokužio teigimu, naujosios erdvės suteiks įmonei galimybę pradėti serijinę elektromobilių galios sistemų gamybą, kurių pagaminti numatoma iki 2 000 vienetų per metus.

Inovacijų ir naujų technologijų kūrėjų grupė „Elinta“ dirba jau daugiau nei tris dešimtmečius, augdami ir tobulėdami įvairiose verslo srityse. Ne atsitiktinai paklausus apie esminį pastarųjų metų veiklos fokusą ir užsibrėžtus tikslus, grupės įmonės „Elinta Motors“ atstovai pirmiausia mini tvaraus augimo užtikrinimą – nes kompanija kasmet ūgteli triskart. Tad naujųjų gamybinių pastatų įsigijimas buvo tiesioginis ir neišvengiamas sprendimas, būtinas ne tik patenkinti išaugusius klientų poreikius, laiku pateikti jau pasirašytus užsakymus, bet ir didinti gamybines apsukas. Gamybiniam pastatui pirkti ir apyvartinėms lėšoms finansuoti įmonių grupė „Elinta“ gavo 3,72 mln. Eur paskolą.

Verslininkų skaičiavimu, pusketvirto tūkstančio kvadratinių metrų patalpos nuo pat įsikūrimo bus išnaudotos visu 100 procentų ir, kaip atsargiai užsimena įmonės vadovas L. Jokužis, jei nesutrukdys šiuo metu kintanti geopolitinė situacija bei nenuspėjami logistikos sutrikimai, tolimesnei „Elinta Motors“ plėtrai jau reikės naujų plotų.

Vienas didžiausių ir svarbiausių elektrinę pavarą kuriančių lietuvių klientų – mini autobusų gamintojai „Altas Auto“, su kuriais nuo 2015-tųjų metu vykdoma elektra varomų autobusų kūrimo programa. Vien per šiuos metus „Altas Auto“ planuoja pagaminti apie 540 vnt. mini autobusų, iš kurių apie 100-110 bus elektriniai, su „Elinta Motors“ sistemomis.

„Elektrinių autobusų poreikis didėja, o jų pardavimo procentas bendroje rinkoje auga, – pastebi L. Jokužis. – Šiuo metu mažųjų autobusų rinkoje (iki 7,5 t) „Altas Auto“ su mūsų kuriamomis sistemomis yra Europos sąjungos lyderiai. Tai puikus mūsų partnerystės įvertinimas ir pastarųjų metų įdirbio rezultatas: bendrai sukurtas produktas, įvairių ekspertų nuomone, vertinamas kaip geriausias rinkoje. Ir tai nėra tik nuomonė: neretai vertintojai patys tampa mūsų klientais“.

Vis dėlto kauniečių įmonės strategija yra turėti kuo daugiau patikimų partnerių-klientų įvairiose šalyse: jau dabar, „Elinta Motors“ skaičiavimu, jų sistemomis yra naudojamasi daugiau kaip dešimtyje Europos šalių.

„Kad galėtume paleisti serijinę elektros sistemų ar jų komplektuojančiųjų dalių gamybą, turime pasirūpinti produkto realizavimu Europoje ir už jos ribų. Šiuo metu su visais klientais dirbame su tomis pačiomis sistemomis, skiriasi tik partnerių poreikiai pačiai komplektacijai ir jos įdiegimui: vieni klientai dirba su „Iveco“, kiti su „Mercedes Sprinter“, MAN ar WV bazių važiuoklėmis,“ – pasakoja vienas „Elinta Motors“ akcininkų Arūnas Strumskis.

Paklausti, kiek prie numatomo augimo bei plėtros planų prisidėjo Europos žaliojo kurso politika bei valstybiniu lygiu paskelbti taršos mažinimo planai, suplanuotas elektra varomo viešojo transporto dalies didinimas, „Elinta Motors“ atstovai sako, kad jaučiamas stiprus rinkos persiorientavimas į elektrinius autobusus ir komercinį transportą. Be to, tai neabejotinai formuoja valstybinių ir verslo įmonių ateities strategijas bei atsispindi artimiausių veiklų planuose – numatant ekologiškesnio transporto įsigijimus. Neabejotina, kad tokios tendencijos didins dėmesį ir „Elintos“ produkcijai.

Didžiausiu savo konkurenciniu pranašumu kauniečiai laiko tai, kad sistemas jie kuria „nuo… iki“.

„Daugelis šiuolaikinių gamintojų eina lengvesniu, bet mažiau patikimu keliu: jie bando komplektuoti sistemas iš skirtingų gamintojų ir šią savo veiklą vadina „gamyba“. Nors realiai tai ne gamintojai, bet surinkėjai, kurie vargiai ilgai išbus rinkoje ir negalės užtikrinti ilgalaikių garantijų,“ – pastebi A. Strumskis.

Šiuo metu technologijas „Elinta Motors“ įmonėje kuria šešiolika R&D specialistų, kurių pajėgas, prireikus, sustiprina tiek papildomi darbuotojai, tiek pasitelkiama užsienio bendrovių patirtis. Komanda suburta iš vietinių, daugiausiai jaunų specialistų, turinčių elektronikos krypties išsilavinimą.

Šaltinis: https://ftz.lt/lt/media/naujienos/elinta-motors-which-develops-systems-for-electric-cars-is-moving-towards-mass-production

Kauno LEZ Industrinio nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Sirin Development“ vystys 63 000 kv. m ploto sandėlius. Į projektą planuojama investuoti 41 mln. eurų. 

Bendrovė statybas planuoja vykdyti keliais etapais: pirmuoju statybos etapu iki 2023-ųjų metų III ketv. planuojama pastatyti 20 000 kv. m ploto sandėlius Jėgainės gatvėje, antru etapu – daugiau nei 43 000 kv. m ploto sandėlius Gamybos gatvėje, kuriuos prognozuojama užbaigti iki 2025-ųjų metų pabaigos.

Planuojama, kad bendrovės bendros investicijos į A + klasės sandėlius Kauno regione iki 2026-ųjų metų pabaigos sieks 100 mln. eurų, o bendras pastatytų ir vystomų sandėlių plotas sudarys daugiau nei 150 000 kv. m.

Kauno LEZ yra įsikūrusi investuotojams strategiškai patrauklioje vietoje, turi puikiai išvystytą infrastruktūrą, todėl „Sirin Development“ klientams, pasiūlys modernias A+ energinės klasės sandėliavimo ir administracines patalpas atitinkančias aukščiausius tvarumo reikalavimus. 

„Sirin Development“ orientuosis į klientus, kurie svarsto plėtros galimybes Lietuvoje, „siekia optimizuoti logistikos kaštus ar užtikrinti greitesnį klientų aptarnavimą šalyje“, – teigia kompanijos vadovas L. Kuzavas.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė pasirašė sutartį su UAB „S.V.S“ dėl sklypo Pramonės g. 18 nuomos ir investicijų jame. Planuojama, kad vėliausiai kitąmet teritorijoje veiklą pradės skaitmeninėmis technologijomis grįsta sandėliavimo paslauga „Smart Box“.

Naujoji investuotoja sklype planuoja plėtrą keliais etapais. Bendrovė šiuo metu rengia projektinį 4900 kv. m pastato pasiūlymą, preliminariai numatoma pirmu plėtros etapu išvystyti apie 1400 kv. m ploto dviejų aukštų sandėliavimo pastatą, kuriame būtų teikiamos trumpalaikio ir ilgalaikio saugojimo paslaugos gyventojams ir verslui.

„Kol kas gryniname paslaugos detales, tačiau planuojame rinkai pasiūlyti išmaniojo daiktų, prekių ar įrangos saugojimo paslaugas, valdomas skaitmeninėmis priemonėmis. Stebime tokio tipo paslaugų raidą kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje – paklausa akivaizdi, tiesiog skirtingos rinkos turi savo specifikas. Mūsų rengiamose patalpose yra numatyta pasiūlyti įvairaus dydžio sandėliavimo patalpų tiek gyventojams, tiek smulkiajam verslui, nuo kelių iki keliasdešimties kvadratinių metrų. Patalpose bus numatytos šiuolaikiškos apsaugos bei modernios šildymo ir vėdinimo sistemos, kurios leis saugoti saugoti ir įvairius sezoninius daiktus jų nesugadinant. Kitaip tariant, bus švaru, saugu, patogu ir pagal kiekvieno kliento individualų poreikį“, – komentuoja „S.V.S“ direktorius Darius Juozapavičius.

Pasak jo, tokiai paslaugai paklausą lemia mažėjantys būstų plotai, didėjantys atostogų būsto kiekiai pajūrio kurortuose bei įvairios laisvalaikio ir kitos tendencijos.

Pirmajame plėtros etape investicijos į objektą sieks apie 1 mln. EUR. Bendrovė įgijo Klaipėdos LEZ investuotojo oficialų statusą. Sklandžiai vykstant procedūroms, pastatą kompanija ketina pradėti statyti šią vasarą, o atidaryti – metų gale arba kitų metų pradžioje. Iki to laiko bus išplėtota fizinė ir skaitmeninė infrastruktūra.

„Pernai ženkliai pagerėjus susisiekimui su Klaipėdos LEZ, manome, kad ši teritorija idealiai tinka paslaugoms gyventojams teikti. Čia labai geras susisiekimas su pietine miesto dalimi, kur didelė daugiabučių namų koncentracija. Kartu matome paklausą ir mažesnės apimties bei trumpesnių terminų sandėliavimo paslaugoms be ilgalaikių įsipareigojimų ir šimtus įmonių vienijančioje Klaipėdos LEZ verslo bendruomenėje“, – komentuoja D. Juozapavičius.

Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, naujoji investicija reikšminga dėl keleto aspektų – tai taps dar vienu į paslaugas gyventojams orientuotu teritorijos objektu praktiškai be pėdsako aplinkai, taip pat numatomi LEZ verslo bendruomenei vis aktualesni išmanieji sprendimai.

„Mūsų teritorijoje jau kurį laiką sėkmingai veikia prekybos, distribucijos ar mažmeninių klientų aptarnavimo bendrovės, todėl „Smart Box“ žingsnis yra nuosekli šio proceso tąsa, rodanti augantį Klaipėdos LEZ ryšį su miestu ir aplinkiniais rajonais. Tikime, kad naujoviška įmonės paslauga į Klaipėdos LEZ verslo bendruomenę atneš naujos patirties ir technologijų bei šitaip toliau stiprins mūsų šiuolaikinio verslo kompetencijas“, – sako E. Kiudulas.

Klaipėdos LEZ veikianti PET gamintoja UAB „NEO GROUP“ gavo Europos patentų organizacijos patentą bendrovės tyrėjų ir inžinierių sukurtai cheminio antrinės PET pakuotės perdirbimo technologijai. Šis pasiekimas sustiprins „NEO GROUP“ pozicijas rinkoje, prisidės prie kompanijos ir visos PET ekosistemos tvarumo siekių bei toliau ryškins Klaipėdos LEZ kaip mokslinių tyrimų, inovacijų ir kompetencijų centro įvaizdį.

Nuo 2019 m. intensyviai vystomo ir nuo praėjusių metų pradžios komerciškai taikomo „NEO GROUP“ išradimo esmę sudaro žaliavų dribsnių iš surinktų po naudojimo pakuočių grąžinimas į gamybą ir paruošimas švelniosios glikolizės būdu. Ši technologija dabar jau leidžia naujų PET granulių gamyboje naudoti apie 25% antrinės žaliavos be kompromisų galutinio produkto kokybei, o ateityje „NEO GROUP“ ketina antrinio PET dalį padidinti iki 50%.

„NEO GROUP“ technologija yra unikali pasauliniu mastu – tai viena pirmųjų rinkoje komerciškai įgyvendinta cheminio plastikų perdirbimo technologija. Iki šiol rinkoje taikytos mechaninio antrinės žaliavos perdirbimo technologijos leido naudoti tik itin švarias panaudotas pakuotes ir turėjo ribotas galimybes iš plastiko pašalinti teršalus, priemaišas ir kitus priedus.

„NEO GROUP“ vadovas Ruslanas Radajevas komentuoja, kad kompanijos technologija prie ES tvarumo ir žiedinės ekonomikos siekių prisideda bent keletu aspektų. Visų pirma, šis išradimas leidžia PET gamybos procese taikyti žaliavas iš panaudotų pakuočių ir reikšmingai mažinti iškastinių žaliavų kiekį. Be to, „NEO GROUP“ valymo ir paruošimo technologija leis plastiką perdirbti neribotą kiekį kartų, taip atveriant duris tikrajai žiedinei ekonomikai. Galiausiai, „NEO GROUP“ išradimo pagrindu gaminama PET žaliava klientų gamyklose nereikalauja jokių naujų technologijų, procesų ar investicijų – tvariąsias granules galima įtraukti į esamas linijas, o pagamintų pakuočių kokybiniai parametrai nesiskirs nuo produkcijos, pagamintos iš įprastos (pirminės) žaliavos.

„Mūsų technologijos dėka jau esame pagaminę ir klientams sėkmingai tiekiame „NEOPET CYCLE“ granules su 25% antrinės žaliavos. Klientų atsiliepimai puikūs: dėl aukštos granulių kokybės galutinės produkcijos parametrai kone identiški pirminiam PET“, – sako R. Radajevas.

Prie „NEO GROUP“ technologijų kūrimo prisideda ne tik tyrimų komanda, bet ir daugelis kitų įmonės specialistų – su įranga dirbantys operatoriai, proceso valdymo operatoriai ir inžinieriai, gamybą aptarnaujančių padalinių darbuotojai. Pasak R. Radajevo, pats patento faktas yra aukščiausio lygio klaipėdiečių komandos idėjų, išskirtinumo ir kompetencijų patvirtinimas, taip pat leisiantis stiprinti pozicijas rinkoje.

Taps vizitine kortele

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, greta daugelio kitų teigiamų aspektų „NEO GROUP“ pasiekimas siunčia stiprų signalą Lietuvos ir užsienio talentams bei investuotojams.

„Šis patentas – oficialus įrodymas, kad Klaipėdos talentai kuria ir komercializuoja pasaulinio lygio inovacijas. Puikiai pamenu „NEO GROUP“ veiklos pradžią – prieš beveik du dešimtmečius bendrovė atėjo tiesiog gaminti, bet labai greitai įsitikino mūsų miesto kūrėjų galimybėmis ir ėmė tirti bei vystyti tvariąsias produktų technologijas. Tad šiandienos žinia – aiškiausias įrodymas, kad Klaipėdoje idealiai dera efektyvi gamyba bei aukščiausios pridėtinės vertės produktų ar procesų kūrimas. Negana to, „NEO GROUP“ atvejis idealiai atitinka Klaipėdos švariosios bei mėlynosios ekonomikos strategines kryptis“, – komentuoja E. Kiudulas.

Jo teigimu, Klaipėdos LEZ jau kurį laiką aktyviai veikia siekdama stiprinti mokslo ir verslo partnerystes, paskatinti talentus rinktis technines ir inžinerines specialybes, vystyti įvairias žinių ir kompetencijų keitimosi iniciatyvas.

„Tad „NEO GROUP“ pasiekimas tampa tam tikra mūsų vizitine kortele. Jaunimas turės idealų inžinerinės specialybės ir darbo Klaipėdoje galimybių pavyzdį. Investuotojams žinia taip pat aiški – bendrovė generuoja šimtamilijoninę gamybą, o su miesto talentų pagalba tose pačiose patalpose sukuria ir komercializuoja unikalias technologijas“, – tvirtina LEZ vadovas.